Lietuvos kariuomenės analitikai pristatė melagingus naratyvus


Rusijos propagandistai. Montažas

Lietuvos kariuomenė praneša, kad šių metų rugsėjo mėnesį, lyginant su rugpjūčiu, fiksuotas mažesnis dezinformacijos srautas.
 
Tačiau pats propagandos retorikos tonas tapo agresyvesnis, pranešime žiniasklaidai pastebi Lietuvos kariuomenės Strateginės komunikacijos departamento analitikai.
 
Per praėjusį mėnesį iš viso nustatyta 414 neigiamos informacinės veiklos bruožų turinčių unikalių atvejų (rugpjūtį buvo fiksuoti 505 tokie atvejai).
 
Rugsėjį priešiškuose informaciniuose šaltiniuose labiausiai išaugo gynybos temų eskalacija. Tai sudarė beveik pusę visų fiksuotų atvejų.
 
„Priešiškų šaltinių skleidžiama propaganda išskirtinį dėmesį skyrė NATO – Rusijos santykių temai. Dominavo viena pagrindinių – NATO agresyvumo Rusijos atžvilgiu – naratyvinė linija“, – skelbiama pranešime.
 
V. Putinui rugsėjo 21 d. paskelbus dalinę mobilizaciją, priešiškoje komunikacijoje įvyko lūžis. Aktyvuoti visi medijų pajėgumai, įvairaus lygio šaltiniai ir informaciniai kanalai ėmė platinti dezinformacines žinutes, neva Rusija tiesiogiai kariauja su NATO.
 
„Tokios komunikacijos linijos apraiškos buvo stebimos jau liepos ir rugpjūčio mėnesiais, tačiau tik nuo minėtos datos nubrėžta aiški ir koordinuota propagandinė komunikacijos kryptis, kuriai toną uždavė pats V. Putinas“, – pranešime pastebi analtikai.
 
Teigta, kad Vakarų vadovybė „iš tikrųjų sėdi Kijeve“ ir vadovauja karinėms operacijoms Ukrainoje. Išsakyti pareiškimai, kad kolektyviniai Vakarai tariamai įgyvendina savo planus sunaikinti Rusiją – neva visa jų karo mašina kovoja prieš Rusiją, o ukrainiečiai veikia kaip kamikadzės – mirtininkai, „sėdintys“ ant svetimų ginklų, aukodamiesi vardan Aljanso ambicijų.
 
Nors mobilizacijos paskelbimas Rusijoje tapo kone atviru ne specialiosios karinės operacijos, o tiesioginio karo, vykdomo Ukrainoje, paskelbimu, tačiau oficialūs asmenys viešuose pareiškimuose vengė patvirtinti tokį faktą.
 
Analitikai pabrėžia, kad V. Putino kalbai rugsėjo 21-oji diena buvo pasirinktina tikslingai – kaip tik tuo metu Niujorke vyko JT Generalinės Asamblėjos 77-oji sesija.
 
Vladimiras Putinas – Vyriausiasis Rusijos propagandistas

„Siekta atkreipti pasaulio dėmesį į Rusijos transliuojamą naratyvą ir pademonstruoti savo svarbą pasauliniame diskurse. Kremliaus kontroliuojamoje žiniasklaidoje nuo rugsėjo 21 d. platintos pašaipios ir JT Generalinėje Asamblėjoje susirinkusių lyderių autoritetą žeminančios žinutės – esą ES šalys po V. Putino pareiškimų jaučiasi neviltyje ir sumaištyje, o žinia apie dalinę mobilizaciją kelią nerimą Vakarams ir JT būstinėje „susirinkę pasaulio šalių atstovai panikavo“, – rašoma pranešime.
 
Taip pat siekta menkinti Baltijos šalis, esą, reaguodamas į Rusijoje paskelbtą dalinę mobilizaciją „nervingos“ Lietuva, Latvija ir Estija „pučia skruostus“ grasindamos duoti Rusijai atsaką, taip „bėgdamos savo šeimininko – JAV – priešakyje ir siekdamos pelnyti jo pagyras. Publikuoti straipsniai, kuriuose Lietuvos politinio elito reakciją į mobilizaciją palyginta su ugnikalniu, iš kurio „trykšta raudonai įkaitusi lava“.
 
Rugsėjo mėn. aktyviai eskaluota ir „branduolinio karo šantažo“ tema, kuri dominavo iki pat rugsėjo 27 d. dujotiekyje „Nord Stream“ įvykusio incidento.
 
„NATO ir Vakarų valstybės kaltintos, pradėjusios „branduolinį šantažą“. Esą, kai kurių lyderiaujančių Aljanso valstybių aukšto rango atstovai pasisako apie galimybę panaudoti masinio naikinimo ginklus prieš Rusiją. Teigta, kad „į pensiją išėjusiems idiotams su generolų laipsnių juostelėmis“ nereikėtų gąsdinti Rusijos kalbomis apie NATO „smūgius Krymui“, nes jo apsaugai gali būti panaudoti bet kokie, tarp jų strateginiai branduoliniai ginklai. Kurtas JAV kaip šalies, kuri pirmoji panaudos branduolinį ginklą, įvaizdis – neva tai JAV siekia „priartinti pasaulį“ prie branduolinės katastrofos, su tikslu kelti „propagandinio karo laipsnį“, – rašoma pranešime.
 
Rugsėjo 27 d., įvykus sprogimams „Nord Stream“ dujotiekio vamzdynuose, propagandinėje žiniasklaidoje kilo didžiulė „Nord Stream“ isterijos banga. Atsakingi Rusijos pareigūnai netruko sabotažu apkaltinti JAV, nes neva susiskaldžiusi ir tarpusavio prieštaravimų draskoma Europa, sunaikinta jos šalių energetinė sąveika ir bendradarbiavimas, atveriantys kelią Amerikos dujų tiekimui į Europą, yra ekonominis ir politinis Valstijų tikslas.
 
„Priešiškuose informacijos šaltiniuose platintos žinutės, kad neva: (a) JAV ir ES surengė sabotažą prieš „Nord Stream“ dujotiekį; (b) JAV atakavo „Nord Stream“ dėl finansinės naudos; (c) už sabotažą yra atsakingas NATO aljansas, tačiau veikė apmokyti Ukrainos diversantai; (d) Baltijos šalys pačios surengė sabotažą; (e) Rusija, esą, turi įrodymų, jog kaltininkė yra JAV“, – dėstoma pranešime žiniasklaidai.
 
Per praėjusį mėn. užsienio politikos temos eskaluotos kiek mažiau nei rugpjūtį (tai sudarė apie ketvirtadalį viso dezinformacijos srauto), tačiau Lietuvos-Rusijos santykių tema išliko viena labiausiai propagandinės žiniasklaidos puolamų temų.
 
Kaip ir anksčiau, daugiausia reaguota į Lietuvos užsienio politikos prioritetus – paramą Ukrainai, griežtą sankcijų liniją Rusijos atžvilgiu, aktyvų politinį veikimą ES ir NATO formatuose, siekiant strateginių užsienio politikos tikslų.
Vladimiras Putinas, Rusijos prezidentas
 
Plataus masto Rusijos politikų ir diplomatų reakcijos sulaukė Lietuvos sprendimas nuo rugsėjo 19 d. nebeįsileisti Rusijos Federacijos piliečių (analogiškus sprendimus rugsėjį priėmė taip pat Latvija, Estija, Lenkija bei Suomija). Teigta, kad šį sprendimą priėmę politikai yra neva JAV piliečiai, veikiantys prieš savo šalių interesus. Esą, tai diskriminacinio pobūdžio sprendimas, dėl kurio Rusija turi imtis asimetrinių ir veiksmingų priemonių prieš Baltijos šalis. Lietuva, Latvija, Estija ir Lenkija kaltintos įsigalėjusiomis liberaliomis rusofobiškomis diktatūromis, rusakalbių diskriminacija bei noru sukelti dar vieną pasaulinį karą ir todėl, esą, provokuojančios Rusiją kariniams veiksmams. 
 
„Praėjusį mėnesį taip pat siekta menkinti Lietuvos valstybingumą, suverenitetą ir istoriją, manipuliuoti aktualiais vidaus politikos klausimais, skleisti neigiamą informaciją apie Europos Sąjunga bei jos institucijas“, – pranešime pažymi analitikai.
 
Informacijos šaltinis – ELTA
 
2022.10.19; 15:00
print

Prisijunkite prie diskusijos

El. pašto adresas nebus skelbiamas. Būtini laukeliai pažymėti *