Lietuvos gyventojų skaičius: nedžiuginančios tendencijos


Print

Ne­il­gai ga­lė­jo­me džiaug­tis, kad pa­gal gy­ven­to­jų su­ra­šy­mo duo­me­nis Lie­tu­vos gy­ven­to­jų skai­čius vir­ši­ja tris mi­li­jo­nus. Rug­sė­jo pa­bai­go­je Sta­tis­ti­kos de­par­ta­men­te pa­skelb­ti ga­lu­ti­niai 2011 me­tų gy­ven­to­jų su­ra­šy­mo re­zul­ta­tai ro­do, kad 2011 me­tų ko­vo 1-ąją Lie­tu­vo­je bu­vo 3 mln. 43 tūkst. nuo­la­ti­nių gy­ven­to­jų.

Ta­čiau da­bar jau su­skai­čiuo­ta, kad šių me­tų rug­sė­jo 1-ąją Lie­tu­vo­je te­li­ko 2 mln. 988 tūkst. žmo­nių. Per­skai­čia­vus 2012 me­tais gy­ven­to­jų skai­čių, pa­aiš­kė­jo, kad per aš­tuo­nis šių me­tų mė­ne­sius gy­ven­to­jų skai­čius su­ma­žė­jo 19,3 tūkst.

To­kios ten­den­ci­jos ėmė ryš­kė­ti prieš de­šimt­me­tį, t.y. nuo 2001 me­tų vi­suo­ti­nio gy­ven­to­jų su­ra­šy­mo, kai ša­lies gy­ven­to­jų skai­čius su­ma­žė­jo 12,6 pro­cen­to, ar­ba net 440,6 tūkst.

Sta­tis­ti­kų tvir­ti­ni­mu, gy­ven­to­jų ma­žė­ji­mą dau­giau­sia lė­mė mig­ra­ci­ja (76,9 proc.): per de­šimt­me­tį iš ša­lies iš­vy­ko 402,9 tūkst. gy­ven­to­jų (at­vy­ko 64,2 tūkst.). Dėl nei­gia­mos na­tū­ra­lios kai­tos gy­ven­to­jų su­ma­žė­jo 101,9 tūkst. (23,1 proc.). Čia ga­li­ma pa­ste­bė­ti, kad vien per ket­ve­rius me­tus į sve­ti­mus kraš­tus iš Lie­tu­vos iš­vy­ko apie 200 tūkst. Lie­tu­vos pi­lie­čių. Tai di­džiu­lis grės­min­gas iš­šū­kis lie­tu­vių tau­tai, gra­si­nan­tis mums ka­tast­ro­fiš­ko­mis pa­sek­mė­mis.

Lie­tu­vo­je per­nai ko­vą gy­ve­no 1 mln. 402,6 tūkst. vy­rų ir 1 mln. 640,8 tūkst. mo­te­rų. Va­di­na­si, mo­te­rų bu­vo 238,2 tūkst. dau­giau nei vy­rų. Tūks­tan­čiui vy­rų te­ko 1170 mo­te­rų. Tai­gi mo­te­rys su­da­rė 53,9 proc. vi­sų ša­lies gy­ven­to­jų. Anot Sta­tis­ti­kos de­par­ta­men­to, su­ma­žė­jo vy­rų ir mo­te­rų, gy­ve­nan­čių san­tuo­ko­je, da­lis. 2011 me­tais ve­dę vy­rai su­da­rė 54,9 pro­cen­to vi­sų 15 me­tų ir vy­res­nių vy­rų, mo­te­rys – 45,9 pro­cen­to vi­sų 15 me­tų ir vy­res­nių mo­te­rų.

Prieš 10 me­tų, 2001-ųjų su­ra­šy­mo me­tu, ve­du­sių vy­rų bu­vo 56,7 proc., iš­te­kė­ju­sių mo­te­rų – 51,6 proc. 2001 me­tais san­tuo­ko­je gy­ve­nan­čių bu­vo1564 tūkst., o 2011 me­tais – tik 1293 tūkst., t.y. per 10 me­tų su­si­tuo­ku­sių­jų skai­čius su­ma­žė­jo net be­veik 271 tūkst.

La­bai svar­bus ir san­tuo­ko­je pa­gal am­žių jau ga­lin­čių gy­ven­ti, bet jos taip ir ne­su­kū­ru­sių­jų skai­čius. 2001 me­tais nie­ka­da ne­gy­ve­nu­sių san­tuo­ko­je bu­vo 683,4 tūkst., o 2011 me­tais – net be­veik 711,5 Lie­tu­vos gy­ven­to­jų, t.y. jų pa­dau­gė­jo 4,1 proc. Pa­ste­bė­ti­nas ir toks nei­gia­mas reiš­ki­nys, kad per de­šimt me­tų nie­ka­da ne­gy­ve­nu­sių san­tuo­ko­je vy­rų da­lis iš­au­go nuo 28,3 proc. iki 32,2 proc., mo­te­rų – nuo 21,2 proc. iki 23,5 proc.

Dar la­biau per 10 me­tų pa­dau­gė­jo (net 11,9 proc.) iš­si­tuo­ku­sių­jų – nuo 254,5 tūkst. iki 284,8 tūkst. Pa­dau­gė­jo ir naš­lių – nuo be­veik 298,8 tūkst. iki be­veik 300,6 tūkst. Su­skai­čia­vus vi­są ne­su­si­tuo­ku­sių­jų, iš­si­tuo­ku­sių­jų ir naš­lių skai­čių, pa­ste­bė­si­me, kad vie­ni­šų žmo­nių Lie­tu­vo­je per de­šimt­me­tį pa­dau­gė­jo nuo 1236789 as­me­nų 2001 me­tais iki 1296860 as­me­nų 2012 me­tais, t.y. pa­dau­gė­jo dau­giau nei 60 tūkst., kai per tą lai­ką su­ma­žė­jo bendras gy­ven­to­jų skai­čius mi­nė­tais 440 tūkst. žmo­nių.

Tai­gi vie­ni­šų žmo­nių Lie­tu­vo­je skai­čius jau vir­ši­ja su­si­tuo­ku­sių­jų skai­čių – taip vys­to­si iš­kreip­tos mo­ra­li­nės-dva­si­nės vi­suo­me­nės ydos. Vi­sa tai vėl­gi da­ro įta­ką de­mo­gra­finei pa­dė­čiai – ma­žė­ja ga­li­my­bė gim­ti nau­jiems pa­li­kuo­nims, spar­tė­ja tau­tos ny­ki­mas (ša­lia to di­dė­jant emig­ra­ci­jai). Aiš­ku, tarp tų „vie­ni­šų“ žmo­nių yra ir, kaip da­bar la­bai įpras­ta, gy­ve­nan­čių ko­ha­bi­ta­ci­jo­je, t.y. su­si­dė­ju­sių­jų (va­di­na­mo­jo­je part­ne­rys­tė­je), ku­rie vė­liau ga­li virs­ti ir san­tuo­ko­je gy­ve­nan­čiais. Kai ku­rie ty­ri­mai ro­do, kad 75 proc. vi­sų part­ne­rys­čių Lie­tu­vo­je pra­si­de­da nuo ko­ha­bi­ta­ci­jos, o ne nuo san­tuo­kos.

2011 me­tų ko­vą mies­te gy­ve­no du treč­da­liai (2 mln. 31,2 tūkst., ar­ba 66,7 proc.) gy­ven­to­jų, ki­ti – 1 mln. 12,2 tūkst., ar­ba 33,3 proc., – gy­ve­no kai­me. Mies­to gy­ven­to­jų skai­čius per de­šimt­me­tį tarp su­ra­šy­mų su­ma­žė­jo 300,9 tūkst. (12,9 proc.), kai­mo – 139,7 tūkst. (12,1 proc.). Ša­lies di­džiuo­siuo­se mies­tuo­se gy­ve­no 40,2 pro­cen­to vi­sų ša­lies gy­ven­to­jų. Gy­ven­to­jų skai­čius su­ma­žė­jo vi­suo­se di­džiuo­siuo­se mies­tuo­se: Šiau­liuo­se (dau­giau­sia) – 18,4 pro­cen­to, Pa­ne­vė­žy­je – 16,7, Kau­ne – 16,6, Klai­pė­do­je – 15,9, Vil­niu­je (ma­žiau­sia) – 3,3 pro­cen­to. Tad fak­tiš­kai vi­suo­se mies­tuo­se, ne­skai­tant kai­mų vie­to­vių, gy­ven­to­jų skai­čius spar­čiai ma­žė­jo, tik sostinėje jis be­veik ne­sikeitė – Vil­nius iš­lie­ka vi­sų veik­los sri­čių cen­tru.

Prieš de­šimt­me­tį, 2001 me­tais, ka­ta­li­kais sa­ve įvar­di­jo 79 proc. Lie­tu­vos gy­ven­to­jų, ta­čiau da­bar jų skai­čius yra su­ma­žė­jęs – 77,3 proc. Lie­tu­vos gy­ven­to­jų sa­ve pri­ski­ria Ro­mos ka­ta­li­kų ben­druo­me­nei. Sta­čia­ti­kių ti­kė­ji­mą iš­pa­ži­no 4,1 proc. Sen­ti­kiais sa­ve įvar­di­jo 0,8 proc. Lie­tu­vos gy­ven­to­jų. Pa­dau­gė­jo žmo­nių, iš­pa­žįs­tan­čių įvai­res­nes re­li­gi­jas (de­ta­les­ni jų duo­me­nys pa­aiš­kės ki­tą­met).

Tai ga­lė­jo at­si­tik­ti dėl gana stip­raus įvai­rių ti­kė­ji­mų ar sek­tų skver­bi­mo­si į Lie­tu­vą. Ka­ta­li­kų da­lies su­ma­žė­ji­mą ga­lė­jo lem­ti ir tai, kad per­nai gy­ven­to­jai ga­lė­jo ne­nu­ro­dy­ti, ku­riai re­li­gi­nei ben­druo­me­nei sa­ve pri­ski­ria. Kas de­šim­tas to ir ne­nu­ro­dė. Ta­čiau pa­ste­bė­ti­na, kad esant ben­drai ka­ta­li­kų da­liai 77,3 proc., tarp lie­tu­vių šis skai­čius sie­kia 82,9 proc., tarp len­kų jis vis dėl­to di­des­nis – 88,6 proc., be to, ka­ta­li­kų yra ir tarp ru­sų – net 11,9 proc.

Nė vie­nai re­li­gi­nei ben­druo­me­nei sa­vęs ne­pri­ski­ria 6,1 pro­cen­to ša­lies gy­ven­to­jų. Be­je, net 11,6 proc. ru­sų ne­pri­ski­ria sa­vęs jo­kiai ti­ky­bai, o 12,0 proc. ne­nu­ro­dė pri­klau­san­tys ku­riai nors ti­ky­bai, t.y. at­ei­za­ci­ja ir in­di­fe­ren­tiz­mas tarp Lie­tu­vo­je gy­ve­nan­čių ru­sų yra gana di­de­li. Su­dė­jus ne­nu­ro­džiu­sius ti­ky­bos 305642 as­me­nis ir nu­ro­džiu­sius, kad ne­pri­klau­so jo­kiai ti­ky­bai (t.y. pri­si­pa­ži­nu­sius, kad ne­ti­ki ar ne­ski­ria tam dė­me­sio), 186 670 as­me­nų, su­si­da­ro di­de­lis at­ei­za­ci­jos ir in­di­fe­ren­tiz­mo ly­gis – iš vi­so net 492312 as­me­nys, t.y. be­veik pu­sė mi­li­jo­no Lie­tu­vos gy­ven­to­jų yra ne­ti­kin­tys ar ne­tei­kia reikš­min­go dė­me­sio ti­ky­bai.

Be­je, so­cio­lo­gai pa­ste­bi, kad žmo­nės, sa­ve pri­ski­rian­tys ka­ta­li­kų ben­druo­me­nei, ne vi­sa­da va­do­vau­ja­si Ka­ta­li­kų Baž­ny­čios sklei­džia­mo­mis ver­ty­bė­mis. Skai­čiuo­ja­ma, kad sek­ma­die­niais tik apie 14 proc. ti­kin­čių­jų at­ei­na į baž­ny­čias. Dar ma­žiau pri­ima­mi at­ski­ri prin­ci­pi­niai Ka­ta­li­kų Baž­ny­čios rei­ka­la­vi­mai at­ski­rais gy­ve­ni­mo klau­si­mais – abor­to, eu­ta­na­zi­jos, kon­tra­cep­ci­nių prie­mo­nių at­žvil­giu da­lis ka­ta­li­kų ben­druo­me­nės na­rių šių ti­kė­ji­mu grįs­tų mo­ra­li­nių dva­si­nių rei­ka­la­vi­mų sa­vo gy­ve­ni­me ne­tai­ko.

Su­ra­šy­mo duo­me­nys ro­do, kad aukš­tą­jį iš­si­la­vi­ni­mą Lie­tu­vo­je tu­ri 21,2 proc. gy­ven­to­jų, 68,7 proc. tu­ri vi­du­ri­nį ar­ba aukš­tes­nį­jį iš­si­la­vi­ni­mą. Mo­te­rų, įgi­ju­sių aukš­tą­jį ir aukš­tes­nį­jį iš­si­la­vi­ni­mą, bu­vo dau­giau nei vy­rų. Treč­da­lis vy­rų ir 42,3 pro­cen­to mo­te­rų bu­vo įgi­ję aukš­tą­jį ar­ba aukš­tes­nį­jį iš­si­la­vi­ni­mą. Dau­gu­ma bai­gu­sių­jų aukš­tą­jį ir aukš­tes­nį­jį moks­lą – mies­to gy­ven­to­jai (ati­tin­ka­mai 81,6 ir 69,8 proc.).

2011 me­tų su­ra­šy­mo duo­me­ni­mis, 41,6 proc. gy­ven­to­jų be gim­to­sios kal­bos mo­kė­jo vie­ną už­sie­nio kal­bą. Daž­niau­siai žmo­nės nu­ro­dė mo­kan­tys ru­sų, an­glų, lie­tu­vių, vo­kie­čių ar len­kų kal­bą. Prieš de­šimt­me­tį vie­ną už­sie­nio kal­bą mo­kė­jo 39,7 proc. gy­ven­to­jų. Kas tre­čias gy­ven­to­jas (2001 me­tais – kas ket­vir­tas) nu­ro­dė, kad mo­ka dvi už­sie­nio kal­bas, dau­giau­sia – ru­sų ir an­glų, ru­sų ir len­kų, an­glų ir vo­kie­čių. Kad mo­ka tris už­sie­nio kal­bas, nu­ro­dė 6,6 pro­c. gy­ven­to­jų. (2001 me­tais to­kių bu­vo 5 proc.).

Ke­tu­rias ar dau­giau kal­bų nu­ro­dė mo­kan­tys 1,3 pro­c. ša­lies gy­ven­to­jų. Prieš de­šimt­me­tį to­kių bu­vo 0,8 proc. 63 proc. gy­ven­to­jų nu­ro­dė, kad mo­ka ru­sų kal­bą, 30,4 proc. – kad mo­ka an­glų kal­bą, 8,5 proc. nu­ro­dė mo­kan­tys len­kų kal­bą, vo­kie­čių – 8,3 proc. Iš­au­go 15–19 me­tų am­žiaus gy­ven­to­jų, mo­kan­čių an­glų kal­bą, skai­čius.

Tarp Lie­tu­vo­je gy­ve­nan­čių 154 tau­ty­bių di­džiau­sią gy­ven­to­jų da­lį su­da­ro lie­tu­viai – 84,2 proc. Len­kai su­da­ro 6,6 proc., ru­sai – 5,8 proc., bal­ta­ru­siai – 1,2 pro­cen­to, o 2001 me­tais tarp gy­ven­to­jų lie­tu­vių bu­vo 83,4 proc., len­kų – 6,7, ru­sų – 6,3, bal­ta­ru­sių – 1,2 proc. Per­nai Lie­tu­vo­je gy­ve­no 108 vals­ty­bių pi­lie­ty­bę tu­rin­tys gy­ven­to­jai. Lie­tu­vos Res­pub­li­kos pi­lie­čiai su­da­rė 99,3 pro­c. vi­sų ša­lies gy­ven­to­jų.

Dau­gu­ma (99,8 proc.) ša­lies gy­ven­to­jų nu­ro­dė tu­rin­tys vie­ną pi­lie­ty­bę, 4,1 tūkst. – dvi pi­lie­ty­bes.Pir­mą kar­tą Lie­tu­vos gy­ven­to­jų su­ra­šy­mų is­to­ri­jo­je gy­ven­to­jai ga­lė­jo nu­ro­dy­ti dvi gim­tą­sias kal­bas. Vie­ną gim­tą­ją kal­bą nu­ro­dė 99,4 pro­c. gy­ven­to­jų, iš jų 85,4 pro­c. kaip gim­tą­ją nu­ro­dė lie­tu­vių kal­bą. Dvi gim­tą­sias kal­bas nu­ro­dė 0,6 pro­c. (17,2 tūkst.) gy­ven­to­jų, daž­niau­siai – lie­tu­vių ir ru­sų, lie­tu­vių ir len­kų, ru­sų ir len­kų kal­bas. Va­di­na­si, be sa­vo gim­to­sios kal­bos, Lie­tu­vo­je gy­ve­nan­tys ru­sai ir len­kai kar­tais gim­tą­ja kal­ba lai­ko ir lie­tu­vių kal­bą, o kai ku­rie len­kai – ir ru­sų kal­bą.

2011 me­tų ko­vo 1 d. už­im­tų gy­ven­to­jų bu­vo 1 mln. 175,4 tūkst. ir tai su­da­rė 46 proc. vi­sų 16 me­tų ir vy­res­nių gy­ven­to­jų. 2011 me­tų su­ra­šy­mo duo­me­ni­mis, Lie­tu­vo­je bu­vo 2 mln. 553 tūkst. 16 me­tų ir vy­res­nių gy­ven­to­jų, iš ku­rių 57,5 pro­cen­to (1 mln. 467 tūkst.) bu­vo eko­no­miš­kai ak­ty­vūs (už­im­ti gy­ven­to­jai ir be­dar­biai).

Di­džiau­sias eko­no­mi­nio ak­ty­vu­mo ly­gis, t.y. pa­ja­mas iš dar­bo gau­nan­čių­jų skai­čius, už­fik­suo­tas Ne­rin­gos sa­vi­val­dy­bė­je – 68,3 pro­cen­to, Vi­sa­gi­no – 66,6, Vil­niaus m. – 65,5, Vil­niaus r. – 62,6, Klai­pė­dos m. – 60,7, Elek­trė­nų – 60,6, Šiau­lių m. – 60,2 proc. Ma­žiau­sias ak­ty­vu­mo ly­gis bu­vo Aly­taus r. sa­vi­val­dy­bė­je – 46,2 proc., Laz­di­jų – 46,7, Anykš­čių r. – 47,8, Ša­kių r. – 48,2, Kal­va­ri­jos – 48,2, Kel­mės r. – 48,5 pro­cen­to.

Iš su­ra­šy­mo la­pe įvar­dy­tų pra­gy­ve­ni­mo šal­ti­nių bu­vo ga­li­ma nu­ro­dy­ti ne dau­giau kaip tris. Vie­ną nu­ro­dė be­veik vi­si gy­ven­to­jai, du – 13,4 pro­cen­to, tris – 1,6 pro­cen­to. Dar­bo už­mo­kes­tį, kaip pa­grin­di­nį pra­gy­ve­ni­mo šal­ti­nį, nu­ro­dė 1 mln. 93 tūkst. (35,9 proc.) gy­ven­to­jų (2001 me­tais – 28,6 proc.).

XXX 

² Pir­muo­ju pa­ti­ki­mu su­ra­šy­mu lai­ko­mas 1897 me­tų Ru­si­jos im­pe­ri­jos gy­ven­to­jų su­ra­šy­mas, ap­rė­pęs lie­tu­vius ir Lie­tu­vo­je, ir Ru­si­jos gi­lu­mo­je. Jo duo­me­ni­mis, da­bar­ti­nė­je Lie­tu­vos te­ri­to­ri­jo­je gy­ve­no 2 mln. 750 tūkst. žmo­nių.

² Kai ku­rių Lie­tu­vos Di­džio­sios Ku­ni­gaikš­tys­tės lai­kus sie­kian­čių su­ra­šy­mų duo­me­nys fik­suo­ja di­des­nius skai­čius – pa­vyz­džiui, 4,5 mln. žmo­nių XVII a. vi­du­ry­je. Ta­čiau tuo­met bu­vo su­skai­čiuo­ti ge­ro­kai di­des­nė­je te­ri­to­ri­jo­je gy­ve­nę žmo­nės.

² Di­džiau­sias ka­da nors da­bar­ti­nės Lie­tu­vos te­ri­to­ri­jo­je bu­vęs gy­ven­to­jų skai­čius – 3,7 mln. Tai už­fik­suo­ta 1992 m., o nuo ta­da žmo­nių nuo­lat ma­žė­ja.

² Per aš­tuo­nis šių me­tų mė­ne­sius mi­rė 4,2 tūkst. dau­giau žmo­nių nei gi­mė: gi­mu­sių­jų bu­vo 23,1 tūkst., mi­ru­sių­jų – 27,3 tūks­tan­čio.

² 2011 me­tais nuo su rū­ky­mu su­si­ju­sių pik­ty­bi­nių na­vi­kų mi­rė 1645 žmo­nės, ar­ba 68 dau­giau nei 2010-ai­siais. Pra­ėju­siais me­tais dėl al­ko­ho­lio var­to­ji­mo mi­rė 927 žmo­nės.

² 2011 m. ko­vo 1 d. Lie­tu­vo­je gy­ve­no 3 mln. 43 tūkst. nuo­la­ti­nių gy­ven­to­jų.

² 2012 m. rug­sė­jo 1 d. Lie­tu­vo­je gy­ve­no jau tik 2 mln. 988 tūkst. žmo­nių.

² 2011 m. Lie­tu­vo­je iš 100 tūkst. vy­rų mi­rė 1399,5, o iš 100 tūkst. mo­te­rų – 1164,3 as­me­nys.

² Di­džiau­sias vy­rų mir­tin­gu­mas skai­čiuo­jant 100 tūkst. vy­rų bu­vo Ig­na­li­nos (2459,2), Ro­kiš­kio (2004,3) ir Za­ra­sų (1996,4) ra­jo­nų sa­vi­val­dy­bė­se. Šiuo­se ra­jo­nuo­se vy­rų mir­tin­gu­mo ro­dik­lis vi­du­ti­niš­kai 1,5 kar­to di­des­nis ne­gu ša­lies vi­dur­kis.

² 2011 m. di­džiau­sias mo­te­rų mir­tin­gu­mas (mi­ru­sių­jų skai­čius 100 tūkst. mo­te­rų) bu­vo Ig­na­li­nos (2283), Za­ra­sų (1972,4), Šir­vin­tų (1772,4) ir Aly­taus (1730,9) ra­jo­nų sa­vi­val­dy­bė­se. Re­gist­ro duo­me­ni­mis, vie­na iš di­de­lio mir­tin­gu­mo prie­žas­čių ga­lė­jo bū­ti ta, kad šio­se sa­vi­val­dy­bė­se di­de­lė da­lis gy­ven­to­jų yra 65 me­tų ir vy­res­ni.

² Ma­žiau­sias vy­rų mir­tin­gu­mas bu­vo Ne­rin­gos (927,3), Vi­sa­gi­no (1004,9) ir Aly­taus mies­to (1092,7) sa­vi­val­dy­bė­se, mo­te­rų – Ne­rin­go­je (814,8), Vil­niu­je (922,6) ir Aly­tu­je (935,6).

² ES sta­tis­ti­kos tar­ny­ba Eu­ros­ta­tas skel­bia, jog maž­daug šio am­žiaus vi­du­ry­je de­mo­gra­finis nuos­mu­kis Lie­tu­vo­je baig­sis, ir čia gy­vens 2,7 mln. žmo­nių.

² Yra prog­no­zių, kad 2050–2060 me­tais treč­da­lį gy­ven­to­jų su­da­rys 60 me­tų ir vy­res­ni žmo­nės, bet se­nė­ji­mo ro­dik­lis tu­rė­tų ir nu­si­sto­vė­ti ties šia ri­ba.

Laikraštis „XXI amžius“

2012.11.01


Prisijunkite prie diskusijos