Lietuviškosios korupcijos specifika


Print

Prezidentė Dalia Grybauskaitė kritiškai įvertino kai kuriuos Vyriausybės planus – didinti ,,Sodros” įmokas, naikinti transporto lengvatas neįgaliesiems. Be to, ji pareiškė, kad jei pensijos bus mažinamos, turi būti numatytas jų gražinimo mechanizmas ir konkretūs gražinimo terminai. Seimo Socialinių reikalų komitete svarstyta ir apie galimybes išvengti pensijų mažinimo. Siūloma 5 procentais mažinti teisėjų algas, pelno mokesčius mažinti ne iki 15 procentų, o iki 17 procentų. Bet dalis valdančiajai koalicijai priklausančių Seimo narių šias idėjas vertina skeptiškai ir teigia jų nepalaikysiantys.

Byra korupcinės Panevėžio valdžios piramidė. Lapkričio 10 dieną STT pareigūnai atliko kratas miesto vicemero Kąstyčio Vainausko kabinete ir jo namuose. K.Vainauskui pareikšti įtarimai dėl kyšininkavimo. Jis įtariamas susijęs su neteisėta veikla, išduodant leidimus statyboms ir sudarius išskirtines sąlygas kai kurioms bendrovėms laimėti savivaldybės rengiamus viešųjų pirkimų konkursus. Apklaustas savivaldybės Miesto ūkio skyriaus vedėjas A.Karalevičius ir dar keli savivaldybės pareigūnai. Įtarimai gali būti pareikšti ne tik vicemerui, bet ir kai kuriems su juo susijusiems korumpuotiems valdininkams.

Prieš keletą savaičių STT sulaikė savivaldybės Statybos priežiūros skyriaus vedėją Mykolą Buzį, kuris išduodavo, kaip įtariama, neteisėtus leidimus statyboms ir galimai aktyviai prisidėjo prie fiktyvių viešųjų pirkimų konkurso organizavimo. K.Vainausko, dažnai vadinamo šešėliniu meru, areštas gerokai pribloškė valdančiąją koaliciją. Tuo tarpu opozicinės Panevėžio tarybos frakcijos paskelbė viešą paklausimą merui P.Vadopolui ir pareikalavo surengti neeilinį miesto tarybos posėdį, kuriame būtų svarstomi įtakingų miesto valdininkų korupcijos atvejai.

Dar 2008 metų birželio mėnesį grupė korumpuotų politikų, palaikomų kriminalinių klanų lyderių, surengė perversmą miesto taryboje ir paėmė valdžią į savo rankas. Faktiniu miesto vadovu tapo kriminalinių klanų statytinis K.Vainauskas. Mafijos įsigalėjimo Panevėžyje ištakos siekia kur kas senesnius laikus – 1992 – 1994 metus, kai Panevėžyje įsigalėjusios mafijos grupuotės ir su jomis susiję pareigūnai įgijo mieste didžiulę įtaką. 1996-1997 metais iš dalies pavyko sutraukyti Panevėžį apraizgiusį mafijos voratinklį. Buvo atleisti kai kurie korumpuoti teisėsaugos pareigūnai ir valdininkai. Nuo 1997 metų pavasario Panevėžiui pradėję vadovauti miesto vadovai V.Matuzas ir  P.Luomanas gerokai pakeitė padėtį mieste. Tai ir nepatiko įvairaus plauko nuvorišams ir korumpuotiems valdininkams.

Lietuvos savivaldos problemos susiję tiek su savivaldos institucijų darbe paplitusia korupcija, tiek su kitomis ryškiomis problemomis – ypač pernelyg mažomis savivaldos institucijų galiomis. Visas esmines valdymo funkcijas ir finansų skirstymą mūsų šalyje kontroliuoja centrinės valdžios institucijos. Tai gerokai stabdo ir kai kurių Lietuvos regionų plėtrą.

Seimo Teisės ir teisėtvarkos komitetas lapkričio 11 dieną paskelbė išvadas dėl rezonansinės pedofilijos bylos. Konstatuojama, kad pedofilijos bylos tyrimas buvo vilkinamas, o tyrime dalyvavusių pareigūnų darbe trūko kompetencijos. Tik po spalio 5 dieną Kaune įvykusių J.Furmanavičiaus ir V.Naruševičienės nužudymo ši ilgai vilkinama byla buvo pradėta tirti. Tačiau šiuo metu pedofilų klika net pereina į puolimą. Į darbą grįžusi D.Kedžio sesuo Kauno Apygardos teismo teisėja Neringa Venckienė, aktyviai dalyvavusi demaskuojant pedofilus, pastebėjo kai kurių teisėjų priešiškumą. Keli teisėjai atsisakė kartu su ja svarstyti bylas. Aiškėja tikroji padėtis –  korumpuoti teisėjai ir su jais susiję jų kolegos nėra suinteresuoti skaidriu darbu ir yra linkę dangstyti prasikaltusius savo kolegas ir politikus. N.Venckienė įsitikusi, kad jei ne ji su vyru, dukterėčios tvirkinimo byla jau gerokai seniau būtų numarinta.

Teisėjų tarybos pirmininkė A.Garnelienė pareiškė, kad neva kišdamasi į prokuratūros darbą, N.Venckienė pažeidė ir Teismų įstatymą, ir Teisėjų garbės kodeksą. Todėl N.Venckienės elgesį ketinama svarstyti Teisėjų taryboje. O teisėjos vyrą advokatą A.Venckų pradėjo pulti kai kurie kolegos, nepatenkinti, kad jis gynė D.Kedžio interesus ir padėjo demaskuoti pedofilus. Tokie bandymai viską sujaukti, teigiant, kad juoda yra balta, stebina. Juk jei pedofilai būtų laiku suimti, ir jų veiksmai griežtai įvertinti, jokių spalio 5 dienos žudynių nebūtų įvykę. Užsienio valstybių pavyzdžiai rodo, kad į pedofilų tinklus yra susijungę aukšto rango politikai, teisėjai ir verslo magnatai, kurie palaiko vieni kitus, ir kažkam iš jų tarpo įkliuvus, organizuoja agresyvias gynimo kampanijas. Panašu, kad ir Lietuvos atveju vyksta analogiški procesai – įtakingi įkliuvusių pedofilų bendrininkai siekia  pakeisti bylos eigą, o prie pedofilų atskleidimo prisidėjusius asmenis apjuodinti. Seimo nariai Gintaras Songaila, Saulius Stoma ir Kazimieras Uoka inicijuoja diskusijas tema „Ar įveiksime pedofiliją? D.Kedžio dukrelės prievartavimo byla“. Ketinama steigti ir judėjimą „Man ne vis vien – kovosiu su pedofilais“.

Žvelgiat į bandymus vykdyti įvairias teisines reformas, galima pastebėti, kad visos šios iniciatyvos sunkiai juda. Seimo narys R.Kupčinskas inicijavo parašų rinkimo akcijas, kuriose daug žmonių pritarė idėjai įkurti Prisiekusiųjų tesimą ir Liaudies tarėjų instituciją. R.Kupčinskas parengė ir tam reikalingus įstatymų projektus. Tačiau šios reformos vis dar vilkinamos.

O VSD problemų sprendimo raktai dar nesuprasti. Deja, galime konstatuoti, kad nepaisant nedidelių permainų, iš esmės VSD veikla lieka panaši kaip ir prieš metus ar dar seniau. Prieš pusantrų metų, 2008 metų vasaros pradžioje, Pilietinės visuomenės instituto direktorius Darius Kuolys teigė – ,,Vis dar išlieka mįslė, kodėl VSD vadovai, paties valstybės prezidento skirti pareigūnai, kaip rodo parlamentinio tyrimo medžiaga, naudodamiesi rusiškų dujų perpardavinėtojo parama, organizavo žuvusio pulkininko Vytauto Pociūno šmeižtą? Kodėl prie šmeižto prisidėjo dalis Lietuvos žiniasklaidos? Kodėl VSD jau tiek laiko nevykdo Seimo nutarimo ir nepateikia parlamentarams analitinių pažymų apie valdžios ir žiniasklaidos korupciją? Demokratinėje valstybėje taip negali būti. Tai savotiškas testas, leidžiantis įvertinti mūsų demokratijos būklę“. Bet ir dabar VSD veikia tarsi autonominis darinys, tarsi valstybė valstybėje. Pasinaudoję tokia situacija, garsiose saugumo pažymose minimi „Dujotekanos“ bosai ir su jais susiję klanai plečia savo veiklą.

Visi teoriniai pasvarstymai apie partijas ir ideologijas atsiremia į realybės grimasas – daugelis Lietuvos partijų mažai vadovaujasi savo programomis ir nelabai siekia jų įgyvendinimo, o visą dėmesį sutelkia į postų dalybas ir vidines intrigas. Apie šias problemas svarsto visuomenės veikėjas prof. Bronius Genzelis – ,,Brandžių partijų susiformavimas – ilgas laikotarpis, bet jas formuoja tik pilietinė visuomenė. Lietuvos problema – pilietinės visuomenės stygius. Mūsų pasąmonėje dar slypi autoritarinis mąstymas. Daugelis įsitikinę, kad jais turi pasirūpinti kažkas kitas. Su panašiomis problemomis susiduria ir kai kurios kitos tautos. Miniai, kaip ir bandai, reikalingas vedlys. Panašiu principu veikia ir mūsų partijos (vadas ir jį aptarnaujantys asmenys, už tai laukiantys gero užmokesčio). Todėl programinės nuostatos nustumtos į antrą planą. Viskas sukasi apie postų dalybas“. Tai taiklūs pastebėjimai. Tik tada, kai pagrindinės politinės partijos išsigrynins ir joms ims vadovauti ryžtingi reformatoriai, pasieksime kitokio politinės kultūros lygio ir esminių programinių nuostatų įgyvendinimo. Tėvynės sąjungos – Lietuvos krikščionių partijos gretose aktyviai dirba Rytas Kupčinskas, Aurelija Stancikienė, Naglis Puteikis, Gintaras Songaila, Kazimieras Uoka ir kiti esminių permainų siekiantys politikai. Jaunosios kartos socialdemokratai pasisako už tai, kad ši partija pagaliau imtųsi ginti socialinio teisingumo idėjas, atstovautų daugumos šalies piliečių interesus.

Tiek Lietuvos politinėje erdvėje, tiek visoje Europoje regima ryški takoskyra tarp melo ir tiesos politikos. Nors klastos ir melo strategija besivadovaujantys politiniai lyderiai bando maskuotis, tiesa vis vien atsiskleidžia. Lietuvos įtakingus korumpuotus politikus ir oligarchus globojantis kriminalinis Kremliaus režimas yra aktyviai palaikomas Italijos premjero S.Berluskonio, Vokietijos vadovų, jį remia ir kai kurie įtakingi Prancūzijos, Kipro ir kitų šalių politikai. Tad žvelgdami į Lietuvos vidaus problemas neturime pamiršti, kad šių problemų sukėlėjai – milijardines biudžeto lėšas išgrobstę, korupcinę sistemą sukūrę korumpuoti klanai turi savo rėmėjų visoje Europoje, juos remia visą žemyną apraizgęs galingas korupcinis kriminalinis tinklas. Jų vertybės aiškios – turto ir valdžios siekimas, tam nesibodint jokių priemonių. Šią situaciją taikliai apibūdina europarlamentaras prof.Vytautas Landsbergis: „Politika, besivadovaujanti vien ekonomine nauda, ir dujų vamzdžio klausimus iškelianti aukščiau už moralines vertybes, yra ne tik amorali, bet ir išdavikiška“.

Pasitaiko įvairių teorinių samprotavimų apie mūsų šalies demokratijos raidą. Demokratijos būklę apibrėžia kelios kertinės sąlygos – lygybė prieš įstatymus, lygios galimybės užimti tam tikras pareigas, žodžio laisvė. Ir ar galime teigti, kad šios sąlygos Lietuvoje tikrai egzistuoja? Tiesos ir melo tvirtovės mūsų krašte stovi visai greta. Nuo pat nepriklausomybės pradžios matėme daugybę išpuolių prieš patriotiškus ir ryžtingus politikus, žurnalistus, teisėsaugos pareigūnus – žurnalistą S.Stomą, buvusį disidentą politiką A.Petrusevičių, prieš nužudytus V.Lingį, V.Pociūną, G.Sereiką, J.Paliaką, prieš politikus V.Landsbergį, A.Stancikienę, N.Puteikį ir kitus jų bendražygius.

Egzistuojantis „neliečiamųjų sluoksnis“ – „Luokės“, „Draugystės“, „Alitos“ ir kitų aferų organizatoriai vis dar išvengia atsakomybė. Klastos ir melo tvirtovės žlugs tada, kai įtaką praras tokių didžiųjų aferų architektai.

2009.11.13


Prisijunkite prie diskusijos