Krinta pasitikėjimas S. Skverneliu: politologai – tai krizę darantis premjeras


Print

Visuomenė premjerą Saulių Skvernelį yra linkusi vertinti labiau neigiamai nei teigiamai, rodo pastarosios gyventojų nuomonių apklausos. Pastarąjį mėnesį net 7 procentais sumažėjus Vyriausybės vadovo palankaus vertinimo reitingui, S. Skvernelis iškrito iš geriausiai vertinamų šalies politikų dešimtuko. Šiuo metu premjerą palankiai vertina 45 proc. gyventojų ir 46 proc. – nepalankiai. Prieš tai buvusius du mėnesius analogiškame reitinge S. Skvernelis rikiavosi septintoje vietoje ir turėjo teigiamą vertinimo rodiklį, kai didesnė dalis visuomenės politiką vertino palankiai, nei nepalankiai (52 proc. palankiai ir 41 proc. nepalankiai).

Naujienų agentūros ELTA užsakymu rinkos ir viešosios nuomonės tyrimų kompanijos „Baltijos tyrimai“ spalio 10-26 dienomis vykdyta apklausa taip pat rodo, kad lyginant su ankstesniu mėnesiu 5 procentiniais punktais sumažėjo pasitikinčių Vyriausybe. Suprastėjo ir valdančiųjų „valstiečių“ lyderio Ramūno Karbauskio viešoji opinija. Apklausa parodė, kad 3 procentiniais punktais sumažėjo teigiamai vertinančių R. Karbauskį (nepalankiai vertina 66 proc. ir 26 proc. palankiai).

Tai, kad S. Skvernelis iškrito iš palankiausiai vertinamų politikų dešimtuko ir gerokai atsilieka nuo prezidento posto siekiančių lyderių analogiškų reitingų, politologų nuomone, yra susiję su grubiomis premjero padarytomis politikos klaidomis ir konfliktiška bei visuomenės atžvilgiu nejautria komunikacija. 

Žmonių netenkina trupiniai, kuriuos Vyriausybė pristato kaip didelį laimėjimą, sako Vytauto Didžiojo universiteto (VDU) profesorius Lauras Bielinis, o jo kolega iš Mykolo Romerio universiteto (MRU) Virgis Valentinavičius pabrėžia, kad S. Skvernelis savo kalbėjimo kategoriškumu supanašėjo su R. Karbauskiu, nuo kurio pasisakymų anksčiau stengdavosi išlaikyti atstumą. 

Tačiau lyginant su 2018 metų rugsėjo mėnesio apklausa, spalį 4 procentiniais punktais padaugėjo gyventojų, kurie palankiai vertina Lietuvos socialdemokratų darbo partijos (LSDDP) pirmininką Gediminą Kirkilą bei 3 procentiniais punktais pagerėjo sveikatos apsaugos ministro Aurelijaus Verygos, kurio pasitikėjimo reitingas pastaruosius mėnesius stipriai kritiko, vertinimas. 

2018 metų spalio mėnesį Lietuvos gyventojai palankiausiai įvertino Valdą Adamkų (78 proc. vertina teigiamai ir 13 proc. nepalankiai), Dalią Grybauskaitę (67 proc. palankiai ir 28 nepalankiai) ir Gitaną Nausėdą (63 proc. palankiai ir 27 proc. nepalankiai). 

Šią savaitę S. Skvernelis, vertindamas įpusėjusį savo vadovaujamos Vyriausybės darbą bei užsibrėžtus jos tikslus, LRT radijui teigė, kad pasirinktas principingas Vyriausybės vykdomų reformų kelias yra savotiška politinė savižudybė. S. Skvernelis aiškino, kad dėl ankstesnių vyriausybių apsileidimo ir atsainaus požiūrio į valstybės reikalus, dabartiniams valdantiesiems tenka atlikti nepopuliarius ir ne visada visuomenei suprantamus sprendimus. 

Pabrėždamas, kad jam svarbiausia valstybės, jo ir kitų šalies vaikų ateitis, premjeras tikino, kad apie savo politinės karjeros perspektyvas negalvojąs. 

„Tai (politinės savižudybės. – ELTA) žiaurus terminas, bet kažkas tuos žingsnius turi daryti, nes jei mes galvosime tik apie save asmeniškai ir apie savo politinę ateitį – tai negalvosime apie valstybę“, – LRT radijui trečiadienį sakė S. Skvernelis.

Tačiau politologai teigia, kad premjero kurtas dramatiškas, valstybei pasiaukojančio krizinės situacijos sąlygomis veikiančio ministro pirmininko įvaizdis nėra pagrįstas.

Nors, sutinka politikos ekspertai, S. Skverneliui galima priskirti gerai atliktų darbų, tačiau nepavyko išvengti kur kas daugiau reikšmingų klaidų. Padarytos politinės klaidos, neteisinga ir neempatiška komunikacija smukdo ministro pirmininko reitingus, todėl, pabrėžia Vytauto Didžiojo universiteto profesorius Lauras Bielinis, S. Skvernelį galime vadinti ne „krizės premjeru“, bet „krizę darančiu Vyriausybės vadovu“.

Premjero reitingų kritimą aiškindamas V. Valentinavičiaus pabrėžė, kad pastaruoju metu S. Skvernelis tiesiog savo iniciatyva šaudėsi į savo paties kojas. Ištrintu Vyriausybės pasitarimo įrašu, kalbėjo politologas, premjeras susikūrė viešųjų ryšių atžvilgiu brangiai kainavusią problemą tiesiog lygioje vietoje. Anot jo, Vyriausybės vadovo reakcija į žurnalistų priekaištus dėl šio įrašo leidžia suprasti, kad jis nuoširdžiai taip ir nesuprato, dėl ko žiniasklaida piktinosi. 

„Iš tokio paviršutiniškumo ir atsainumo kyla ir kitos jo klaidos. Paskutinė ir labai žiauri klaida yra pareiškimas mokytojams, kad jie nori turėti daug laisvo laiko ir tūkstantį eurų siekiantį atlyginimą. Šis pareiškimas atsirado gerokai vėliau po šių apklausų, tačiau jis rodo patį premjero stilių, dėl kurio reitingai krito anksčiau“, – kalbėjo MRU docentas. Jis pabrėžė, kad lengvabūdiškai sukritikuodamas mokytojus ministras pirmininkas paprasčiausiai pedagogus įžeidė. 

„Man susidaro toks įspūdis, kad jis ima pavyzdį iš Karbauskio požiūrio – mes esame stipri valdanti dauguma ir mums apskritai nesvarbu, ką žmonės apie mus galvoja ir bet kas, kas bando pasakyti kitaip, tampa komisijų taikiniu. Tad tokia bendra valdančios daugumos orientacija į konfrontaciją, o ne į darbą priveda prie komunikacinių klaidų ir natūraliai lemia palankaus vertinimo kritimą“, – sakė V. Valentinavičius. 

MRU docentas pažymėjo, kad anksčiau pakankamai ryškus buvęs Vyriausybės vadovo ir R. Karbauskio nuomonių išsiskyrimas pastaruoju metu yra stipriai aptirpęs. Anot jo, jei S. Skvernelis anksčiau sugebėdavo viešajai opinijai gerinti išnaudoti savo, kaip mažiau radikalaus valdančiojo politiko poziciją, pastaruoju metu, pabrėžė V. Valentinavičius, žmonėms daryti skirtis tarp jo ir, pavyzdžiui, R. Karbauskio tampa vis sunkiau. Tiek premjeras, tiek Seimo pirmininkas, tiek R. Karbauskis yra vienodai suvokiami karingai kalbančios „valstiečių“ daugumos Seime fone, samprotavo politologas.

Tai, kad aštrus premjero ir valdančiųjų kalbėjimas išeina jam ne į naudą, pripažino ir VDU profesorius L. Bielinis. 

„Skvernelio Vyriausybė vietomis veikia labai aštriai, nesakyčiau, kad gerai ar blogai, tačiau tie žingsniai pakankamai aštrūs ir yra vertinami įvairiai. Kartais tiesiog matai, kad po vieno ar kito priimto sprendimo rezultato nėra. Tad Skvernelis ir turėjo laukti tokio visuomenės palankaus vertinimo kritimo. Politine prasme, jam tai nėra naudinga, nes visi kalba apie jo galimą kandidatavimą prezidento rinkimuose, apie jo įtaką „valstiečių žaliųjų“ partijoje. Tačiau šiuo atveju, reitingų kritimas jo pozicijas tiek partijoje, tiek prezidento rinkimų perspektyvoje silpnina“, – pabrėžė L. Bielinis.

Eltos kalbinti politologai nerado argumentų, pagrindžiančių S. Skvernelio išsakytą tezę, kad jo vadovaujama Vyriausybė dirba sąlygomis, kurios iš esmės ir lemia jo pasišventimą valstybei rodančią savanorišką politinę savižudybę. Jų nuomone, S. Skvernelio bandymas komunikuoti visuomenei žinutę, kad Vyriausybės esamas ar būsimas nepopuliarumas yra nulemtas jos darbui nepatogaus laikmečio, kai Ministrų Kabinetas turi priimti nepopuliarius sprendimus, yra tiesiog nepagrįstas.

„Realūs šios Vyriausybės sprendimai yra nutaikyti į rinkimus, ir tai panašiau ne į tai, ką darė Kubilius per krizę, bet į tai, kaip dėl rinkimų leisdamas pinigus veikė Kirkilas iki krizės“, – samprotavo V. Valentinavičius.

Panašios aiškinimo linijos laikėsi ir VDU profesorius. Pasak L. Bielinio, valdantieji, įpusėję savo kadenciją, padarė daug klaidų ir politinių sprendimų, dėl kurių lūkesčių turėję žmonės stipriai nusivylė. Politologas teigė, kad visuomenė dažnai tai, ką valdžia traktuoja kaip išskirtinį pasiekimą, vertina tiesiog kaip pasišaipymą.

„Ši valdančioji dauguma, ateidama į valdžią, iš tikrųjų žadėjo greitus ir efektingus pokyčius, o vietoj to mes gavome trupinukus, kurie kartais daugiau erzina nei padeda. Švietimo, ypač mokyklų, problemų sprendimas pavirto į tragikomišką kuriozą, kuris iš tikrųjų neatsiliepia Vyriausybei gerąja prasme. Tad, reikia sutikti, šiandien Saulius Skvernelis yra krizės premjeras, tačiau ta prasme, kad jis darantis krizę premjeras“, – samprotavo L. Bielinis. 

Abu politikos ekspertai vienodai vertino S. Skvernelio galimybes prezidento rinkimuose, jei šis nuspręstų juose dalyvauti. Jų teigimu, tirpstantis premjero populiarumas didins atsilikimą nuo kitų lyderiais laikomų kandidatų į prezidentus, kol galiausiai jie S. Skverneliui taps sunkiai pavejami. 

Tad, samprotavo L. Bielinis, nusprendus S. Skverneliui pretenduoti į prezidento postą po valdančiųjų sparnu, net visi „valstiečių“ mesti resursai premjerui greičiausiai leistų tik priartėti prie lyderiaujančių kandidatų, bet ne pavyti ar aplenkti juos.

„Prasidėjus prezidento rinkimų kampanijai viskas gali šiek tiek pasikeisti, nes būtų mesti visi sukaupti resursai. Tačiau šiandien matome, kad Nausėda yra akivaizdžiai lyderiaujantis ir pavyti jį būtų ne taip paprasta. Juolab kad jis nedaro didelių klaidų, o tai yra lyderystės sąlyga“, – aiškino VDU profesorius.

Į tai atsižvelgdamas politologas neatmetė galimybės, kad prastėjanti viešoji nuomonė apie premjerą galėtų būti ir vienas iš veiksnių, prisidedančių S. Skverneliui prezidento rinkimams pasakyti tiesiog ne.

„Baltijos tyrimų“ atliktos apklausos rodo, kad tarp geriausiai vertinamų visuomenės veikėjų (be V. Adamkaus, D. Grybauskaitės ir G. Nausėdos) taip pat yra Visvaldas Matijošaitis (59 proc. vertina palankiai ir 28 proc. – nepalankiai), Linas Antanas Linkevičius (atitinkamai 50 proc. ir 33 proc.), Ingrida Šimonytė (50 proc. ir 39 proc.), Aušra Maldeikienė (48 proc. ir 42 proc.), Vygaudas Ušackas (45 proc. ir 35 proc.), Remigijus Žemaitaitis (45 proc. ir 35 proc.), Vilija Blinkevičiūtė (45 proc. ir 37 proc.), Viktoras Pranckietis (44 proc. ir 40 proc.).

Nepalankiausiai vertinamų politikų sąrašas iš esmės nesikeitė. Blogiausią viešąją opiniją turinčių politikų dešimtuke toliau rikiuojasi sveikatos apaugos ministras Aurelijus Veryga (68 proc. įvertino nepalankiai ir 23 proc. – palankiai), Lietuvos lenkų rinkimų akcijos-Krikščioniškų šeimų sąjungos pirmininkas Valdemaras Tomaševskis (58 proc. nepalankiai ir tik 16 proc. palankiai), „valstiečių“ lyderis Ramūnas Karbauskis (atitinkamai 66 proc. ir 26 proc.), buvęs Vilniaus meras Artūras Zuokas (62 proc. ir 23 proc.), Darbo partijos pirmininkas Viktoras Uspaskichas (61 proc. ir 23 proc.), „socialdarbiečių“ frakcijos narys Algirdas Butkevičius (59 proc. ir 29 proc.), profesorius Vytautas Landsbergis (59 proc. ir 30 proc.), europarlamentaras Rolandas Paksas (58 proc. 28 proc.), konservatorių lyderis Gabrielius Landsbergis (58 proc.), „socialdarbiečių“ pirmininkas Gediminas Kirkilas (54 proc. ir 28 proc.) ir Remigijų Šimašių (52 proc. ir 33 proc.).

Informacijos šaltinis ELTA

2018-11-18