Lietuvos prezidento rinkimai dviejų globalizmų – Rytų ir Vakarų – kryžkelėje


Print

Jau treji metai, kai išėjo į Amžinybę politologas publicistas antikomunistas ir antiglobalistas šviesaus atminimo Vilius Bražėnas. Liko jo Žodis, mintys ir šviesioji gyvenimo banga tiems, kurie jį pažinojo, su juo bendravo. Gyvenęs nuo 1949 metų JAV ir buvęs aktyvus politikoje nuo 1951 metų, jis kelis dešimtmečius gilinosi ir rašė antikomunizmo ir antiglobalizmo temomis, žinojo šiuos klausimus, geriau už bet ką pasaulyje. 2002 metais grįžo į Lietuvą tam, kad padėtų savo Tautai susiorientuoti geopolitikoje ir jai gresiančiuose pavojuose.

Patyręs politologas sugrįžęs į Lietuvą skelbė savo straipsnius keliuose laikraščiuose; kalbėjo, kad savo straipsnius atiduotų ir į komunistų spaudą, jeigu tik ši jį publikuotų. Jis matė, kad Lietuva, atgavusi Nepriklausomybę, neilgai ja besidžiaugs sparčiai globalėjančiame pasaulyje, juolab, kai ta globalizacija eina kreivai ir šleivai, jos lyderiams apsvaigus nuo pergalių, žmonėms nesidomint ir nesiorientuojant geopolitikoje, o politikus valdžioje papirkinėjant dosniomis finansinėmis pakišomis, kad jie tylėtų ir vestų savo tautas į globalizmo ateitį, tautoms ir žmonėms pražūtingą.

Taip globalizmo lyderiams atpalaiduojamos  rankos kuriant Europos imperiją ir jai alternatyvą Euraazijos imperiją, kaip naujos globalios pasaulio santvarkos geografinius regionius.

Vilius Bražėnas  straipsnyje “Lietuva ties dvejais globalizmo vartais” rašė, kad šiuo metu geopolitinėje erdvėje yra susiformavę trys globalizmo centrai: Vakarų, Rytų ir Islamo. Islamo globalizmas, siekiantis atgaivinti Mahometo imperiją, yra gana jauna globalizmo apraiška, ir įvairiais mastais matuojant yra toli nuo Lietuvos. Kitaip yra su Vakarų ir Rytų globalizmu. Dėl savo geografinės padėties šiandien Lietuva stovi ties  abiejų šių globalizmų – Rytų ir Vakarų – vartais.

Tarp jų neutralumui, deja, nėra erdvės. Ką reiškia Lietuvai Rytų globalizmas tie, kurie gyveno Lietuvoje, ypač pokario metais, gerai žino. Rusų imperinis mentalitetas nuo pat Ivano Rūsčiojo laikų nesikeičia. Tą įrodėme faktais knygoje “Lietuva juodojo voro , (NKVD, KGB) gniaužtuose” (Ona Voverienė.V., 2005)

Tuo tarpu Vakaruose, Viliaus Bražėno nuomone, “Mes ilgiau turėsime galimybę būti laisvi ir prisidėti prie tų vakariečių, ypač amerikiečių, kurie priešinasi pasaulinės tironijos kūrimui. Tie iš mūsų, kurie vengdami komunizmo, gardžiuojasi utopiniu globalizmo “tvarkos pasaulyje” idealu, turėtų suprasti, kad globalizmas neįmanomas be komunizmo, nes komunizmas yra moderniosios tironijos esencija” (Bražėnas Vilius.  Kova dar nebaigta… /Sud. O. Voverienė. – V., 2013. – P.192-194).

Vilius Bražėnas įtikinamai ir vienareikšmiškai savo knygose įrodė, kad komunizmas ir globalizmas – tai ta pati ideologija, tik skirtingomis sąvokomis vadinama. Atiduodamas duoklę pozityviam globalizacijos – mokslo, technologijų, ekonomikos, bendrų rinkų ir pan. – pozityvui,  dabartinės civilizacijos pažangos rezultatui, Vilius Bražėnas aktyviai kovojo tik prieš globalizmą – bendros pasaulio valdžios piramidę, kokia buvo SSRS teritorijoje, ir naujos pasaulio santvarkos ideologiją.

Todėl jis ir kvietė visus lietuvius visais įmanomais būdais kovoti ne prieš globalizaciją, o prieš globalizmą. Europos Sąjungos ateitį jis norėjo matyti, kaip tautinių valstybių sandraugą, gaivinančią ir puoselėjančią istorines eoropietiškąsias vertybes – tvirtą šeimą, religiją, tautą, tautinę kultūrą ir tautines valstybes, taikiai ir racionaliai bendradarbiaujančias globalizacijos procesuose.

Jis akino Lietuvos inteligentus ir politikus siekti kuo daugiau vietų užimti ES struktūrose ir stengtis jas įtakoti kuo daugiau padėti Lietuvai.

Norom nenorom geopolitinė padėtis mus verčia apsispręsti, nuo kurių vartų toliau laikytis ir ties kuriais lūkuriuoti, tikintis, kad nė vieni niekada neatsivers mums su visą žmoniją įtraukiančia galia. (Vilius Bražėnas Ten pat).  

Ištrūkusi iš bolševikinės imperijos gniaužtų ir atkūrusi savo Nepriklausomybę, Lietuva, įstojusi į NATO ir Europos Sąjungą, tarsi ir pasirinko Vakarų globalizmo vartus. Tačiau lemtingieji 1992 metų Seimo rinkimai,parodė, kad Lietuvos politikai ir jų rinkėjai dar nėra galutinai apsisprendę, kur jiems geriau – su Rytais, ar Vakarais. Todėl ir rinkimai Lietuvoje vyksta švytuoklės principu: juos laimi – tai vakarietiškos orientacijos nuostatos ir žmonės, tai – rytietiškos orientacijos (komunistai ir svetimtaučiai).

Artėjant Lietuvos Prezidento rinkimams pavasarį kova tarp tų dviejų politinių orientacijų pasidarė itin aštri. Deja, kol vakarietiškų nuostatų politikai ir partijos dar vis snūduriuoja, nepabudusios iš vasaros atostoginių sapnų, rytietiškos orientacijos – jau agresyviai ir įžūliai, naudodamos jau net ne putiniškos, o kaip rašė Rūta Janutienė, hitlerinės rinkiminės agitacijos ir propagandos metodus ir jos pagrindinį principą įžūliai šmeižk ir meluok – tūkstantį kartų pakartotas melas kažkam, nelabai informuotam, prilimpa. Net Hitlerį pagerbė, jį cituodama: “Kuo geresnė agitacija, tuo mažesnės organizacijos reikia valdžiai paimti” (Rūta Janutienė. Raudonoji Dalia. – V., 2013. – P. 165).

Lietuvos Prezidento rinkimuose, logiška būtų manyti, kad bus, kaip ir visada daugiau negu 10 metų, susireikšminusių ir įsijautusių į Napoleono vaidmenį kandidatų. Tačiau pagrindiniai konkuruojantys kandidatai neabejotinai bus Prezidentė Dalia Grybauskaitė, atstovaujanti Vakarų globalizmui, ir Algirdas Butkevičius, atstovaujantis Rytų globalizmui.  Zigmas Vaišvila, Rūta Janutienė ir jų satelitai, žaidžiantys nedorus politinius žaidimus, tvirtina atvirkščiai: savo agitacinėje rašliavoje nepasiruošusius protus nori įtikinti, kad Prezidentė Dalia Grybauskaitė, turinti karate diržą, (neva jį turėti galėjo tik KGB karininkai) ir tėvą buvusį KGB seržantą, tarnauja Rytų globalizmui ir nuves Lietuvą į  Vladimiro Putino glėbį.

Tuo tarpu komunistai bei svetimtaučiai Lietuvoje – tai tokie Lietuvos patriotai, kad visi turi balsuoti tik už jų kandidatą į Prezidentus ir jie nuves Lietuvą į šviesią ateitį. O jie tą šviesią ateitį iš tikrųjų  mato tik Rytų globalizme, pagal mūsiškės “lakštingalos” giesmę: “Apsistosim, kai raudonu žiedu / Visa žemė skaisčiai pražydės / Tegul visos tautos vieną himną giedą / Visos tautos – iš vienos širdies”.

Seimo pirmininkas, neva kritikavęs opozicijos lyderį Andrių Kubilių konstatavo, kad dabartinės valdančiosios daugumos svarbiausias šiuo metu veiklos prioritetas yra karas prieš Prezidentę Dalią Grybauskaitę. Tam pajungtos visos socialdemokratų ir jų satelitų intelektinės pajėgos. Socialdemokratė Marija Aušrinė Pavilionienė puikiai dirba,  propaguodama homoseksualų “vertybes”, naikinančias šeimą ir tautą. Jai talkina Giedrė Purvaneckienė ir Dalia Kuodytė, naujųjų laikų marytės melnikaitės, krūtinėmis gynusios homoseksualų eitynes nuo Petro Gražulio ir mons. Alfonso Svarinsko.

O kas tie homoseksualai Lietuvoje? Tai atvykėliai svetimtaučiai iš Rusijos, Baltarusijos, Ukrainos, manau, kad ir su antpečiais (jų retorika tokia pati, kaip ir mūsiškių kagebistų), suvilioję mūsų kvaišelius vaikus, dalyvaujančius jų orgijose ir eitynėse. Ir visų jų tikslas – sukelti Tautos pasibjaurėjimą Europos Sąjunga, toleruojančia seksualinių iškrypėlių įžūlumą.

Maskvoje tuo pačiu metu, beveik sinchronizuotai, Rusijos Prezidentas pasirašė įsaką dėl homoseksualų baudžiamojo persekiojimo. Manau, kad nemažai daliai lietuvių, nepraradusių ir ginančių šeimos vertybes, bet visiškai nesidominčių politika, tai bus vienintelis argumentas nebalsuoti už vakarietiškos orientacijos kandidatus ir Prezidento, ir Seimo rinkimuose.

Ko gero tos pačios rinkiminės akcijos už Rytų globalizmą antrasis veiksmas yra ir Valdemaro Tomaševskio, Imanto Meliano ir visų LLRA vadų ir vadukų nenuilstanti kova prieš lietuvių tautą, jos kalbą, istoriją ir valstybingumą, nuolatinis kiršinimas kaimynų lenkų su lietuviais.

Ir begėdiškas Arkadijaus Vinokuro elgesys dergiant Prezidentę Dalią Grybauskaitę. Visi jie tarnauja Rytų globalizmo įtvirtinimui Lietuvoje lyderiu matant savo vizijose dabartinį premjerą Algirdą Butkevičių ar kokį kitą socialdemokratų partijos narį. Nepamirškime: vos ne kas antras Lietuvos verslininkas turi savo įmones Rusijoje, Baltarusijoje, Kaliningrade. .

Spalio 3 d. Seime suvaidintas Viktoro Uspaskicho partinio UABo farsas, manau, irgi to paties scenarijaus sudėtinė dalis. O gal tai Darbo partijos lyderio V. Uspaskicho demaršas, siekiant parodyti lietuvių tautai ir Prezidentei, kas yra dabartinės Lietuvos “tikrasis šeimininkas”, net 77 Seimo narius tampantis už virvučių ir šokančius pagal jo dūdą.

Tuo tarpu Prezidentė Dalia Grybauskaitė, kaip jau rašiau savo ankstesniame straipsnyje “Prezidentė Dalia Grybauskaitė – Tautos Prezidentė” (Karštas komentaras. – 2013, rugsėjo 27-spalio 11), nesidairydama nei į Rytų, nei į Vakarų globalistų interesus tarnauja savo Tautai. Ji nepataikauja nei oligarchams, nei partijų vadams. Dėl to jie ir jų valdoma žiniasklaida ir pyksta ant prezidentės. Kaip rašė žurnalistas Saulius Stoma, mūsų valdančiųjų partijų olimpai yra gerokai išpaikinti partijų narių “besąlygišku paklusnumu vadams. O Prezidentė nepataikauja visuomenei, tenkindama žemiausius jos instinktus. Ji tiesiog atliepia teisėtus visuomenės lūkesčius” (Saulius Stoma. Apie Dalios Grybauskaitės ir TS-LKD sąjungą // Lietuvos žinios. – 2011, geg.28, p.4).

Kaip rašiau savo ankstesniame straipsnyje, mūsų tautos svarbiausios vertybės visada buvo, yra ir bus – šeima, tauta, religija, tautinė kultūra ir tautinė valstybė. Dalia Grybauskaitė savo viešose kalbose ir metiniuose pranešimuose ne kartą akcentavo, kad šios vertybės yra ir jai brangios. Tik vietoje tautinės valstybės ji naudoja terminą “pilietinė valstybė”. Valstybės vadovo pareiga – rūpintis visais Lietuvos piliečiais. (Voverienė Ona.Tautinės dvasios riteris, Lietuvos tautinės valstybės pamatų kūrėjas // Karštas komentaras. – 2013, rugpj.2-16, p.8,10).

Savo paskutinėje kalboje  Seime 2013 m. birželio 11 d. Lietuvos Prezidentė kalbėjo: “Dar visai neseniai, tik prieš dvidešimt penkerius metus, iš pogrindžio išlaisvinome Vytį, Gedimino stulpus, Trispalvę ir Tautinę giesmę, o lietuvių kalbą įteisinome kaip valstybinę. Atgavome savo valstybės simbolius ir, kaip sakoma, per vieną naktį iš liaudies tapome Tauta. Lietuvos Sąjūdžio išbudintas apsisprendimas patiems kurti savo valstybę ir daugiau niekada neleisti Lietuvoje tvarkytis svetimiesiems šiandien mums leidžia džiaugtis laisve ir tuo, ką sugebėjo pasiekti mūsų dar labai jauna valstybė” (Lietuvos Respublikos Prezidentės Dalios Grybauskaitės metinis pranešimas. 2013 m.birželio 13 d).

Metiniame pranešime Lietuvos Prezidentė pasidžiaugė mūsų jaunos valstybės laimėjimais, kategoriškai ir griežtai pasisakė prieš mūsų valdžios vyrų ir moterų piknaudžiavimus valdžia, akcentavo spręstinų ūkio, teisėsaugos ir kultūros problemų prioritetus ir savo kalbą baigė optimistiškai: “Šiandien visi laikome Konstitucijos egzaminą, lemsiantį, ar išliksime Tauta, atkakliai ginančia savo laisvę ir nepriklausomybę, išsaugojusia gimtąją kalbą, raštą ir papročius, įkūnijusis teisę gyventi laisvai ir kurti savo protėvių žemėje – Nepriklausomoje Lietuvos Valstybėje. Laisvė yra trapi. Tik ginama mūsų vienybės ir saugoma mūsų širdyse ji išlieka” (Ten pat).

Jau pirmajame metiniame pranešime Lietuvos Respublikos Seime Prezidente griežtai kritikavo visas buvusias atkurtos Nepriklausomos Lietuvos valdžias, sakydama: “Esu įsitikinusi, kad priėjome tašką, kai nebepakanka dar vieno eilinio padėties konstatavimo, priminimo apie sunkumus, pakritikavimų ar akademinių pamąstymų apie bendrą atsakomybę. Priėjome tašką, kuriame reikia esminio lūžio. Lietuva jau subrendo permainoms. Pakviesiu įkvėpti pilietinės valios ir drąsos. Ir pripažinti: įstrigome, nes praradome pagrindinę kryptį. Prirašę dešimtis tomų strategijų ir programų, kuriose puikuojasi šimtai kilnių prioritetų, pametėme svarbiausiąjį. Paniekinome vienintelį veiksmų vertinimo matą – PAMIRŠOME ŽMOGŲ (Prezidentės Dalios Grybauskaitės metinis pranešimas Lietuvos Respublikos Seime 2010 m. birželio 8 d).

Tada ji kreipėsi į visus Lietuvos piliečius žodžiais: “Kviečiu priimti savo Valstybę kaip savą, joje esančias problemas, kaip savas. Ir jas ryžtingai ir kūrybingai patiems išspręsti. Kviečiu kiekvieną Lietuvos pilietį atsakingai rinkti, teisingai reikalauti, pačiam rodyti asmeninį pavyzdį. Tikiu, įveiksime visas krizes. Jeigu įveiksime savyje blogiausią – atsakomybės ir pasitikėjimo krizę”.

Ar išgirdo Tauta šiuos Prezidentės žodžius, jos pasakytus kaip maldą? Ir ar išgirdo juos valdantieji ir dabar dar vis valdantys? Manau, kad tik nedaugelis išgirdo…, nes pusė Lietuvos yra politinė bala, nejaučiantys piliečio pareigos ir iš viso neinantys balsuoti… Beje, kritikuoti valdžią – jie yra patys pirmieji.    

Publicistas politologas Vilius Bražėnas visose savo knygose kategoriškai pasisakė prieš skolinimąsi iš Tarptautinio valiutos fondo, Pasaulio banko ir Tarptautinio banko. Jo daugelį metų patikrintais duomenimis “Tarptautinis valiutos fondas dažniausiai remia socialistuojančias korumpuotas valstybes. Yra ir kaltinimų, kad TVF vadovai, nepažindami vietos sąlygų, kartais (gal ir netyčiomis) žlugdo pašlijusią savo globotinių ekonomiką”… Tuo tarpu Lietuvoje “Aukščiausiosios Tarybos paskirtos Vyriausybės ištikimybė TVF memorandumui, nors ir nebuvo lemtinga, bet prisidėjo prie LDDP pergalės Seimo rinkimuose “(Vilius Bražėnas Nauja pasaulio santvarka. – K., 2000. – P. 52) (Visi prisimename atlyginimų įšaldymą, karšto vandens atjungimą ir t.t., kai tuo tarpu A.M.Brazausko giminė ekonominės blokados metu statydinosi net kelis namus  – O.V.).

 Dalia Grybauskaitė, pripažinta ir gerbiama pasaulyje ekonomistė, vos tik išrinkta Lietuvos Prezidente, griežtai ėmėsi riboti skolinimąsi iš tarptautinių organizacijų, siekiančių valstybes skolininkes “įbaudžiavinti”. “Vyriausybės, kurios kreipiasi į tarptautines organizacijas dėl finansinės paramos demonstruoja politinę impotenciją” – taip ji pamokė premjerą Andrių Kubilių. (Kęstutis Girnius Ar D. Grybauskaitė taps politike? // Lietuvos žinios. – 2009, birž.8, p. 4). D.Grybauskaitė pareiškė, kad ji nepakęsianti “valdininkų gumos tampymo”, ir pareikalavo, kad “jau pirmąją prezidentavimo dieną ant jos stalo būtų Energetikos ministerijos parengtas konkretus “Leo.LT” likvidavimo planas” (Kęstutis Girnius. Ten pat).

Štai kodėl tiek cypimo ir čirškimo kairiųjų spaudoje, kad Andrius Kubilius skolino už didesnes palūkanas, negu TVF paslaugos, ir kodėl oligarchų valdoma žiniasklaida taip supyko ant Lietuvos Prezidentės.

2012 metų sausio pradžioje pakvietusi visus Andriaus Kubiliaus ministrus pokalbiui į Prezidentūrą Dalia Grybauskaitė premjerui ir ministrams priekaištavo dėl nemokėjimo valdyti valstybinių įstaigų, korupcijos nesuvaldymo, neefektyvių veiksmų dėl skurdo mažinimo Lietuvoje, reikalavo nedelsiant padidinti minimalų atlyginimą dirbantiesiems ir grąžinti pensijas į prieškrizinį laikotarpį. Jos nuomone, “MMA (minimali mėnesinė alga – O.V.) nėra paprastas klausimas. Čia trys dalyviai – pati Vyriausybė, darbdaviai ir patys darbuotojai turi susitarti, kad tai galima daryti ir kaip… Dabartinėje situacijoje, net esant krizei, visose trijose Baltijos šalyse mūsų minimalus atlyginimas yra mažiausias ir šiemet nebuvo numatyta jo didinti išvis… Nenorėčiau spausti Vyriausybės, bet, manau, kad šio klausimo problematika išliko aktuali” (Nagelė D. Grybauskaitė Vyriausybei davė pylos // Respublika. – 2012, saus. 13, p. 2).

Andriui Kubiliui nepavyko įtikinti darbdavius padidinti atlyginimus savo darbuotojams. Kodėl? Visų pirma todėl, kad dauguma Lietuvos darbdavių yra buvę aukšti komunistų partijos bosai. O tarp jų dar iš anų laikų yra išlikęs partinis solidarumas, visur ir visada remti tik savuosius – komunistus.

Prisimenu vieną TV laidą, kaip a.a Algirdas Brazauskas, gudriai šypsodamasis iš ekrano, valdant konservatoriams, juos kritikavo, kad gamyba krito, jiems valdant beveik 40 proc. Supratau, kad paspaudė savuosius gamybininkus, kad ji kristų, siekiant parodyti valdančiųjų bejėgiškumą – juk gamybos vadovai – visi buvę aukšto rango komunistai, privatizavę tas gamyklas ir “partijos auksą”.

Antra, kaip jau pradeda rašyti mūsų spauda, Lietuvos darbdaviai – patys godžiausi ir gobšiausi visoje Europoje, įsijautę į feodalų vaidmenis, kuriems turi tarnauti vergai už menkus grašius, neleidžiančius žmogui oriai gyventi ir išlaikyti šeimą.

Deja, ir Premjero Andriaus Kubiliaus Vyriausybė savo prioritetu ir auka, gelbstint Lietuvos ekonomiką nuo krizės, pasirinko ne turtuolius milijonierius, o pačius vargingiausius Lietuvos žmones – mažai uždirbančius ir pensininkus, beje, ir netramdžiusi liberalų apetitų milijonams kelių remontui. Tarsi tie keliai, metus palaukę, būtų galutinai suirę. O vidutiniškai 42 tūkstančiai nuskriaustų tautiečių kasmet išeina į Amžinybę, taip ir nesulaukę teisingumo atkūrimo. (Voverienė O.  Dalia Grybauskaitė – Tautos Prezidentė // Karštas komentaras. – 2013, rugs. 27-spal.11, p.4,5,7).

Stebėdama LR Seimo darbą, Prezidentė  pastebėjo: “Stabdydama atskirų grupelių užsakytus, korupcija dvelkiančius įstatymų projektus, šiemet keletą kartų buvau priversta naudotis veto teise” (Prezidentė: Dažniausiai mus pasiekiantis žmonių skundas – “Nėra teisybės”. Lietuvos Respublikos Prezidentės Dalios Grybauskaitės metinis pranešimas. // Karštas komentaras. -2012, liep.6-20, p. 16-17). Prezidentė įstatymų projektus vetavo. Bet įsigijo priešus jų pateikėjų asmenyje. Dabar jie dairosi korupcijai palankesnio prezidento.

Prezidentė, pasikvietusi premjerą ir ministrus, pareiškė, kad ekonominės krizės padėtyje nemoralu elgtis švaistūniškai.”Išlaidauti nebus galima, ypač biurokratiniame aparate. Vyriausybė turės labai atidžiai stebėti, kad nebūtų incidentų ir tokių pavyzdžių, kokius matėme su įvairiais važinėjimais nežinia kur ir kodėl  brangiuose kurortuose rengiamuose seminaruose” – piktinosi Lietuvos Prezidentė. – Atkreipiau Vyriausybės dėmesį, kad rezervų peržiūrėti mūsų apetitus tikrai yra, ir mėginti krizės ir taupymo metu išlaidauti nereikėtų” (Ten pat). Tai ar gali patikti tokia Prezidentės nuostata tokiems važinėjantiems, piktnaudžiaujantiems žmonių pasitikėjimu juos renkant į Seimą? Iš čia ir politikų valdžioje, buvusių ir esamų, niurzgėjimas ir prakeiksmai Prezidentei.

Baltijos plėtros forumo atidaryme (2010 m. birželio 1 d.) kalbėjusi Prezidentė Lietuvos ketinimą statyti suskystintų dujų terminalą įvertino taip: “Tai yra didžiulė konkurencija Rusijos dujoms, nes per suskystintų dujų terminalą galėsime įsivežti dujas iš viso pasaulio.. Kalbamės su Europos Komisija ir esu jau gavusi patvirtinimą iš Europos Komisijos prezidento Žoze Baroso (Chose Manuel Baroso), kad dujų jungčiai su Lenkija bus išskirtos europinės lėšos. Taip pat mes kalbame ir apie skalūnų vystymą… Mums yra reikalinga bet kokia energetinė alternatyva ne tik dujoms” (Dalia Grybauskaitė: Konkurenciją Rusijos dujoms sudarys suskystintų dujų terminalas. // Lietuvos Aidas. -2010, birž. 2, p. 2).

Taigi ar gali tokios Prezidentės iniciatyvos ir nuostatos patikti GAZPROMui ir jo simpatikams Lietuvoje?

Prezidentės oponentai dėl visų nesėkmių valstybėje yra linkę apkaltinti Prezidentę, tarsi ji būtų vienvaldė monarchė – viską galinti. O iš tikrųjų – Lietuvos Prezidento įgaliojimai, pagal LR Konstituciją, yra gana riboti. Tą pripažįsta ir pati Prezidentė: “Be Seimo, be Vyriausybės daugelio dalykų atlikti negaliu, tokia yra mūsų konstitucinė santvarka. Taigi daugelio dalykų norėčiau greičiau ir rezultatyviau, bet taip pat neįmanoma išjudinti stagnacijos įvairiuose sektoriuose, ten, kur jie nebuvo vykdomi 20 metų, arba kur yra didžiulis pasipriešinimas, arba net sabotažas” (Danas Nagelė. D. Grybauskaitė niekada neklysta // Respublika. -2012, liep. 13).

Ko gero, Prezidentė Dalia Grybauskaitė, vienintelė iš visų buvusių Lietuvos Prezidentų, kuri griežtai ir kategoriškai pasisakė už tautinės tapatybės išsaugojimo būtinumą. Tame pačiame 2013 metais skaitytame metiniame pranešime ji kalbėjo: “Globalėjančiame pasaulyje nacionalinio saugumo ir sutarimo reikalu tampa ir tapatybės išsaugojimas. Kol kas tai labiau rūpi tik patriotines dainas, lino ir duonos kelius bei lietuvišką knygą gaivinantiems entuziastams ar už pašalpos dydžio algą dirbantiems bibliotekininkams. O juk sunkiausiais momentais ginamės unikaliomis pasaulyje lietuviškomis sutartinėmis, kuriose gal ir užkoduota mūsų vienybė ir gebėjimas susitarti. Todėl pats laikas valstybiniu lygiu apsispręsti ir dėl kultūros paveldo apsaugos, ir dėl gimtosios kalbos puoselėjimo, ir dėl tinkamo kultūros finansavimo” (Ten pat).

Manau, kad Prezidentė Dalia Grybauskaitė išgirdo LAIKO ŠAUKSMĄ geopolitikos kontekste, kurio dvelksmą ir neišvengiamą atėjimą išpranašavo politologas antikomunistas ir antiglobalistas a.a. Vilius Bražėnas, savo knygose rašęs: “Turėdamas omenyje daugelyje ES valstybių jaučiamą nacionalizmo ir imigracijos opą esu viešai pareiškęs, kad ES tokia, kokia yra dabar, neišsilaikys nė 10 metų. Dabar nacionalizmui prasiveržus į politinį paviršių…, į neseniai smerktą nacionalizmą žiūrima pagarbiai. Tad nebijokime būti nacionalistai (ne nacine prasme) ir eikime į ES su aukštai iškelta tautiškumo vėliava, tvirtai stovėdami ant tautinės kultūros, tikėjimo ir tradicijų grindinio… Nei NATO, nei ES toli gražu dar neįsigalėjęs globalizmas” (Vilius Bražėnas. Kova dar nebaigta… – V., 2013).

Vienas objektyviausių Lietuvos žurnalistų Kęstutis Girnius apie Prezidentę Grybauskaitę yra pasakęs: „Pilkame Lietuvos politikos peizaže Prezidentė Dalia Grybauskaitė yra reta prošvaistė – politikė, kuri kompetetingai atlieka savo pareigas ir išlaiko žmonių pasitikėjimą.“ (Kęstutis Girnius. 100 D. Grybauskaitės dienų: yra kuo džiaugtis // Lietuvos žinios. – 2009, spal. 19, p. 4).

Lietuvos kariuomenės atsargos karininkai, Nepriklausomos Lietuvos kariuomenės kūrėjai, viešoje spaudoje rašo: „Mes pastebime, kad kuo daugiau mūsų Prezidentė Dalia Grybauskaitė dirba savo Tautai, mūsų Valstybei, kuo labiau ji vertinama pasaulyje, tuo aršiau, brutaliau ir organizuočiau ji puolama. Mes, Lietuvos krašto apsaugos sistemos kūrėjai atsargos karininkai kartu su visomis patriotinėmis organizacijomis, su mūsų sąmoninga Tauta, išrinkusia gerb. Dalią mūsų Prezidente, visokeriopai remiame ir pritariame jos dorai tarnystei Lietuvai, jos darbams (Jurkevičius A., Užurka J. Tyčiotis iš savęs – negarbinga, iš mūsų – nusikalstama // Karštas komentaras. – rugs.27- spal.11, p. 2).

Po šiais žurnalisto ir karininkų žodžiais, tikiu, kad šviesiausi ir doriausi Lietuvos žmonės tvirtai pasirašytų.

Vytauto Visocko (Slaptai.lt) nuotraukoje: antiglobalistas ir antikomunistas Vilius Bražėnas.

2014.03.06; 07:15


Prisijunkite prie diskusijos