Lietuvos rusakalbės žiniasklaidos priemonės turi dirbti Lietuvos įvaizdžio gerinimui


Print

Portalas RuBaltic.ru pateikia interviu su buvusiu 15 min.lt rusų kalba redaktoriumi Denisu Tarasenko, kurio manymu, rusakalbiuose lietuviškos žiniasklaidos prieduose pateikiama Rusijos kritika yra tuščias laiko ir biudžeto lėšų švaistymas. Šiuos resursus geriau panaudoti teigiamo Lietuvos įvaizdžio kaimyninėje šalyje formavimui.

Anot D. Tarasenkos, pastaruoju metu didžiausi lietuviško kapitalo žiniasklaidos priemonių konkurentai yra Skandinavijos holdingai. Populiariausio portalo DELFI auditorija išaugo iki milijono apsilankymų, o antroje vietoje esantis 15min.lt portalas šiuo metu turi nuo 120 tūkst. iki 150 tūkst. unikalių lankytojų.

Visi kiti portalai rikiuojasi žemiau. D.Tarasenkos teigimu, skandinaviško kapitalo žiniasklaida yra skaidresnė ir objektyvesnė už nacionalinę, nes jų politikai sunkiau daryti įtaką, joje rečiau pasitaiko paslėptos reklamos. Rusiško kapitalo įtaka Lietuvos žiniasklaidai, žurnalisto manymu, yra minimali, išskyrus dienraščio „Lietuvos Rytas“ sąsajas su buvusio bankoSNORO dukterine įmone.

Rusakalbiai lietuviškos žiniasklaidos priedai leidžiami verslo tikslais, t.y. siekiama pritraukti daugiau skaitytojų, gauti daugiau reklamos užsakymų.

Deja, dėl mažesnės auditorijos jiems konkuruoti su lietuviška žiniasklaida sekasi sunkiai. Prie to prisideda ir Lietuvos valdžios požiūris į šias žiniasklaidos priemones – joms sunkiau gauti interviu iš įtakingų politikų arba ministrų, nes politikai nesuinteresuoti stengtis dėl palyginti nedidelės rusakalbės auditorijos.

Lietuviai šių leidinių neskaito. Jų neskaito ir trisdešimtmečiai ar keturiasdešimtmečiai rusakalbiai aktyvūs interneto vartotojai, nes jie renkasi lietuviškus portalus. Lietuvos žiniasklaidos priemonės rusų kalba nedaro didelės įtakos politinei darbotvarkei. Reklamos užsakovai galvoja taip pat, todėl renkasi žiniasklaidos priemones, kurių auditorija platesnė.

Įvarytos į kampą rusakalbės žiniasklaidos priemonės stengiasi „įkąsti“ valdžiai, ją kritikuoti, bet tuomet pagal Lietuvos įstatymus jos pripažįstamos neetiškomis. Sumažėjus šios žiniasklaidos aktyvumui, atsiranda nelietuviškos žiniasklaidos portalai rusų kalba, kurie nepavaldūs Lietuvos įstatymams ir kurių pagal Lietuvos įstatymus už neetiškus straipsnius nubausti negalima.

Taip susidaro situacija, kai Lietuva kritikuojama ir Lietuvos žiniasklaidos priemonėse rusų kalba, ir nelietuviškuose rusakalbiuose portaluose. Jeigu Lietuvos valdžios ir verslo informacinė politika lietuviškų žiniasklaidos priemonių rusų kalba atžvilgiu būtų protingesnė, šie leidiniai galėtų tapti Lietuvos valdžios pozicijos ir pozityvios informacijos apie Lietuvą perdavimo priemone  Rusijai.

D. Tarasenkos manymu, rusakalbiai Lietuvos žiniasklaidos priemonių portalai per daug dėmesio skiria geopolitiniams, istoriniams klausimams, santykiams su Rusija, o reikėtų daugiau pozityvios informacijos apie Lietuvą, apie turizmo galimybes Lietuvoje, Klaipėdos uosto pajėgumus ir pan.

Informacijos šaltinis – RuBaltic.ru.

Nuotrauka – iš Русский обозреватель

2013.08.25


Prisijunkite prie diskusijos