Linkėjimas sugrįžti

Humanitarinių mokslų akademijos akademikui, profesoriui, Švedijos, Norvegijos, Latvijos, Lietuvių katalikų mokslų akademijų nariui, Latvijos ir Vytauto Didžiojo universitetų garbės daktarui Zigmui Zinkevičiui – 85-eri. Sausio 7 d. Mokslų akademijos bibliotekos vestibiulyje buvo atidaryta žymaus kalbininko, 26 knygų, tarp jų šešių tomų (septynios knygos) “Lietuvos istorijos”, per 500 straipsnių lietuvių ir užsienio kalbomis autoriaus darbų paroda.

Į parodos, kuri veiks visą mėnesį, atidarymą susirinko daug suinteresuotų žmonių: jo mokinių, bendradarbių, leidėjų ir redaktorių, kunigų ir politikų, visuomenės veikėjų, tiesiog lietuvių kalbos mylėtojų. Ir aš ten buvau.

Dar gerai prisimenu Zigmą Zinkevičių jauną, kai jis mums, 1957-1962 m. lituanistams, tarp jų ir Aleksui Girdeniui, ir Albertui Rosinui, ir Evaldai Strazdaitei-Jakaitienei, ir Aldonui Pupkiui, dėstė istorinę gramatiką, buvo mūsų fakulteto prodekanas. Labai betarpiškas, labai tolerantiškas buvo dėstytojas. Teko su juo bendrauti ir tada, kai dirbau “Minties” leidykloje. Būtent Z. Zinkevičiui pasiūlius išleidome lenkų kalbininkės Halinos Turskos knygos apie lenkų kalbos plitimo priežastis ir būdus Vilniaus krašte vertimą į rusų kalbą. Naiviai tikėjomės, kad lenkės knyga rusiškai kalbantiems Lietuvos lenkams atvers akis, jie sužinos ir patikės lietuviška savo kilme ir bus draugiškesni Lietuvos valstybei…

Žavėjausi Z.Zinkevičiaus Lietuvos švietimo ir mokslo ministro veikla, ypač jo pastangomis įtvirtinti lietuvybę rytų Lietuvoje – Vilniaus krašte. Gaila, ta švietėjiška, politinė veikla truko neilgai.

Niekas negalėtų nuneigti akademiko Z.Zinkevičiaus didžiulių nuopelnų lietuvių kalbai, lietuvių tautai, nesigėrėti ir nesistebėti jo darbštumu bei produktyvumu. Apie tai parodos atidaryme kalbėjo visi sveikinusieji akademiką: humanitarinių mokslų daktaras prof. Domas Kaunas, Telšių vyskupas Jonas Boruta, europarlamentaras Vytautas Landsbergis, Valstybinės lietuvių kalbos komisijos pirmininkė Irena Smetonienė ir kt. Jubiliatas dėkojo visiems, bet labiausiai savo žmonai, sudariusiai idealiausias sąlygas dirbti mokslinį darbą. Aš neprisimenu kada buvau parduotuvėje, sakė akademikas. Kalbininkas didžiavosi savo vaikais, o ypač anūku Mindaugu, einančiu senelio pėdomis.

Tuo galėčiau ir baigti šią iliustruotą informaciją iš jubiliejinės akademiko Z.Zinkevičiaus darbų parodos atidarymo Mokslų akademijos bibliotekoje, bet knieti dar paliesti ir skaudžią “lietuvių kalbos išdavystės” temą. Kai jubiliatą sveikino Valstybinės lietuvių kalbos komisijos pirmininkė Irena Smetonienė, nejučiom pagalvojau: ar sveikintų ji Z.Zinkevičių, jeigu jis būtų pasilikęs “Lietuvių kalbos išdavystės” autoriaus šalininkų stovykloje? Ar sveikintų ji kalbininką, habilituotą mokslų daktarą Vincą Urbutį, jeigu dabar ne Z.Zinkevičius, o V.Urbutis švęstų savo jubiliejų?! Sutinku, gal ir ne vietoje paliečiau šią seną, vis dar labai aktualią temą. Tebūnie man atleista, tačiau, naudodamasis proga, mano profesoriui Z.Zinkevičiui linkiu ne tik geros sveikatos, naujų reikšmingų darbų, bet ir sugrįžti į ankstesnes pozicijas ir savo autoritetu prisidėti prie problemos sprendimo lietuvių kalbos, lietuvių tautos labui.

Vytauto Visocko nuotraukose:

1. Akademikas Z.Zinkevičius su žmona Regina.
2. Kalba prof. Domas Kaunas.
3. Lietuvių katalikų mokslų akademijos narį Z.Zinkevičių sveikina Telšių vyskupas Jonas Boruta.
4. Sveikina europarlamentaras Vytautas Landsbergis.
5. Su monsinjoru Vytautu Rūku.
6. Akademiko Z.Zinkevičiaus gerbėjai.