Lietuvoje įsigalėjusi brežnevizmą primenanti stagnacija


Print

Daugelio skandalingų istorijų šleifo persekiojamame Valstybės saugumo departamente ateina ilgai lauktas permainų metas. Prezidentė D.Grybauskaitė kovo 23 dieną Seimui pateikė kandidatą į šios svarbios žinybos vadovo postą. Tai Antrojo operatyvinių tarnybų departamento prie Krašto apsaugos ministerijos (karinės žvalgybos) laikinasis vadovas Gediminas Grina. Šis pulkininkas leitenantas krašto apsaugos sistemoje dirba nuo 1992 metų, 2001-2004 metais dirbo Lietuvos kariniu ataše mūsų šalies ambasadoje Jungtinėse Amerikos Valstijoje. 2005 metais G.Grina paskirtas karinės žvalgybos vadovo pavaduotoju. Seimo frakcijų atstovai svarstys šią kandidatūrą. Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų partijos frakcijos Seime atstovai jau kovo 24 dieną pareiškė, kad pritaria G.Grinos kandidatūrai. „Tvarkos ir teisingumo“ frakcijos seniūnas V.Mazuronis teigia, kad iš pirmo žvilgsnio G.Grina kelia pasitikėjimą, o išsamiau pritarti ar ne jo kandidatūrai, dar bus svarstoma frakcijoje.

Skandalingoje byloje dėl 22 milijonų iš ES paramos lėšų panaudojimo, prisidengiant žuvų auginimu, atskleidžiama daug svarbių detalių. Leidimus įrengti patalpas, kuriose bus auginamos žuvys, išdavė Valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos specialistai. Šios tarnybos vadovas pripažino, kad patikėjo kai kurių verslininkų patikinimais, esą visi jų siūlomi projektai teisingi ir davė nurodymus savo pavaldiniams užregistruoti reikiamus dokumentus. Ši istorija primena nomenklatūrinės telefoninės teisės laikus, kai 1993-1997 metais ir nuo 2000 pabaigos vyko daugybė abejotinų sandėrių. Tada su įvairiais skandalais dažnai buvo siejamas vadinamas BBB trejetas (Brazauskas, Beriozovas, Bernatonis).

Kitoje skandalingoje istorijoje tyrimas vyksta dėl buvusio Alytaus ligoninės vadovo Jurgio Krasnicko veiksmų. 2008-2009 metais vykdyta Alytaus ligoninės priestato statyba buvo itin brangi, tad tiriama, ar dalis tam skirtų valstybės biudžeto lėšų nebuvo išgrobstyta. Šiuo metu manoma, kad Alytuje galbūt įsigalėjęs vadinamasis Daugėlų klanas. Įtariama, kad ši politinė grupė jau kelerius metus turi milžinišką įtaką Alytuje ir galimai įtakoja ne tik vietos valdžią, bet ir miesto verslo struktūras. Prezidentė D.Grybauskaitė dar kovo pradžioje pareiškė, kad Alytaus prokuratūroje bus atliktas neeilinis šios prokuratūros darbo patikrinimas. „Alytaus prokurorai galbūt prastai gina viešąjį interesą, nereaguoja į gyventojų skundus dėl miesto mero Česlovo Daugėlos veiksmų.“ – teigė prezidentė.

Tuo tarpu garsiai nuskambėjusioje politinių pabėgėlių iš Čečėnijos Gatajevų persekiojimo istorijoje paskelbti svarbūs sprendimai. Lietuvos Aukščiausiasis teismas (LAT) nusprendė, kad Ch. ir M.Gatajevų gynėjų kasaciniai skundai yra tenkinami ir jų byla bus nagrinėjama iš naujo. Teismas pažymėjo, kad nagrinėjant bylą apeliacine tvarka buvo pažeistos nuteistųjų teisės į nešališką teismo procesą. LAT nutarime teigiama: „Byla nepatikrinta tiek, kiek buvo prašoma nuteistųjų gynėjų skunduose. Surašytas baudžiamojo proceso reikalavimų neatitinkantis apeliacinės instancijos teismo nuosprendis“. Gatajevai gyvena Suomijoje, į šią šalį jie išvyko 2009 metų rudenį. Helsinkio teismas, o vėliau ir Suomijos Aukščiausiasis teismas atsisakė Ch. Ir M.Gatajevus išduoti Lietuvai.

Ekonominės realijos Lietuvoje nedžiugina daugumos piliečių. Ir vėl kyla komunaliniai mokesčiai, kai kuriuose miestuose padidinti mokesčiai už vandenį, kai kuriuose  miestuose – mokesčiai už šiukšlių išvežimą. O daugelio žmonių pajamos per mėnesį siekia 600-1200 litų, o trijų keturių asmenų šeimos – 1200-2000 litų. Taip yra dėl to, kad šeimose dažnai vienas iš dviejų sutuoktinių yra bedarbis, arba pajamos per paskutinius metus ryškiai sumažėjo. Juk atlyginimai nuo 2009 metų pradžios tiek privačiame sektoriuje, tiek valdiškose įstaigose apkarpyti net 300 – 700 litų.

Iškreipta ekonominė sistema, kurioje dominuoja korporacijos, o žemes ūkio srityje – latifundijos (itin stambios žemės valdos, siekiančios nuo 3 iki 10 tūkstančių hektarų) trukdo ne tik Lietuvai, bet ir dar daugeliui besivystančių Europos, Azijos ir Lotynų Amerikos valstybių. Žymi Indijos ekonomistė, filosofė ir aplinkosaugos ekspertė Vandana Šiva kartu su ekonomistais Džeremiu Rivkinu ir Ralfu Naderu vadovauja Tarptautiniam globalizacijos forumui. Ši organizacija tiria korporacijų ir oligarchinių struktūrų įtaką ekonominiams, socialiniams ir politiniams procesams. V.Šivos teigimu, Indija, Kambodža ir kai kurios kitos Azijos šalys bei dauguma posovietinių valstybių susiduria su korporacijų diktatu. V.Šiva parašė knygą „Biopiratavimas – gamtos išteklių ir žinių grobimas“, kurioje teigia, kad beatodairiškas miškų kirtimas, grubūs aplinkosaugos pažeidimai, kaip ir su emigracija susijęs „protų nutekėjimas“, yra itin kenksmingi procesai. Jei jie nebus sustabdyti, tai po dvidešimties – trisdešimties metų pasaulyje egzistuos dar didesni kontrastai tarp skurdesnių ir turtingų šalių.

Mūsų šalyje didelę įtaką turi Lietuvos Laisvosios rinkos institutas (LLRI). Tai ekonominius procesus tirianti privati įstaiga, propaguojanti radikalaus liberalizmo idėjas. Vasario pabaigoje LLRI ekspertai net pareiškė, kad Lietuvoje reikėtų privatizuoti valstybinius miškus. Tokio pobūdžio įstaigų, atstovaujančių ne daugumos piliečių, o tik stambaus kapitalo interesus, yra daugelyje valstybių. Bet ne visur jų įtaka tokia didžiulė. Štai Lenkijos valdžios žinybos daugiausia atsižvelgia ne į privačių institutų, o į universitetuose dirbančių ekonomikos specialistų patarimus. Lenkijoje dominuoja Kaleckio – Grosmano ekonominės mokyklos auklėtiniai, remiantys solidarumo ir tolygios ekonominės plėtros idėjas.

Ekonomikos sritis turi didžiulę įtaką valstybės politinei raidai, visuomenės socialinei sanklodai, net padėčiai kultūros sferoje. Žvelgiant į pastarojo laikotarpio ekonomines realijas, galima padaryti kelias išvadas. Pirma – didžiulė mokesčių našta labai trukdo normaliai smulkaus ir vidutinio verslo plėtrai, neprisideda ir prie tinkamo valstybės biudžeto surinkimo. Kuo didesni mokesčiai PVM mokesčiai bei individualių įmonių savininkams taikomi mokesčiai, tuo labiau įsigali šešėlinė ekonomika. Antra – jei valstybės ekonomikos sektoriuje dominuoja monopolijos, o žemės ūkyje didelę įtaką įgyja latifundijos, tai dauguma šalies piliečių susiduria su didelėmis problemomis. Tada didžiulius pelnus susižeria monopolijas valdantys kapitalistai, o jiems dirbantys piliečiai gauna menkus atlyginimus. Klestinčiose šalyse, pavyzdžiui, Kanadoje, Švedijoje, Suomijoje, Slovėnijoje, pagrindinis dėmesys skiriamas smulkaus ir vidutinio verslo vystymui. Šių verslo sričių palaikymas, kaip ir tinkamas dėmesys švietimui, mokslui ir kultūrai, sudaro prielaidas stabilios visuomenės susikūrimui.

Žymus filosofas Vytautas Kazlauskas dar 2004 metais rašė: „Lietuvoje jaučiama nuovargio dvasia, būdinga kai kurioms Azijos ir Afrikos valstybėms. Nuovargis ir nusivylimas klesti ten, kur daug neteisingumo ir cinizmo apraiškų“. Per paskutinius kelerius metus Lietuvoje įsigalėjo brežnevizmą primenanti stagnacija. Atviras klausimas – ar pavyks iš šios stagnacijos išsivaduoti? Itin svarbu, kad Lietuvoje vyktų kuo tolygesnė šalies plėtra. Nes jei pažangios permainos įsigalės tik didmiesčiuose, o regionuose bus leista toliau klestėti daugėlų tipo feodalams, tai – išsivadavę iš oligarchijos gniaužtų, priminsime Italiją, kur egzistuoja ryškus pasidalijimas į Šiaurės ir Pietų Italiją. Pietinėje dalyje – Sicilijoje, Apulijoje, Neapolio srityje klesti mafija, daug skurdo ir korupcijos apraiškų, o šiaurinėje Italijoje padėtis kitokia – čia mafijos veikla pažabota, žmonės gyvena turtingiau, veikia daug žymių mokslo įstaigų, sėkmingai vystomas menas ir kultūra. Padėtis Lietuvoje sudėtinga, bet gal neveltui sakoma, kad didžiausia tamsa būna prieš aušrą.

Nuotraukoje: buvęs Sovietų Sąjungos Komunistų partijos generalinis sekretorius Leonidas Brežnevas. 

2010.03.29


Prisijunkite prie diskusijos