“Kremlius baiminasi, kad Viktoras Butas amerikiečiams neišduotų visų rusiškų paslapčių“


Print

Niujorke pradėjo darbą teismas, nagrinėjantis Rusijos piliečio Viktoro Buto bylą. Rusijos pilietybę turintis verslininkas Viktoras Butas kaltinamas nelegalia prekyba ginklais ir ryšiais su teroristine organizacija.

V.Butas buvo suimtas Tailande, po to – atiduotas Jungtinių Valstijų teisėsaugos organams. Rusijoje susidomėjimas šia byla – ypač didelis. Štai laikraštis “Moskovskij komsomolec” neseniai paskelbė išsamų interviu su V.Buto žmona Ala But (pasak “Moskovskij komsomolec”, Amerikos visuomenė nerodo didelio susidomėjimo V.Buto byla).

Duodama interviu laikraščiui “Moskovskij komsomolec” V.Buto žmona A.But pabrėžė, kad kol kas teismas dar nepradėjo darbo “iš esmės”, kadangi atliekami paruošiamieji darbai. Tačiau žmona pažymėjo, kad jau ir teisminiai pasiruošimai – užtektinai aršūs. Mat tarp kaltintojų ir advokatų kilo esminių ginčų. JAV prokurorai bet kokia kaina stengiasi prie bylos prijungti visas, tiek anksčiau, tiek dabar, skelbiamas istorijas. Toks Amerikos prokurorų elgesys, žmonos manymu, rodo, jog Amerikos prokurorams trūksta V.Buto kaltę patvirtinančių įrodymų.

Beje, dauguma istorijų, kurias amerikiečiai bando prijungti prie bylos, neva ne tik senos, bet ir pačių amerikiečių parašytos. Omenyje turimos amerikietiškų laikraščių publikacijos ir kai kurios JTO rezoliucijos. Taip, kai kuriose Jungtinių Tautų Organizacijos rezoliucijose minima Viktoro Buto pavardė. JTO rezoliucijose tvirtinama, kad V.Butas tiekė ginklus šalims, su kuriomis JTO vadovybė yra uždraudusi prekiauti ginklais. Paskutiniojo teismo posėdžio metu V.Buto advokatas Albertas Dajanas pareiškė, kad JTO yra politinė, o ne juridinė organizacija. Todėl JTO rezoliucijų negalima prijungti prie bylos medžiagos. Be to, pasak advokato, V.Butas neturėjo galimybės paneigti faktų, kurių pagrindu buvo sukurtos minėtos JTO rezoliucijos.

Ataskaitas JTO vadovybei rengė Belgijos pilietis Johanas Pelemanas. Kaip, kur ir kodėl šis belgas atliko tyrimą – nežinoma. Bet būtent to tyrimo pagrindu buvo surašyta V.Butui nepalanki rezoliucija, paskelbta iš JTO tribūnos. Tuo tarpu A.But įsitikinusi, jog nuo 2001-ųjų metų jos vyras jokių kompanijų ir firmų neturėjo. Ir jokių gabenimų lėktuvais nei organizavo, nei atliko. Todėl JTO rezoliucijos, paskelbtos 2004 ir 2006-aisiais metais, – abejotinos, kadangi neparemtos konkrečiais įrodymais. Nenuostabu, kad minėtos Jungtinių Tautų rezoliucijos tapo pagrindiniais advokatų kontrargumentais ginčijantis su kaltintojais.

Nepaišant aršių ginčų V.Buto bylą nagrinėjanti teisėja šias rezoliucijas vis tik prijungė prie bylos dokumentų, nes, jos manymu, rezoliucijose daug kalbama apie poną Viktorą Butą. Tiesa, iš rezoliucijų išbrauktos vietos, kuriose kalbama apie Liberiją. Mat prisiekusieji, teisėjos tvirtinimu, neturi žinių nei apie Liberiją, nei apie Liberijos vadovus, su kuriais V.Butas neva bendravo arba bendradarbiavo. Žmona A.But baiminasi, jog JTO rezoliucijos, kuriose kalbama apie V.Butą kaip apie ginklų prekeivį, neleistinai bendradarbiavusį su JTO smerkiamomis valstybėmis, prisiekusiesiems sudarys itin neigiamą nuomonę apie jos vyrą.

Be to, kaltintojai stengiasi, kad prie bylos būtų prijungtos ir finansinio pobūdžio ataskaitos, bylojančios, esą V.Butas ginklus nelegaliai pardavinėjo ypač stambiu mastu. Ir nors finansinių ataskaitų, bylojančių apie 6 milijardų JAV dolerių sumą, kol kas dar niekas nematė, ši žinia prisiekusiesiems jau paliko rimtą įspūdį.

Teisėja vis tik neleido prie bylos medžiagos prijunti pirmųjų V.Buto apklausos protokolų, darytų Tailande, tuoj po suėmimo. Federalinė teisėja Šira Šaindlin pabrėžė, kad apklausos, kurias atliko JAV pareigūnai Tailande, vos tik Rusijos verslininkas buvo suimtas, negali būti prijungtos prie bylos medžiagos, nes apklausų metų įtariamąjam buvo daromas spaudimas (V.Butas buvo atsisakęs duoti bet kokius parodymus). Šią aplinkybę mini ir agentūra “Associated Press”. Šią aplinkybę patvirtina ir agentūra ИТАР-ТАСС. Pasirodo, Tailande suimtas V.Butas prašė jo apklausą atidėti vėlesniam laikotarpiui, kadangi “jaučiasi emociškai prislėgtas ir norėtų pasitarti su advokatu”. Tačiau amerikiečiai nesutiko apklausą atidėti – liepė liudyti nedelsiant.

Beje, teisėja pareiškė, jog Amerikos prokuratūra melavo, esą V.Butui nebuvo daromas psichologinis spaudimas. Įdomu ir tai, jog bus nagrinėjamos ir aplinkybės, kaip, kodėl ir kokiu pagrindu Tailandas perdavė V.Butą Amerikai. Tai reiškia, kad teisėsauga dar gali pripažinti, jog amerikiečiai V.Butą iš Tailando išsivežė neteisėtai.

Žinoma, amerikiečiai negrąžins nelegalia ginklų prekyba kaltinamo V.Buto Tailando karalystei. Tačiau ši aplinkybė teisme bus traktuojama kaltinamojo naudai. Bent jau prisiekusieji turėtų susimąstyti, ar visi žingsniai, kuriuos žengė Amerika, buvo neginčijami.

Dabar V.Butui nedaromas joks spaudimas. Visos jo apklausos atliekamos tik prižiūrint advokatui. Todėl bet koks spaudimas neįmanomas. V.Butas iki šiol laikomas tardymo izoliatoriuje. Tardymo izoliatoriuje dieną naktį dega šviesa, be to, jis neišvedamas į lauką pasivaikščioti.

Ši byla įdomi dar ir tuo, kad pastaruoju metu V.Butas tapo labai populiarus internete. Federalinė teisėja Šira Šaindlin (Shira Scheindlin) susirūpino tokia aplinkybe. Populiarumo internete faktą patvirtina ir Agence France-Presse, ir lenta.ru. Teisėja pabrėžė, kad paieškos sistemoje google itin dažnai minima V.Buto pavardė. O tai gali pakenkti objektyviam bylos nagrinėjimui. Mat tokiu būdu įmanoma padaryti psichologinį poveikį prisiekusiesiems.

Tiesa, Amerikos prisiekusieji įpareigojami neskaityti pranešimų ir straipsnių, kuriuose minimi jų analizuojamos bylos herojai. Amerikos prisiekusieji taip pat įsipareigoja tiriamos bylos detalių neaptarti nei su draugais, nei su artimaisiais. Tačiau teisėjos manymu, šia taisykle vadovautis prisiekusiesiems labai sunku. Mat keblu išvengti bet kokio interneto, televizijos ir laikraščių poveikio.

Šių taisyklių laikytis labai sunku ypač V.Buto byloje. Jei google paieškos sistemoje surinktumėte žodžius „Viktor Bout”, sulauktumėte 480 tūkst. pranešimų. Jei įvestumėte žodžius „Victor Bout”, sulauktumėte dar 131 tūkst. pranešimų. Taigi iš viso pranešimų apie V.Butą – per pusę milijono. Kaip pažymi Agence France-Presse, internete gausu tiek V.Butą palaikančių, tiek V.Butą smerkiančių portalų.

Esama ir tokių pranešimų: “Paslaptys, kuriomis disponuoja Viktoras Butas, baugina Kremlių”, “Kremlius baiminasi, kad Viktoras Butas amerikiečiams neišduotų visų rusiškų paslapčių”. Šitaip tvirtinantys portalai dažniausiai neatmeta galimybės, jog V.Butas yra susijęs su Rusijos slaptosiomis tarnybomis. Kai kurie apžvalgininkai įsitikinę, jog neįmanoma prekiauti ginklais ypač stambiu mastu visame pasaulyje ir neturėti Rusijos specialiųjų tarnybų paramos.

Tačiau šių metų rugsėjo 7 dieną teisėja Š.Šaindlin nesutiko su JAV prokuratūros pareiškimu, jog Rusijos verslininkas V.Butas užsiėmė būtent ginklų prekyba. Teisėjos manymu, kol kas galima tvirtinti tik tai, kad Rusijos verslininkas V.Butas buvo asmuo, kuris vertėsi ginklų pervežimu. Ji taip pat pareikalavo, kad prisiekusieji duotų raštiškus pažadus, jog nesinaudos internetu ir neskaitys internete esančių publikacijų apie V.Butą ir jo bylos aplinkybes.

V.Buto gynėjai jau pareiškė, kad prisiekusiesiems norės pateikti specialius 68 klausimus. Tų klausimų pagalba advokatai sieks išsiaiškinti, ar prisiekusieji tikrai neturi susidarę išankstinės nuomonės.

Pavyzdžiui, advokatai mėgins išsiaiškinti, ar prisiekusieji skaitė bent vieną pranešimą apie V.Butą internete, ar matė apie V.Butą televizinių pranešimų. Keletas klausimų numatyta ir apie JAV – Sovietų Sąjungos ir JAV – Rusijos tarpusavio santykius. Advokatų žodžiais tariant, labai svarbu, kad prisiekusieji neturėtų išankstinės neigiamos nuomonės nei apie Rusiją, nei apie Rusijos piliečius.

Taip pat bus domimasi, ar prisiekusieji turi giminių arba artimųjų Rusijoje, taip pat ar turi giminių Centrinės ir Pietų Amerikos šalyse, koks jų požiūris į Kolumbiją ir Rusijos – Amerikos nesutarimus.

V.Butui šiuo metu pateikti tokie kaltinimai: jis įtariamas nelegalia ginklų prekyba ir ryšiais su teroristine organizacija FARC – “Kolumbijos revoliucinėmis karinėmis pajėgomis”. Anksčiau Amerikos prokuratūra jam buvo pateikusi tokius kaltinimus: sandoris, kurio tikslas – žudyti amerikiečius, sandoris, kurio tikslas – žudyti oficialius JAV pareigūnus, sandoris, kurio tikslas – nelegaliai parduoti kovines raketas ir teroristinės organizacijos FARC palaikymas. Pats V.Butas neigia visus jam inkriminuojamus nusikaltimus.

Nuotraukoje: Rusijos verslininkas Viktoras Butas, kurį Amerikos teisėsauga kaltina neteisėta prekyba ginklais ir terooristinių organizacijų palaikymu.

2011.09.19


Prisijunkite prie diskusijos