Liudmila Ulickaja: „Rusijos piliečiai paverčiami zombiais“


Print

Rusų rašytoja Liudmila Ulickaja surengė Maskvoje „Inteligentijos kongresą prieš Krymo aneksiją“. Ji sutiko atsakyti į Le Temps korespondento Emanuelio Grinšpano klausimus apie savo požiūrį į pastaruosius įvykius Ukrainoje.

Pasak Ulickajos, ideologija, grindžianti Krymo aneksiją, kažkuo panaši į fašizmą. „Mes matome metodus ir ideologiją, kurie labai primena Hitlerio atėjimą į valdžią, tiksliau, fiurerio Miuncheno laikotarpį. Apie tai labai nemalonu ir skaudu kalbėti. Net pavojinga. Visiškai akivaizdu, kad mes matome tų pačių schemų pritaikymą. Istorija – fundamentalus mokslas, bet žmonių atmintis trumpa, ir į akis metasi išsilavinimo stoka“.

Rašytoją labai liūdina tai, kad 500 kultūros veikėjų pasirašė Kultūros ministerijos laišką, kuriuo pritariama Vladimiro Putino politikai Kryme. „Tarp jų yra keletas žmonių, su kuriais aš pažįstama, – paaiškino ji. – Aš negalėjau net įsivaizduoti, kad jie gali pasirašyti tokį laišką. Nors, kita vertus, reikia pažymėti, kad tie žmonės smarkiai priklauso nuo biudžetinių lėšų. Jie kuria filmus, vadovauja teatrams, gyvena iš valstybės išmaldos. Manau, mažiausiai pusė iš jų buvo priversti tai padaryti“.

„„Man skaudu dėl šių žmonių – man atrodo, kad jie sudraskė save. Tai labai kankinantis jausmas“, – tęsia Le Temps pašnekovė. – Kita pusė pasirašė savo noru, nes propaganda labai stipri. Visi žino, kaip greitai galima manipuliuoti protu“. Mes grįžtame prie Miuncheno temos: tada Hitleris atrodė tuščias reikalas. Iš pradžių intelektualai iš jo šaipėsi. Niekas negalėjo įsivaizduoti, kiek skausmo ir siaubo netrukus užgrius pasaulį“.

„Revoliucijos niekada nebūna pozityvios, – atsako Ulickaja į klausimą apie fašizmą Ukrainoje. – Jose visada veikia griaunamosios jėgos. Tai universalus reiškinys. Fašizmas, kurį mes matome Rusijoje, ne geresnis ir ne blogesnis, nei tas, kurį matome Ukrainoje. Revoliucinio proceso metu veikia ir plėšikauja visiškai laukiniai ir neišprusę pienburniai. Tai deklasuoti elementai, prastuomenė, kurie anksčiau buvo visuomenės aukos. Tai vaikai, kurių nemylėjo ir nemokė. Revoliucija išleidžia savo „nelabuosius“, ne veltui taip pavadintas Dostojevskio romanas“.

Ulickają nuliūdino Rusijos visuomenės džiūgavimas sutinkant Krymo prijungimą. „Dar kartą atkreipiu dėmesį į tai, kaip greitai televizijos kanalai ir radijas paverčia žmones zombiais“. Ji sutinka su Grinšpanu, kad įvykiai Rusijoje daug kuo primena Eženo Jonesko (Eugene Ionesco) pjesę „Raganosiai“. „Kai išsilavinimo lygis bus toks, kad ta pjesė bus skaitoma ir statoma scenoje, mes gyvensime kitame pasaulyje“ – įsitikinusi rašytoja.

Nuotraukoje: rašytoja Liudmila Ulickaja.

Šaltinis: Le Temps

2014.05.31; 05:20


Prisijunkite prie diskusijos