Mahiras Gamzajevas: “Mus lydi ne tik šventės, bet ir Departamento reorganizavimo rūpesčiai”


Print

2009-ųjų metų gruodžio 18-ąją Lietuvos Respublikos Vyriausybėje buvo surengtas iškilmingas Tautinių bendruomenių dienos  minėjimas, kuriame dalyvavo premjeras Andrius Kubilius, europarlamentaras Vytautas Landsbergis, Kultūros ministras Remigijus Vilkaitis, Seimo nariai. Iškilmingame minėjime taip pat dalyvavo beveik visų Lietuvos tautinių bendruomenių atstovai. Netrukus videostudija “SLAPTAI” pateiks išsamų videoreportažą apie nuoširdų, prasmingą, draugišką visų Lietuvoje gyvenančių tautų susitikimą Vyriausybės rūmuose. Šiandien skelbiame ypač įsiminusią Lietuvos azerbaidžaniečių bendrijos ir Tautinių bendrijų tarybos pirmininko Mahiro Gamzajevo kalbą. Beje, M.Gamzajevas buvo vienas pagrindinių šio minėjimo sumanytojų, organizatorių, įkvėpėjų. 

Tautinių bendrijų tarybos vardu širdingai dėkoju Ministrui Pirmininkui Andriui Kubiliui už šią, pirmą kartą surengtą Tautinių bendruomenių dieną Vyriausybėje ir turiningai papildytą Tarybos pasiūlymą tokiu renginiu paminėti dvi mums reikšmingas datas: tai Lietuvos vardo paminėjimo tūkstantmetį ir šalies Tautinių mažumų įstatymo 20-metį. Tikimės, kad tokie susitikimai Vyriausybėje taps tradiciniais ir siūlome jau kitais metais įteisinti dar vieną minėtiną valstybės datą – Lietuvos tautinių bendruomenių dieną.

Gyvename Lietuvos vardo tūkstantmečio šviesoje. Tai reikšminga galimybė pažvelgti į nueitą kelią ir mūsų vietą istorijoje. Tūkstantmečio kelias paženklintas bendros lietuvių ir šalies tautinių bendrijų istorijos vingiais. Kartais kalbama, kad Tautinių mažumų įstatymas buvo pirmasis tokio pobūdžio teisės aktas Vidurio ir Rytų Europoje. Tai tiesa. Tačiau, mano giliu įsitikinimu, tas įstatymas į mūsų gyvenimą atėjo iš Lietuvos istorijos gelmių. Jame jaučiama Lietuvos Didžiojo kunigaikščio Gedimino laiškų dvasia, girdimas daugiatautės Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės gyvenimo pulsas, atsispindi Lietuvos valstybingumo tradicijos, tarpukario Lietuvos Vyriausybės dėmesys tautinėms bendrijoms ir kantrus darbas su savo šalies bendrapiliečiais. XX amžiaus pabaigoje Lietuvos tautinio atgimimo sąjūdžio metu priimtas Tautinių mažumų įstatymas atliko reikšmingą vaidmenį sutelkiant šalies etnines mažumas Lietuvos valstybingumo atkūrimo darbams. Atgimimas taip pat padėjo daugeliui mūsų grįžti prie savo tautinių šaknų, išsaugoti kultūrinius ypatumus, tikėjimą, papročius, kalbą, kurie, manome, Lietuvos gyvenimui suteikia išskirtinumo, spalvingumo ir praturtina šalies daugiatautę kultūrą.

1989 metais minėtu įstatymu buvo įkurta speciali institucija – Tautybių departamentas, kuris, kaip vienas svarbiausių valstybės politikos tautinių mažumų teisių apsaugos srityje formavimo bei vykdymo instrumentų, turėjo esminės reikšmės šalies stabilumui, demokratijos stiprinimui, tarpusavio supratimo klimato sukūrimui. Naudodamasis proga dėkoju visiems įvairiu laiku dirbusiems Departamento darbuotojams, jo vadovams už mūsų palaikymą, gerus dalykiškus santykius ir bendradarbiavimą.

Deja, šiandien ši institucija Saulėlydžio komisijos pasiūlymu išnyksta iš šalies visuomeninio politinio žemėlapio ir nueina į istoriją, nors mūsų nuomonė buvo kitokia. Tačiau mes gerai žinome, kad Lietuvoje nebūna poliarinės nakties ir po Saulėlydžio visuomet ateina Saulėtekis. Mes tikimės, kad kartu įveiksime sunkmetį ir viliamės, jog daugiausia po poros metų atsiras galimybė atkurti savarankišką, pilnavertę Vyriausybinę instituciją, atitinkančią šalies tautinių bendrijų poreikius ir per šimtmečius Lietuvoje susiklosčiusias politins nuostatas bei tradicijas.

Taigi šiandien mus lydi ne tik šventės, bet ir Departamento reorganizavimo rūpesčiai: dar nėra suformuotas Kultūros ministerijos tautinių mažumų “skyrelis”. Faktiškai šiandien mes neturime realios struktūros, kuri nuo sausio 1 d. vykdytų likviduoto Departamento funkcijas.

Gerbiamas Premjere, Tautinių bendrijų tarybos nuomone, šioje situacijoje yra reikalingas Jūsų svarus žodis. Artimiausiu metu mūsų laukia nelengvi uždaviniai ir sudėtingi darbai, reikalaujantys konkrečių sprendimų. Tai ne tik Lietuvos romų integracija, tačiau ir daugelio kitų etninių grupių pilnavertiškas įsiliejimas į šalies gyvenimą, taip pat negausių tautinių bendruomenių neformalaus ugdymo įstaigų plėtros, jų finansavimo ir kiti švietimo reikalai, šalies savivaldybių ir jų teritorijose veikiančių tautinių bendrijų tarpusavio bendradarbiavimas, jų kultūrinių projektų rėmimo iš municipalinio iždo klausimai, viešųjų užrašų dviem kalbomis vartojimo galimybės, radijo ir televizijos laidų tautinėms mažumoms uždarymas, silpna parama bendruomenių laikraščiams ir žurnalams bei kita.

Ypatingai norėčiau atkreipti Jūsų dėmesį į kurstomą rasinę, etninę ir religinę nesantaiką bei tautinių mažumų neigiamo įvaizdžio formavimo faktus kai kuriose žiniasklaidos priemonėse. Deja, kai kurių valstybinių institucijų reakcija į šiuos faktus būna neadekvati. Dėl to galėtume diskutuoti ir apie atitinkamus pakeitimus šalies įstatymuose. Dar reikėtų priminti, kad iki šiol nepriimtas naujas Tautinių mažumų įstatymas, nors dabartinio įstatymo galiojimo laikas baigiasi 2010 metų sausio 1 dieną. Dalį šių klausimų, Gerbiamas premjere, mes viliamės spręsti Jūsų vadovaujamoje Tautinių mažumų koordinavimo komisijoje. Esame pasirengę konstruktyviam bendradarbiavimui, racionaliam darbui siekiant bendrų tikslų, juolab, kad daugelis šalies tautinių bendrijų kūrybingai ir sėkmingai dirba šia kryptimi.

Gerbiamieji kolegos, netrukus prasidės Lietuvos vardo antrasis tūkstantmetis. Iš pirmosios Lietuvos tūkstantmečio knygos žinome, kad ji išgyveno Galybę ir Vergiją, Uniją ir Žalgirio mūšį, Vasario 16-ąją, Baltijos kelią ir Sausio 13-ąją. Ši knyga moko, kad iš Proto ir Pagarbos gimsta Santarvė, iš Idėjos ir Susitelkimo – Galybė, iš troškimo valdyti – pavydas ir pyktis, iš nesantaikos – vergija. Todėl visada savyje turime puoselėti Baltijos kelio dvasią, Sausio 13-osios stiprybę ir kiek įmanoma dažniau laimėti nors mažytį “Žalgirio mūšį” už save, savo bendruomenę ir šalį, kad Kovo 11-osios teikiamos viltys bei galimybės ir toliau taptų gražia tikrove.

Mielieji, šiandien katalikiška Lietuva, kaip ir visas krikščioniškasis pasaulis, gyvena artėjančio Kalėdų stebuklo laukimu. Šios šventės nuotaiką jaučia ir kitų tikėjimų Lietuvos žmonės – judėjai, musulmonai bei kitų konfesijų tikintieji. Nuoširdžiai sveikinu šio renginio dalyvius, jų šeimos narius, artimuosius Kalėdų proga. Linkiu šiltų švenčių ir džiaugsmingų Naujųjų Metų. Tegul artėjantys 2010-ieji metai, Lietuvos Nepriklausomybės atkūrimo dvidešimtmečio metai, būna Jums palankūs, kupini drąsiausių planų išsipildymo. Šviesos, vilties, laimės bei santarvės, kasdieninio ryžto žengti vis pirmyn tuo keliu, kuris išves į prasmės ir džiugesio sodą, paliktą mums paties Pasaulio Kūrėjo.

Nuotraukoje: Lietuvos azerbaidžaniečių bendrijos ir Tautinių bendrijų tarybos pirmininkas Mahiras Gamzajevas.

2009.12.21


Prisijunkite prie diskusijos