Mahiras Gamzajevas: religingas žmogus – neapykantos objektas (I)


Print

Religijos išpažinimo laisvė – pažeidinėjama. Europos saugumo ir bendradarbiavimo organizacijai (ESBO) pirmininkaujanti Lietuva atsigręžė į primirštas žmogaus teisių pažeidinėjimo sritits.

Aptariamos krikščionių, žydų, musulmonų ir apskritai religiją išpažįstančių žmonių problemos.

Pati Lietuva kol kas atrodo neblogai, nes išnaudoja seną kapitalą, – mano Lietuvos azerbaidžaniečių bendruomenės vadovas Mahiras Gamzajevas.

 ESBO konferencijoje, kuri prieš porą savaičių įvyko Vienoje (Austrija), kalbėjote apie problemas, kurios kyla islamą išpažįstantiems žmonėms. Europoje egzistuoja persekiojimo už  tikėjimo laisvę problema?

Yra tokia problema, su kuria vis labiau sekuliarizuotame pasaulyje susiduria visos religinės bendruomenės ir Lietuva, matyt, gerai mato bei suvokia susiklosčiusią padėtį, todėl pamėgino Europos Sąjungai pasiūlyti tam tikrą išeitį arba modelį. Apie tai, kad problema egzistuoja, kalba ir pati ESBO vadovybė. Kalba ir mūsų politikai. Antai, islamofobija jau įgavo net ne regioninį, o globalų mastą. Būtina atsižvelgti į tai ir parengti politinius sprendimus. Gerai, kad Lietuva iniciavo tokį svarstymą, nes problema, kaip pats minėjote, aktuali ne tik musulmonams. Štai ir islamui skirtoje konferencijoje dalyvavo ne vien musumlonai, o politikai, žurnalistai, visuomenininkai iš 56 šalių.

Diskrminacijos prieš religiją išpažįstančius žmones problematika apima daug ką – netgi atitinkamų drabužių dėvėjimo, kryžių ar kitų simbolių turėjimo mokyklose draudimą. Kas aktualiausia jūsų nuomone?

Tema tikrai labai plati. Konferencijoje kalbėta apie antimusulmoniškas nuotaikas viešajame diskurse. Imti du aspektai – žiniasklaidos vaidmuo ir marginalios, nacionalistinės partijos. Kalbėjomės apie tai, kaip šios jėgos kuria ir stiprina antimusulmoniškas nuotaikas.

Buvote vienu iš pranešėjų. Vienas pagrindinių jūsų teiginių, kad Lietuvoje „islamofobija“ yra sąlyginai jaunas, Sovietinės okupacijos ir dabartinės rusiškos informacinės erdvės sukurtas reiškinys. Kodėl taip teigiate?

Kiekvienoje valstybėje neapykanta vienai ar kitai religijai, arba religijai apskritai turi skirtingas šaknis. Jungtinės Karalystės istorija skiriasi nuo Prancūziujos, Čekijos bus dar kitokia, o Lietuvos visai specifinė. Jokių gilių šaknų neapykanta islamui Lietuvoje neturi. Valstybiniame lygyje, per 600 metų, islamofobijos Lietuvoje nebuvo. Nebent pavieniai incidentai. Antai, 1606 metais įtūžusi minia sudegino Trakų apylinkėse buvusią musulmonų mečetę. Jokių sisteminių diskriminacijos apraiškų nėra, jų neatsirado ir po 1990 metų, kai buvo atkurta Lietuvos nepriklausomybė.

Kuo galima tai pailiustruoti?

Kad ir nuotraukomis, kuriose katalikų ir musulmonū dvasininkai meldžiasi už Lietuvos nepriklausomybę prieš 20 metų, kai dėl jos buvo kovojama ir Vilniaus gatvėmis važinėjo tankai.

Lietuvos totoriai, faktas, kad islamas pripažįstamas viena iš tradicinių Lietuvos Respublikos religijų, bendros maldos už laisvę – gerieji pavyzdžiai. Atsigręžkime į bloguosius. Iš kur jie?

Su totoriais Lietuva išnaudoja seną kapitalą ir įdirbį, bet to gali ilgainiui nepakakti. Blogųjų pavyzdžių šaknų nerasite Lietuvos istorijoje iki carinės Rusijos, o vėliau sovietinės okupacijos laikų. Išsireiškimai: „ei tu, čiurka nerusiškas“, „kvailas, kaip turkas“, „blogiau už totorių“, „azijatščina“ – rusiškas „kultūrinis palikimas“. Tai dar ne pilnas sąrašas, bet jis atkeliavo per Rusijos, paskui SSRS okupacijos laikus ir dabar oficialiai naudojamas Rusijos viešojoje ertdvėje, kartu su „Kaukazo juodašikniais“ arba „Kaukazo tautybės žmonėmis“. Lietuva per dvidešimt metų iš Rusijos informacinės erdvės neišsiveržė ir visa ši propaganda jai daro įtaką. Juk ši tendencija buvo paplitusi sovietinėje kariuomenėje, daugiataučiuose darbo kolektyvuose, mokyklose.

Bet juk sovietinė sistema deklaravo tautų draugystę. Rengdavo daug visokių festivalių, kur sukviesdavo dainų ir šokių kolektyvus su tautiniais drabužiais.Ir šiandien Rusijoje renkasi visokie parodomieji musulmonų forumai, šlovinantys Kremlių.

Taip. Tik bėda, kad tai buvo ir yra šventinė butaforija, paradinė kultūra, skirta kvailinti patikliems ir užsienio kritikams raminti. Be to, sovietai sprogdino ir katalikų bažnyčias, ir stačiatikių cerkves, ir musulmonų mečetes. Paskui vertė jas ateizmo muziejais ir sandėliais, žudė ir persekiojo dvasininkus arba mėgino juos verbuoti per savo specialiasias tasrnybas. Diegė ir dešimtmečiais skeipijo neapykantą bet kokiai religijai. Juk reikėjo eliminuoti galimus konkurentus politiniams kompartijos stabams. Tikėti reikėjo tik komunizmo ir BAM‘o statybomis. Buvo deklaruota, kad yra vienintelė „sovietų tauta“, viena kultūra ir ideologija, kuriai konkurencija negalima. Tvirtai teigiu vieną dalyką – islamofobija yra į Lietuvą importuotas ir dirbtinai palaikomas reiškinys.

Jūs kalbate apie rusiškos žiniasklaidos poveikį, kuris tikrai milžiniškas vien dėl kalbos mokėjimo statistikos. Bet šalia to yra ir iš Vakarų sklindą pranešimai: Bin Ladenas, Rugsėjo 11oji. Išeina dvigubas spaudimas?

Lietuva yra informacinėse žirklėse, bet neturėtų lipti ant to paties grėblio. Terorizmas yra rimta problema, tačiau sąvokų „čiurka“ arba „bukas, kaip turkas“, CNN ar BBC kanalai nevartoja. Kad ir Čečėnijos atvejis – teroristai ar laisvės kovotojai? Rusijos žiniasklaida visus čečėnų kovų dalyvius vadina religiniais fanatikais, teroristais ir banditais. Labai linkiu, kad nepamirštume, jog ir Lietuvos laisvės kovotojus pokario metais ji pravardžiavo panašiai. Lietuvos partizanų vadas Jonas Žemaitis Vytautas kokiam Lavrentijui Berijai (SSRS vidaus reikalų ministrui, – „Balsas.lt“) buvo toks pat „fanatikas“ ar „teroristas“, kaip V. Putrinui velionis Ičkerijos čečėnų respublikos  prezidentas Aslanas Maschadovas.

Technologijos panašios, o kokia rimčiausia problema dabar, jei kalbame apie islamofobiją Lietuvoje?

Problema yra dirbtinai skatinamas priešiškumas bet kokioms religijoms. Man gaila, kad kai kurios Lietuvos žiniasklaidos priemonės visai nekritiškai cituoja Rusijios propagandos klišes arba neprofesionaliai kompiliuoja Rusijos ir Vakarų žiniasklaidos pasisakymus šia tema. Rimčiausia užduotis yra neleisti valstybės lygmens islamofobijos, kadangi Lietuva yra tarsi NATO ir Europos Sąjungos eksklavas Rusijos/NVS apsuptyje ir pastoviai patiria Kremliaus spaudimą visais klausimais, mėginant paversti ją „Trojos arkliu“ minėtose bendrijose.

*****

Pirmininkaujanti Lietuva iniciavo  ESBO vardu rengiamas konferencijas, kuriose aptarti religijas išpažįstančių žmonių diskriminavimo faktai bei tendencijos.

2011 m. kovo 2324 d. Prahoje vyko neapykantos nusikaltimų, nukreiptų prieš žydus, antisemitizmo konferencija.

Rugsėjo 12 dieną vyko konferencija, skirta aptarti prevencijos bei atsako į neapykantos prieš krikščionis nusikaltimų būdus.

ESBO pirmininkaujanti Lietuva ir ESBO Demokratinių institucijų ir žmogaus teisių biuras (Office for Democratic Institutions and Human Rights. İš Lietuvos NVO LAB (Mahiras Gamzajevas) ir Lietuvos totorių bendruomenės pirmininkas (A.Jakubauskas).

„Su netolerancija ir diskriminacija galima kovoti tik visiems pagrindiniams veikėjams dedant bendras pastangas. Deja, musulmonų užpuolimų atvejais buvo per mažai politinio vadovavimo iš politikos sferos ir iš žiniasklaidos“,sakė Lietuvos užsienio reikalų viceministras Evaldas Ignatavičius konferencijos atidaryme.

Jis pabrėžė, kad būtina nuolatinė vieša refleksija, reikia priimti reikalingus įstatymus, sukurti darnias mokymo programas ir skatinti visuomenės sąmoningumą siekiant panaikinti “šią bjaurią žmogaus teisių pažeidimų formą.“

„Neapykantos, priešiškumo ir fanatizmo, nukreipto prieš tam tikras grupes etninės kilmės, tautybės, religijos ar kitų savybių pagrindu skatinimas prieštarauja pagrindinėms ESBO bendruomenės vertybėms“,sakė ESBO generalinis sekretorius Lamberto Zannieris.

(Bus daugiau)

Nuotraukoje: Mahiras Gamzajevas, lietuvių ir azerbaidžaniečių kultūrinių ryšių tyrinėtojas, vertėjas, buvęs Sajūdžio Seimo narys (1990 – 1992).

www.balsas.lt

2011.11.17


Prisijunkite prie diskusijos