Seimo opozicijos lyderio Andriaus Kubiliaus iniciatyva įvyko konferencija „Demokratijos erozija: iššūkiai ir sprendimai“.
Konferencijoje įžangos žodį taręs A. Kubilius pažymėjo, kad tokią diskusiją paskatino įvykiai ir tendencijos, išryškėjančios šios dienos politikoje. Ir ne tik atskiros istorijos, kaip Vijūnėlės dvaras Druskininkuose, bet ir aibė kitų, plačiai nuskambėjusių viešojoje erdvėje.
„Valstybėje daug dėmesio skiriame konkrečioms sritims: energetika, saugumas, krašto gynyba, ekonomika ir pan., bet labai mažai dėmesio tam, ką galima būtų pavadinti demokratijos sveikata, – sakė A. Kubilius. – Daugelis politikos mokslininkų gali patvirtinti, kad tai – labai jautrus dalykas. Kai į šią sritį įsimeta kokia nors liga, ji gali skverbtis gilyn. Tai pradeda kelti vis didesnį nerimą. Tokios progresuojančios ligos požymius mes vis labiau matome ir tai išdėstėme memorandume „Demokratijos erozija – iššūkiai ir sprendimai“. Matome, jog demokratijos standartams leidžiama devalvuotis. Didžiausią nerimą kelia tai, kad visuomenė prie to pradeda priprasti. Priprantama, kad valdančioje daugumoje gali būti partijos, kurių vadovai teisiami ir niekam tai jau nebekelia jokio susirūpinimo“.
Politologė Ainė Ramonaitė demokratiją Lietuvoje prilygino ananasiniam obuoliui, kai išorėje viskas gerai, bet kai jį prakandi – viduje randi puvėsį. Politologė pažėrė pavyzdžių iš savivaldybių, kur demokratijos telikusios tik iškabos. Tokias savivaldybes ji pavadino „užvaldytomis savivaldybėmis“. Viena iš tokių – Širvintų rajono savivaldybė, kuriai vadovauja merė darbietė Živilė Pinskuvienė, žinoma balsų pirkimo skandale.
„Kai kuriose savivaldybėse pamatai dalykus, kurie kažin kuo galėtų skirtis nuo Baltarusijos“, – sakė politologė.
A. Ramonaitė atkreipė dėmesį į keletą demokratijos problemų, ypač įsivyravusių provincijoje. Tai klientelistinė politika, kai rinkėjų prielankumui pasiekti įdarbinami valstybės pinigai. Pavyzdžiui, Širvintose malkų gavę žmonės „žino“, kad jas neva atsiuntė merė, arba Šalčininkuose žmonės įtikinami, kad pensijas gauna iš Lenkijos. Žmonėms kuriamas įspūdis, kad kažką gavo iš valdžios.
Kitas reiškinys – didieji keitimai, vystantys po rinkimų, motyvuojant paskatomis atsidėkoti tiems, kurie prieš rinkimus padėjo išrinktiesiems ir jiems reikia surasti darbus. Dėl to prasideda darbo vietų valstybės sektoriuje atlaisvinimas, todėl žmonės, matydami akivaizdžius „valymo“ pavyzdžius, įbauginami. Tai tikrai nė iš tolo nepanašu į demokratiją.
„Matome visuotinę kontrolę: visur pilna merės seklių, kurie viską mato kiekviename renginyje ir kiekvienoje vietoje. Vietinis laikraštis irgi priklauso merei, – situaciją Širvintose apibūdino politologė. – Sunku net pagalvoti, kad šiuolaikinėje Lietuvoje, už 50 km. nuo Vilniaus, žmonės negali nusipirkti alternatyvios spaudos, nes sulaukia seniūno gąsdinimų“.
Politologė ieškojo atsakymų, kiek šis modelis gali būti multiplikuojamas. Kitas klausimas – ką galime padaryti, kad jis neplistų.
Politikos apžvalgininkas žurnalistas Audrius Bačiulis dalijosi įspūdžiais iš Pagėgių savivaldybės, kur situaciją pavadino sparčiai išplitusiu vėžiu. „Visi tai mato, ir visiems tai priimtina“, – stebėjosi žurnalistas.
Vis dėlto jis pacitavo „Transparency international“ duomenis, kad 1/3 Lietuvos gyventojų susidūrę su kyšiais, 2/3 Lietuvos gyventojų sąmonė yra korupcinė.
„Kaip tokia visuomenė gali išrinkti sąžiningą valdžią?“ – retoriškai klausė A. Bačiulis.
Diskusijoje dalyvavausi „Delfi“ vyr. redaktorė Monika Garbačiauskaitė-Budrienė pažymėjo, kad Lietuvoje žiniasklaidos, atliekančios valdžią kontroliuojantį vaidmenį, situacija, palyginti su kitomis Baltijos valstybėmis, yra gana gera. Žiniasklaida – vienas iš demokratijos garantų.
„Didesnį susirūpinimą kelia 30 proc. gyventojų, kurie išreiškia prielankumą Rytų kaimynams ir ten vykdomai politikai. Mūsų, kaip valstybės, tikslas – tą procentą mažinti. Tvarkyti ne tik pavienius saugumo elementus, kaip pavyzdžiui, krašto gynyba, kas irgi svarbu, tačiau ugdyti visuomenės sąmoningumą, supratingumo lygį“, – sakė M. Garbačiauskaitė-Budrienė.
Politologas, doc. Virginijus Valentinavičius nemažai kritikos išsakė teismų darbui, ypač po nuosprendžio rezonansinėje V. Uspaskich byloje, pateikdamas užsienio, ypač – JAV pavyzdžių, kaip rūpestingai renkami teisėjai, ir kokį visuomenės spaudimą jie patiria prieš priimdami sprendimus. Ir tai nėra neigiamas reiškinys, tai parodo, kokią jie atsakomybę prisiima ir privalo pakelti. „Ar suderinami teisėjų išmintis ir demokratinė visuomenė“? – klausė politologas.
„Atviroje demokratinėje visuomenėje neįmanoma, kad teismų sprendimų negalima kritikuoti. Iš tikrųjų – būtina kritikuoti“, – sakė V. Valentinavičius.
Opozicijos lyderis A. Kubilius išsakė nerimą, kad tokios tendencijos vis labiau išryškėja ir ypač – savivaldoje. Diskusijos metu buvo ieškoma sprendimo būdų, ką daryti, kad demokratijos principai nebūtų iškraipyti, o išryškėjančios erozijos tendencijos sustabdytos.
Informacijos šaltinis – tsajunga.lt.
2016.02.26; 14:26
