Loretos Jastramskienės „Juokingos moters agapė“ pasakoja apie nesunaikinamą meilę


Print

Vilniaus universiteto bibliotekos Adomo Mickevičiaus muziejus lapkričio 9 dieną 17 val. pakvietė į susitikimą su naujos knygos „Juokingos moters agapė“ autore Loreta Jastramskiene.

Laukdami susitikimo trumpai pakalbinome autorę apie naujausią jos kūrinį.

Kas paskatino šios knygos gimimą?

Šiame gyvenime mane labiausiai domina santykiai tarp žmonių ir tai, kaip jie mus keičia.  

„Juokingos moters agapė“ ir yra knyga apie žmonių santykius – pirmiausiai. Po to galima detalizuoti, jog tai šiuolaikinė knyga, kurios herojai gyvena šiandien ir čia, Lietuvoje. Vyrai, moterys, vaikai ir šefai. 

Noriu teigti (ir tai darau), jog žmogiškoji stiprybė ir tikroji meilė nėra spintoje sudėti antikvariniai reliktai. Žinau, kad tai gyvena mumyse. Kai visa tai perkeli į literatūrinį kūrinį, daugybė žmonių perskaito, suvokia, patiki arba ne. Knyga tarsi laivas, galintis nuplukdyti į žmogiškųjų santykių vandenyną, kurio paviršiuje atsispindinčią saulę keičia žvaigždžių šaltis, kuris įsismarkauja ir vėl nurimsta, ir kuriame dažnai mūsų akys kaip išganymo žvalgosi kelią rodančių švyturio žiburių.        

Romanas yra daugiaplanis, literatūrologų dar vadinamas tapsmo romanu, nes siužete, nusidriekusiame per dešimt metų, netikėčiausiai keičiasi pagrindinė veikėja Paulė. Knygos pabaigoje ji jau nebeprimena mimozos, tampa panaši į akmeninėje sienoje tvirtai įsisupusį ir kopiantį aukštyn vijoklį.  

Knygos pavadinimas tikriausiai lenks dažno lietuvio žodyno aprėptį? Taip tyčia sumanyta?

Agapei tūkstančiai metų, daugelis krikščionių labai gerai žino šio žodžio reikšmę. Jis kilęs iš graikų kalbos, nusakantis dievišką meilę. Krikščionybės aušroje agape buvo pradėta vadinti krikščioniška meilė, taip liko iki šiol – agapė nusako neatlygintiną meilę, kuri prasideda ne iš individo, kurios kilmė metafizinė, jos negalima nei sunaikinti, nei atimti. Įgyvendinęs agapę žmogus pajunta egzistencijos prasmę. 

Pagrindinė knygos veikėja Paulė ir yra agapės moteris, mylinti žmones, nepriklausomai nuo jų socialinio statuso, fizinių savybių. Ji myli ir nemylėtinus, atstumiančius. Šis žodis labiausiai atitiko Paulės gyvenimo būdą. Ieškojau jo neilgai – pakako vienos nakties.  

Susitikimuose su skaitytojais sulaukiu prisipažinimų – ačiū už knygą, sužinojau, kas yra agapė. Man artimas ir mielas rašytojo Romo Gudaičio palinkėjimas, kad knygos veikėjo Edgaro moksliniame darbe atrastas meilės vardas agapė kasdienėje kalbos vartosenoje prigytų. 

Ko laukiate iš savo skaitytojo, jam užvertus paskutinįjį kūrinio puslapį?

Po to, kai viena kolegė nusipirko šešias „Juokingos moters agapės“ knygas, patikėjau – užvertęs paskutinį puslapį skaitytojas nepamiršta knygos. Sulaukiau daugiau, nei galėjau tikėtis.    

Susitikimas su autore įvyko lapkričio 9 d. 17 val. VUB A. Mickevičiaus muziejuje (Bernardinų g. 11, Vilniuje). Knygos ištraukas skaitė Rimantas Šalna.

Nuotraukoje: knygos autorė Loreta Jastramskienė.

Šaltinis – Lietuvos žurnalistų sąjungos internetinis puslapis lzs.lt.

DP 

2012.11.17


Prisijunkite prie diskusijos