Didžiausia pirmojo Rusijos prezidento Boriso Jelcino klaida buvo padaryta tuomet, kai premjeru jis pasirinko Vladimirą Putiną. 1999-ųjų metų rugpjūtį V.Putinas tapo 6-uoju premjeru, kurį B.Jelcinas paskyrė šioms pareigoms. V.Putinas buvo šeštasis B.Jelcino skirtas ministras pirmininkas.
Ir tai buvo Rusijai lemtingas žingsnis. Beje, visi manė, jog V.Putinas valdžioje ilgai neišsilaikys. Tikėtasi, jog V.Putinas – laikinas atstovas Rusijos valdžios kabinetuose.
Bet premjeru tapęs V.Putinas valdžios neprarado. Jis sugebėjo ne tik išsilaikyti, bet ir sustiprėti.
Šią temą išsamiai analizuoja Eleonor Klift leidinyje „The Daily Beast“.
Kai 1999-ųjų gruodį B.Jelcinas netikėtai atsistatydino, pasitraukdamas iš prezidento posto, V.Putinas užėmė B.Jelcino vietą, premjero krėslą ilgainiui iškeisdamas į prezidentinį.
V.Putinas tapo ne bet kokiu prezidentu. Iš atsitiktinio premjero jis tapo, berods, amžinuoju prezidentu, galinčiu Rusiją valdyti tiek, kiek pats pageidaus ir norės.
Kodėl B.Jelcinas šalies ateitį patikėjo mažai kam žinomam V.Putinui? Kodėl B.Jelcinas pasirinko būtent buvusį KGB agentą? V.Putinas todėl ir pasirinktas, kad buvo išeivis iš KGB – slaptųjų tarnybų profesionalas. B.Jelcinas manė, jog būtent buvęs KGB agentas agentas pajėgs garantuoti jo ir jo šeimos bei artimųjų ramybę jam pasitraukus į pensiją.
Pasitraukiančiam į pensiją B.Jelcinui itin rūpėjo jo ir jo artimųjų asmeninė ramybė. B.Jelcinas karštligiškai ieškojo žmogaus, kuris tą ramybę garantuotų. B.Jelcino žvilgsnis pakrypo į buvusį KGB agentą V.Putiną. Pasitraukiantis iš valdžios ligotas ir prasigėręs B.Jelcinas nusprendė, jog būtent tas žemaūgis KGB agetas pajėgs užtikrinti jo asmens neliečiamybę – jam nekels baudžiamųjų bylų, neieškos neteisėtai uždirbtų pinigų.
Tokią versiją palaiko Straubas Talbotas, buvęs JAV valstybės sekretoriaus pavaduotojas.
Bet pasirinkęs V.Putiną pavargęs ir išsekęs B.Jelcinas nenumatė, kad valdžioje atsidūręs Putinas nusispjaus į demokratiją, padorumą ir taiką (o gal B.Jelcinui šie reikalai ir nerūpėjo?)
2000-aisias metais po susitikimo su V.Putinu JAV prezidentas Bilas Klintonas trumpam susitiko su B.Jelcinu ir atvirai jam išdėstė susirūpinimą: „V.Putinas – ne demokratas“.
JAV prezidentas B.Klintonas manė, kad B.Jelcinas jam – artima siela. Suprask, demokratinių pažiūrų, nors ir turintis rimtų silpnybių. Pavyzdžiui, polinkį į alkoholizmą.
B.Klintonas puikiai žinojo, kad B.Jelcinas – girtuoklis. Rimtas girtuoklis. JAV valdžios atstovai visuomet stengdavosi skambinti B.Jelcinui kuo anksčiau ryte. Nes iki pietų dar būdavo vilties, jog B.Jelcinas – blaivus. O pietų jis jau dažniausiai sunkiai beapversdavo liežuvį. Tokiais momentais su B.Jelcinu susišnekėti būdavo labai sunku.
Būtent dėl B.Jelcino polinkio alkoholiui ponas S.Talbotas aiškina konfliktą dėl Prištinos aerouosto 1999-aisiais. Šį aerouostą buvusioje Jugolslavijoje rusų kariai neva užpuolė tik todėl, kad tuo metu B.Jelcinas buvo girtutėlis, ir keletas jo generolų pradėjo savivaliauti. Bet išsiblaivęs B.Jelcinas čia pat paskambino B.Klintonui ir pasakė, jog Prištinos nesusipratimą galima likviduoti taikiai, be kaujo praliejimo.
Vis dėlto JAV nepajėgė padaryti rimtesnės įtakos B.Jelcinui dėl korupcijos bėdų. 1996-aisiais metais B.Jelcinas sudarė ypatingą sutartį su galvą kelti pradėjusiais oligarchais. Tai reiškė, kad oligarchai finansuoja B.Jelcino rinkiminę kampaniją – padeda prezidento rinkimuose nurungti komunistą Genadijų Ziuganovą, pavojingai išpopuliarėjusį Rusijoje. O B.Jelcinas, atsidėkodamas oligarchams, leidžia grobti Rusijos turtus.
Beje, S.Talbotas įsitikinęs, jog dauguma rusų nenori gyventi V.Putino valdomoje Rusijoje, ir ilgainiui V.Putinas kris. Tik nežinia – kada.
Informacijos šaltinis – „The Daily Beast“.
2014.04.30; 08:55
