Latviai balsavo ne “už“, jie balsavo “prieš“


Print

Įvykę rinkimai į Latvijos Seimą neabejotinai pradžiugino Lietuvos Premjerą A. Kubilių, kuris pradėjo įsivaizduoti, esą per ateinančius rinkimus į Lietuvos Seimą jo vadovaujami konservatoriai nugalės.

Žinoma, šis klaidingas įvykių Latvijoje interpretavimas gali labai skaudžiai atsiliepti Lietuvai. Paskatintas įsivaizduojamo Latvijos visuomenės apsisprendimo A.Kubilius gali padaryti dar daugiau žingsnių, kurie turbūt tik jam vienam atrodo pragmatiški ir logiški.

Tačiau pažiūrėjus giliau, matome, kad rinkimai Latvijoje buvo aktyvūs todėl, kad šiems rinkimams nepaprastą dėmesį skyrė Rusija ir net neslėpdama stojo į rusų nacionalistų, pasivadinusių “ЗаПчел”( judėjimas už žmogaus teises ) pusę. Dar prieš rinkimus ištikimos Kremliui masinės informavimo priemonės garsiai trimitavo apie rusakalbių pergalę rinkimuose, apie tai, kad rusakalbės partijos pagaliau išspręs 350 000 neturinčių Latvijos pilietybės rusakalbių gyventojų klausimą, ir, žinoma, padarys rusų kalbą Latvijoje antrąja valstybine. Latvių tautai neliko nieko kito, kaip tik aktyviai joje dalyvauti ir išsakyti savąją poziciją. Latviai balsuodami “už“ dabartinę vyriausybę balsvo “prieš“  bet kokį bandymą sugrąžinti Latviją į Rusijos glėbį.

Žinoma, Kremliaus propagandistai eilinį kartą perlenkė lazdą, ir šis nuolatinis informacinis karas atsisuko prieš juos pačius – Latvijos, kaip buvusios SSSR  okupuotos valstybės, visuomenė pakankamai gerai supranta rusiškai. Ir latviai balsavo “prieš“. Prieš Kremliui ištikimų ir besiilginčių SSSR rusakalbių atėjimą į valdžią. Latviai balsavo “prieš“ nuolatinį jų žeminimą ir dergimą Rusijos masinėse informavimo priemonėse bei Delfi.ru komentaruose. Latviai balsavo “prieš“ savo tikrai drąsios Šalies pilietybės dalijimą “išvaduotojams” ( kuriuos SSSR atkėlė į Latviją, kaip ir į visas savo okupuotas teritorijas, tuo grubiai pažeisdama 1948 metų Ženevos Konvenciją, draudžiančią keisti užimtų teritorijų tautinę sudėtį ). Latvių tauta savo aktyvumu ir balsų atidavimu išgelbėjo save nuo išnykimo.

Netgi nuosaikų ir liberalių, vadinamųjų “rusakalbių” partijų atėjimas į valdžią rodo, kokia teisinga buvo Latvijos pozicija tų pačių rusakalbių atžvilgiu. Sėkmingai vykdoma integracija į Latvijos visuomenę, jų įtraukimas į jos politinį – ekonominį – kultūrinį gyvenimą neabejotinai prideda vertės visai Latvijai. Rusų nacionalistams sunku suprasti, kaip Rygos meras, rusas pagal tautybę Nilas Ušakovas, leidžia latvių legionierių eitynes. Jo puolimas ir žeminimas Kremliui ištikimoje spaudoje – ne kas kita, kaip teisingai žengti Latvijos politikų žingsniai.

Paskutiniai rinkimai Švedijoje ir Latvijoje parodė vieną itin teigiamą tendenciją – patriotinių jėgų populiarumo augimą. Šią tendenciją iš vienos pusės sąlygojo tai, kad patriotinės jėgos pačiomis sunkiausiomis sąlygomis išlaikė savo ideologiją ir politinę filosofiją, iš kitos pusės – bet koks tautinės  savigarbos ir orumo puolimas tiek iš Kremliaus, tiek iš Briuselio skatina būti politiškai aktyviems šių šalių patriotams ir jų šalininkams. A.Kubiliaus vykdoma politika – puiki proga ir Lietuvos patriotinėms jėgoms tapti aktyvesnėms ir nepabijoti eiti į Didžiąja politiką. Nes A.Kubiliaus vyriausybė parodė savo tikrąjį “patriotiškumą“, skyrusį dėmesį buvusiam Sniečkaus miestui, nežinia kodėl nutarusi tik jam  kompensuoti šildymą už tris mėnesius. 

Visa dabartinė politinė – ekonominė situacija kaip niekada palanki Lietuvos patriotinėms jėgoms konsoliduotis ir imtis atsakomybės. Tikiu, kad niekas kitas, tik patriotinės jėgos gali išvesti Lietuvos valstybę ir lietuvių tautą iš gilios krizės, į kurią vis labiau stumia įvairiausiais partijų pavadinimais pasivadinusios siaurų interesų grupuotės.

Nuotraukoje: straipsnio autorius Vadimas Juška.

2010.10.05


Prisijunkite prie diskusijos