Krašto apsaugos ministras R. Karoblis: „Ne tik Lietuvai reikia NATO, bet ir Aljansui reikalinga Lietuva“


„NATO išlieka svarbiu Lietuvos saugumo garantu“, – sako krašto apsaugos ministras Raimundas Karoblis, kartu pabrėždamas, kad Lietuvos narystė svarbi ir pačiam Aljansui.

Per 13 metų Lietuva tapo pilnaverte ir patikima stipriausio pasaulyje gynybinio Aljanso nare ir prisideda prie visų trijų pagrindinių NATO užduočių įgyvendinimo: kolektyvinės gynybos, krizių valdymo ir saugumo bendradarbiavimo.

Pasak ministro R. Karoblio, pasaulis per tuos 13 metų labai pasikeitė, kaip ir saugumo situacija, todėl Lietuvai šiandien narystė NATO dar svarbesnė. Aljansas neturi jokių alternatyvų ir kiekvienos narės įsipareigojimų laikymasis yra tolygus jų saugumo garantui. Kiekviena iš NATO narių susiduria su savo saugumo iššūkiais, ir kiekvienai jų, nepaisant to, kokia didelė ir galinga būtų valstybė, reikia sąjungininkų.

„Kita vertus, jokie aljansai neapgins to, kuris nesisaugo pats. Džiaugiuosi, kad šis supratimas Lietuvoje jau vieningas, todėl Lietuvos narystės NATO dienos proga linkiu ir toliau stiprinti krašto apsaugą“, – sako R. Karoblis. Reaguodama į saugumo aplinkos pokyčius, Lietuva didelį dėmesį skiria ir nacionalinių gynybos pajėgumų stiprinimui – didinamas finansavimas gynybai, modernizuojama ir vystoma Lietuvos kariuomenė, plėtojama infrastruktūra ir kt.

NATO sąjungininkų karinių pajėgų dislokavimas Lietuvoje ir kitose regiono valstybėse užtikrina efektyvų atgrasymą ir demonstruoja Aljanso solidarumą. Tuo pat metu Lietuvos kariai, dalyvaudami tarptautinėse operacijose ir misijose įvairiose pasaulio vietose, prisideda prie regioninio bei tarptautinio saugumo plėtros ir rodo Lietuvos solidarumą su kitoms sąjungininkėmis.

Pasak ministro R. Karoblio, Lietuvos visuomenės parama šalies narystei stipriausiame gynybos Aljanse buvo ir yra ypač svarbi. Ministerijos užsakymu 2016 m. gruodį atliktos visuomenės nuomonės apklausos duomenimis, absoliuti dauguma Lietuvos gyventojų labai palankiai vertina šalies narystę NATO ir stipriai remia sąjungininkų pajėgų dislokavimą šalyje.

Tyrimo duomenimis, palankiai arba labai palankiai Lietuvos narystę NATO vertina 84 proc. Lietuvos gyventojų. Lyginant su 2015 m., šis rodiklis išaugo 3 proc. Nepalankiai šalies narystę Aljanse vertina tik 9 proc. respondentų (palyginimui, 2015 m. – 10 proc.), o apie 7 proc. – neturėjo nuomonės (2015 m. – 9 proc.), tačiau jų dalis kasmet nuosekliai mažėja. Beveik tokia pati šalies gyventojų dalis – 81 proc. – pritaria arba visiškai pritaria nuolatiniam NATO sąjungininkų buvimui Lietuvos teritorijoje.

Lietuva NATO nare tapo 2004 m. kovo 29 d., Vašingtone (JAV) deponavus Šiaurės Atlanto sutarties ratifikavimo raštus. Narystė NATO yra Lietuvos saugumo politikos pagrindas. Būdama NATO nare Lietuva yra kolektyvinio saugumo sistemos, kurioje pabrėžiamas sąjungininkų solidarumas, kolektyvinės gynybos garantijos, įsipareigojimas vieni kitiems, dalis.

Informacijos šaltinis – Lietuvos krašto apsaugos ministerija.

2017.03.30; 06:36

print