LR Seimas patvirtino principinę 2018 m. Lietuvos kariuomenės struktūrą


Print

Liepos 11 d., LR Seimas patvirtino Krašto apsaugos ministerijos pateiktą įstatymą dėl Lietuvos Respublikos principinės kariuomenės struktūros 2018 metais, planuojamos kariuomenės struktūros 2023 metais nustatymo, krašto apsaugos sistemos, karių, statutinių valstybės tarnautojų ir Lietuvos kariuomenės darbuotojų, dirbančių pagal darbo sutartis, ribinio skaičiaus 2018 ir 2023 metais patvirtinimo.

Teikiamame įstatymo projekte siūloma didinti ribinius karių skaičius atsižvelgiant į Lietuvos kariuomenės Sausumos pajėgų Motorizuotosios pėstininkų brigados „Žemaitija“ ir kitų krašto apsaugos sistemos pajėgumų plėtrą 2018 – 2023 metais. Planuojama įsteigti ir sukomplektuoti du batalionus – Brigados generolo Motiejaus Pečiulionio artilerijos ir Kunigaikščio Margirio motorizuotąjį pėstininkų batalionus.

Pagal priimtą įstatymą 2018 m. nustatytas bendrą ribinį karių skaičius nuo 18 890 iki 21 950 (2017 metais buvo nuo 18 340 iki 21 790): ribinis profesinės karo tarnybos karių skaičius – nuo 9 700 iki 10 700 (2017 metais buvo nuo 9 500 iki 10 600), ribinis karių savanorių ir kitų aktyviojo rezervo karių skaičius – nuo 4 800 iki 6 300 (nesikeičia) ribinis kariūnų skaičius – nuo 200 iki 320 (2017 metais buvo nuo 190 iki 300), ribinis privalomosios pradinės karo tarnybos karių skaičius – nuo 4 190 iki 4 630 (2017 metais buvo nuo 3 850 iki 4 590). Kariūnų ir jaunesniųjų karininkų vadų mokymų dalyvių skaičius siūloma didinti, atsižvelgiant į bendrą numatomą profesinės karo tarnybos karių skaičiaus didėjimą ir kartu didėjantį karininkų poreikį Lietuvos kariuomenėje.

Įstatymu pirmą kartą nustatomas Lietuvos kariuomenės darbuotojų, dirbančių pagal darbo sutartis skaičius (nuo 1 200 iki 1 380), siekiant užtikrinti Seimo vykdomą krašto apsaugos sistemos parlamentinę kontrolę. Šiuo metu didžiausią leistiną darbuotojų, dirbančių pagal darbo sutartis Lietuvos kariuomenėje skaičių nustato Vyriausybė.

Pateikiant dirbančių pagal darbo sutartis skaičius įstatymu kartu siekiama integruoti susijusius gynybos srities personalo planavimo elementus į vientisą visumą, be to, dirbančiųjų pagal darbo sutartis atliekamos techninės funkcijos būtinos užtikrinant priimančiosios šalies paramos teikimą atvykstančioms sąjungininkų pajėgoms.

Civilinę krašto apsaugos tarnybą atliekančių statutinių valstybės tarnautojų skaičius nuosekliai didinamas, atsižvelgiant į krašto apsaugos sistemos poreikį specialistų, kurie turi įgiję specialiųjų žinių ir patirties specifinėms gynybos funkcijoms ir pareigoms atlikti. 2018 m. nustatyta nuo 260 iki 320 (2017 metais buvo nuo 240 iki 300).

Taip pat įstatymu nustatomas 2023 m. bendras ribinį karių skaičius nuo 24 390 iki 26 250, kartu nuosekliai didinant profesinės karo tarnybos karių, karių savanorių ir kito aktyviojo rezervo bei pratybose ir mokymuose dalyvaujančių parengtojo rezervo karių skaičių. Tačiau nedidinant kariūnų, jaunesniųjų karininkų vadų mokymuose dalyvaujančių karių, statutinių valstybės tarnautojų ir Lietuvos kariuomenės darbuotojų, dirbančiųjų pagal darbo sutartis, skaičiaus.

 Informacijos šaltinis – Krašto apsaugos ministerija

2017.07.13; 06:38