Lietuvos gyventojų pasitikėjimas teisėsaugos institucijomis ir jį lemiantys veiksniai


Print

Grupė Vilniaus universiteto mokslininkų baigia dvejus metus trukusį mokslinį projektą apie pasitikėjimą Lietuvos teisėsaugos institucijomis ir jį įtakojančius veiksnius.

Projekto tikslas – kompleksiškai išanalizuoti, kokia yra sąveika tarp pasitikėjimo teisėsaugos institucijomis ir tokių veiksnių, kaip gyventojų požiūris į teisėsaugos institucijas, saugumo jausmas, nusikaltimų baimė, požiūris į kriminalines bausmes, viktimizacijos patirtis ir kt.

Projekto vykdymo metu buvo analizuojami teisiniai Lietuvos teisėsaugos institucijų organizavimo klausimai, policijos ir teismų istoriniai aspektai, bausmių vykdymo principai, gausiai naudojami europiniai bei nacionaliniai statistiniai šaltiniai apie įvairius kriminalinės justicijos aspektus, įskaitant pasitikėjimo, saugumo jausmo ir kitus klausimus. Projekto vykdymo metu buvo atlikti kokybinis (fokusuotos grupės diskusija) ir kiekybinis tyrimai (reprezentatyvi gyventojų apklausa).

Projekte dalyvavo: sociologas ir kriminologas prof. dr. Aleksandras Dobryninas (projekto vadovas), teisininkė ir kriminologė doc. dr. Anna Drakšienė, sociologas, dr. Vladas Gaidys, sociologė ir kriminologė dr. Eglė Vileikienė, sociologė ir kriminologė dr. Laimutė Žilinskienė. Projektas buvo vykdomas bendradarbiaujant su Lietuvos socialinių tyrimų centru.

Projektą finansavo Lietuvos mokslo taryba, jis buvo įgyvendinamas pagal Lietuvos mokslo tarybos nacionalinę mokslo programą „Socialiniai iššūkiai nacionaliniam saugumui“.

Kaip teigė projekto vadovas prof. A. Dobryninas, „Pasitikėjimas teisėsaugos institucijomis yra viena iš opiausių šiuolaikinių demokratinių valstybių problemų. Visuomenės nepasitikėjimas šiomis institucijomis gali būti indikatorius, kad komunikacija tarp teisėsaugos ir piliečių nėra efektyvi, o baudžiamosios justicijos veikimas įsivaizduojamas kaip savitikslis ir neatitinkantis visuomenės interesų. Kita vertus, gyventojų nepasitikėjimas teisėsauga tiesiogiai lemia jos darbo efektyvumą: nepranešimas apie nusikalstamus įvykius ir pan. apsunkina kasdienį pareigūnų darbą.“

Projekto įgyvendinimo metu gauti duomenys neprieštarauja kitose šalyse atliktų tyrimų rezultatams apie tai, kad asmeniškai turėjusieji reikalų su teisėsaugos institucijomis jas vertina prasčiau nei su jomis nekontaktavę gyventojai. Remiantis pastarųjų dviejų dešimtmečių gyventojų apklausų rezultatais matyti, kad pasitikėjimas policija palaipsniui augo ir per pastaruosius kelerius metus pasitikinčių policija buvo daugiau nei nepasitikinčių. Tačiau minėtu laikotarpiu gyventojų nepasitikėjimas teismais ir prokuratūra išliko gana stabilus.

Atlikti tyrimai rodo, kad apklausos dalyviai, kuriems per pastaruosius penkis metus teko susidurti su teisėsaugos institucijomis, mano, kad darbuotojų profesionalumui daugiausia dėmesio skiria teismai, o institucijos reputacijai, institucijos viešumui, žmogui ir poreikiui bendradarbiauti su visuomene daugiausiai dėmesio skiria policija.

Beveik visų su teisėsauga susietų žmogaus teisių padėtis Lietuvoje vertinama neigiamai, tačiau  per aštuonerius metus vertinimai pagerėjo. Per paskutinį dešimtmetį nerimas dėl artimųjų, savęs, draugų mažai tepakito, tačiau ženkliai išaugo stiprus nerimas dėl valstybės likimo. Nustatytas reikšmingas ryšys tarp asmeninio saugumo jausmo ir teisėtvarkos institucijų vertinimo, pasitikėjimo šiomis institucijomis.

Per minėtą laikotarpį gyventojų požiūris į ilgalaikį laisvės atėmimą ar jo laikiną apribojimą iš esmės beveik nepasikeitė. Daugiau nei du trečdaliai Lietuvos gyventojų vis dar mano, kad laisvės atėmimo bausmė yra vienintelė efektyviausia priemonė, galinti apsaugoti visuomenę nuo sunkių nusikaltimų padarymo. Gyventojų pozicija atitinka faktinę situaciją, nes nusikaltusiems asmenims Lietuvoje teismai vis dar dažniausiai skiria laisvės atėmimo bausmę.

Plačiau ir detaliau šios ir kitos mokslininkų įžvalgos bus aptartos Informaciniame seminare „Lietuvos gyventojų pasitikėjimas teisėsaugos institucijomis ir jį lemiantys veiksniai“, į kurį pakviesti Lietuvos mokslo, teismų, prokuratūros, policijos bei visuomenės organizacijų atstovai. Kartu seminaro dalyviams bus pristatyta ir Projekto vykdytojų parengta kolektyvinė monografija „Pasitikėjimo Lietuvos teisėsauga profiliai“ (Vilnius: VU leidykla, 2012).

Seminaras organizuojamas š.m. gruodžio 7 d. VU Filosofijos fakultete (Universiteto g. 9/1), 201 auditorijoje. Dalyvių registracija – nuo 10.00 val., pranešimų pradžia – 10.30 val. Seminarą planuojama baigti iki 15:00 val.

Žiniasklaidos atstovams organizuojama spaudos konferencija, kuri vyks gruodžio 7 d. VU Filosofijos fakultete (Universiteto g. 9/1), 208 auditorijoje nuo 9.30 val.  iki 10.30 val.

2012.12.06


Prisijunkite prie diskusijos