Mes rūpinamės, kaip pastatyti, ši koalicija – kaip „paskandinti“


Print

Savaitė buvo turtinga svarbių užsienio politikos įvykių: nuo B. Obamos ir Irano Prezidento telefoninio pokalbio, Jungtinių Tautų Organizacijos rezoliucijos dėl Sirijos iki Berluskonio sprendimo atšaukti savo ministrus, taip sugriaunant Italijos koaliciją, ir Graikijos ultradešiniųjų partijos „Aukso aušra“ lyderių suėmimo, kas gali sukelti politinę krizę Graikijoje.

Šioje svarbių įvykių sekoje aš atkreipčiau dėmesį į Rusijos Premjero, buvusio Prezidento D. Medvedevo straipsnį – pirmas toks atviras Rusijos prisipažinimas, kad ekonomiškai ji žlunga, jeigu dar ne žlugus.

Prie svarbių lietuviškos užsienio politikos reikalų šią savaitę atkreipčiau dėmesį į Ukrainos opozicijos lyderių vizitą Lietuvoje, kuris yra organizuotas mūsų partijos pastangomis. Mes nuosekliai ir intensyviai dirbame su Ukrainos opozicija, kad Ukrainos politinės partijos išlaikytų ir stiprintų bendranacionalinį sutarimą dėl suartėjimo su Europos Sąjunga (džiaugiamės, kad tai tikrai vyksta).

Taip pat rūpinamės, kad opozicinės partijos būtų pasirengusios 2015 m. Prezidento rinkimuose, veikdamos vieningai, sėkmingai pasirodyti ir taip gerokai pastūmėti Ukrainą link europietiškų vertybių.

Mūsų valdžios fronte tuo tarpu nieko naujo: pagrindinis reiškinys – lėta svarbiausių projektų ir pertvarkų erozija. Nieko nedarymas, taip numarinant kokį nors projektą, ar dirbtinis skandalų kėlimas, siekiant to paties, lydi daugelį svarbiausių projektų – nuo valstybinių įmonių valdymo pertvarkos iki Visagino atominės elektrinės ir Suskystintų gamtinių dujų  terminalo.

Praėjusią savaitę buvo beveik nepastebėta žinia, kad iš pareigų pasitraukė Paulius Martinkus, vadovavęs Ūkio ministerijos jaunai profesionalų komandai, kuri mūsų buvo suburta Valstybinių įmonių pertvarkai įgyvendinti. Atsistatydino ir visa tokios pertvarkos patarėjų komanda, sudaryta iš žinomiausių ir moderniausių Lietuvos verslininkų, vadovaujama ilgamečio TEO vadovo Arūno Šikštos.

Taigi Valstybinių įmonių pertvarka stoja, išsivaikšto žmonės, jauni profesionalai su šia valdžia nelieka dirbti, stebime tai, ką aš pavadinčiau „Lukausko“ reiškiniu – jauni profesionalai šios valdžios arba spaudžiami, kad išeitų, arba patys išeina, neapsikentę nieko neveikimo erozijos.

Artūro Skardžiaus komisija ir pats A. Skardžius – kitas šiandieninės politikos etalonas. Mes rūpinomės, kaip pastatyti, ši koalicija – kaip „paskandinti“ ar „paskardinti“ terminalą, kaip tuščioje vietoje sukelti didesnį skandalą, kaip atleisti  „Klaipėdos naftos“ vadovą Roką Masiulį, kaip sukelti daugiau abejonių, ar terminalas bus pastatytas, nes laivas tariamai per brangus, o paskui bus galima nustebti, kad, pavyzdžiui, sunku pasirašyti kontraktus dėl suskystintų dujų tiekimo, nes rimti tiekėjai suabejos, ar su tokia valdžia dėl dujų galima pasirašyti kontraktą.

O tada bus galima su palengvėjimu, tariamai gelbėjant Lietuvą, pasirašyti ilgalaikį kontraktą maksimalioms apimtims su „Gazprom“. Tai yra pagrindinis „Gazprom“ siekis ir, drįstu tvirtinti, tam nepastebimai, bet nuosekliai „skardžiai“ yra ruošiamasi ir Lietuvoje.

Matome ir politinės sistemos erozijos požymių, kai vis labiau matomu šios valdžios veiklos prioritetu tampa karas su Prezidente – Darbo partija priešakyje, socialdemokratai iš paskos: pirmais taikiniais tampa Prezidentės skiriamas generalinis prokuroras, nuteisęs Darbo partiją, sulaukė nepalankaus savo veiklos ataskaitos vertinimo, ir Prezidentės skiriamas policijos generalinis komisaras, nesutinkantis būti vieninteliu kaltu dėl žiaurių nusikaltimų, sulaukia to, kad pradedami svarstyti įstatymų pakeitimai, reikalingi jo pakeitimui.

Valdžia nori turėti kišeninius prokurorus ir komisarus, o pakeliui dar ir parodyti Prezidentei „kas yra kas“. Todėl galų gale atsiranda iniciatyva kurti „Gedvilo komisiją“, kurios nori Darbo partija, kad galėtų tiesiogiai užsipulti Prezidentę.

Reikia pažymėti, kad per nepilną pusmetį V. Uspaskichas 6 kartus lankėsi Maskvoje ar Rusijoje. Be abejo, motinos mirtis yra rimta priežastis, tačiau ar nėra taip, kad V. Uspaskichas į Maskvą vyksta dažniau nei Rusijos ambasadorius yra iškviečiamas Maskvą. Spėju, kad Seimas tampa Maskvoje gaunamų instrukcijų įgyvendinimo vieta – karai su Prezidente, terminalo ir kitų energetikos projektų erozija, rezoliucijos projektas, nukreiptas prieš Ukrainos sėkmę „Vilniaus Summitte“.

Pirmasis Seimo pirmininko pavaduotojas V. Gapšys yra tokių instrukcijų įgyvendintojas – pats kaitalioja Seimo darbotvarkes taip, kaip šią savaitę – nukelia savo nepasitikėjimo klausimą, įrašo prokuroro klausimą, staiga įtraukia Ukrainos rezoliucijos klausimą ir pan. Socialdemokratai, iš kurių V. Gapšys pastaruoju metu nuolat tyčiojasi, leidžia jam tyčiotis ir iš Seimo darbotvarkės.

Specialaus dėmesio vertas tampa Seimo Pirmininko V. Gedvilo pastarųjų savaičių elgesys. Pagąsdintas V. Gapšio, kad gali būti pakeistas, V. Gedvilas iš karto tapo radikaliausiu radikalu. To pasekmė – ir karo su Prezidente iniciatyvos, ir stulbinantys nušnekėjimai dėl mirties bausmės. Kyla klausimas, kaip sustabdyti tokių nušnekėjimų sukeliamą valstybės kompromitaciją – gal galime tiesiog paskelbti, kad Seimo Pirmininko pareiškimų nereikia vertinti rimtai? Tai būtų gera žinia tiems, kurie jau suvokė, kad Premjero pareiškimų, kaip žinoma, taip pat negalima vertinti rimtai.

Na, o pakeliui – geros žinios: šiluma pigs. Pigs, nes dėl sumažėjusių naftos kainų atpigo dujos ir dėka mūsų ir Prezidentės ilgalaikių pastangų paskatinta konkurencija šilumos ūkiuose, ypač didžiuosiuose miestuose, lemia šilumos kainų mažėjimą.

Lygiai taip, kaip biokuro naudojimo plėtra. Ir nepaisant to, kad socialdemokratai, kai mes tai įgyvendinome, priešinosi, mes ant jų nepykstame. Būtų gerai, kad jie tai ir tęstų, kad konkurencija būtų sustiprinta ir Vilniaus savivaldybėje, nes Vilniaus miesto šilumos ūkį valdo ir socialdemokratai, ne tik „Rubikonas“. Nes iš didžiųjų miestų iki šiol vieninteliame Vilniaus mieste kol kas nėra ryškesnės konkurencijos, todėl vilniečiai vieninteliai negali tikėtis tokio šilumos atpigimo, kokio tikisi sulaukti Klaipėdos, Kauno ar Šiaulių gyventojai.

Dar viena gera žinia – Viešuosius interesus atitinkančios paslaugos (VIAP) kitais metais sumažės 3 centais. Taigi, tiek atpigs ir elektra vartotojams. Premjeras paskubėjo paskelbti, kad tai yra jo Vyriausybės nuopelnas. Deja, tokiu pasigyrimu parodė tik tai, kad arba turi prastus patarėjus, kurie jį verčia kalbėti netiesą, arba jis pats tiesiog nesupranta, kodėl mažės VIAP.

Tokį mažėjimą nuo kitų metų pradžios mes pranašavome dar praėjusių metų pabaigoje (žr. ELTOS pranešimą 2012.12.19.), kai kritiškai vertinome Valstybinės kainų ir energetikos kontrolės komisijos (VKEKK)  tuo metu priimtą sprendimą šiems metams 3 centais padidinti VIAP, į 2013 m. sudedant visą įsiskolinimą elektros gamintojams. Jis kilo 2011 m. dėl VKEKK blogai prognozuotos tiems metams elektros kainos bei VKEKK, siekio per 2013 m. išspręsti Elektrėnų 9-ojo bloko statybos pabrangimo 60 mln. Lt reikalus.

Mes tuo metu sakėme, kad tokius vienkartinius finansinius iššūkius reikia išdėstyti per kelerius metus, kad VIAP dydis būtų stabilesnis ir taip nešokinėtų, kaip kad stebėjome per šiuos kelerius metus. Tačiau VKEKK būdama nepriklausoma, į mūsų pastabas neįsiklausė. Kai VKEKK skelbia, kad 2014 m. VIAP vėl nuo 10 centų mažės iki 7 centų, koks vidutiniškai buvo ir 2009-2012 m., tai reiškia tik tiek, kad tai vyksta tik dėl VKEKK sprendimų, o ne dėl A. Butkevičiaus pastangų. Nebent A. Butkevičius jaučiasi esąs politiškai atsakingas už tai, kad 2013 m. VIAP buvo 3 centais didesnis.

Šiaip jau šis faktas, kad VIAP kitais metais 3 centais mažės, o šiais metais jis buvo VKEKK sprendimu padidintas 3 centais, dar kartą verčia atkreipti dėmesį į VKEKK atsakomybę: ne pirmą kartą stebime tokius VKEKK sprendimus, kurie mažų mažiausiai ekonomine prasme, jeigu ir ne politine prasme, yra nekorektiški. Dabar taip įvyko su VIAP, prieš tai su saulės elektrinių tarifais, dabar matome ekonomine logika nepagrįstus tarifus privatiems šilumos gamintojams.

Visiškai neaišku, kodėl nustatant kitų metų elektros tarifą yra nereaguojama į šiuo metu elektros biržoje beveik 30 proc. padidėjusią elektros kainą lyginant su praėjusiais metais. Matant tokias VKEKK veiklos tendencijas ir suvokiant, kad VKEKK veikla turi būti nepriklausoma ir yra labai svarbi visiems vartotojams, būtų labai blogai, jeigu paaiškėtų, kad ji yra įtakojama politiškai ar kurių nors didelių energetinio verslo interesų, arba yra tiesiog nepakankamai kompetentinga.

Tačiau bet kuriuo atveju kitais metais VIAP mažės, ir tai yra gera žinia, bet tame jokių Vyriausybės nuopelnų nėra, nepaisant to, kiek tuo norėtų pasigirti Premjeras. Premjeras tiesiog praleido progą nepadaryti dar vieno pareiškimo, kuris dar kartą parodė, kad jo pareiškimų negalima vertinti rimtai. Kaip ir pareiškimų apie mirties bausmę.

Ir šiaip jau seniai laikas visiems suvokti, kad šios koalicijos rimtai vertinti tikrai negalime. Taip yra – ir viskas.

Bet ir tokiomis aplinkybėmis tenka rūpintis, kad bent minimalūs dalykai Lietuvoje įvyktų, pavyzdžiui, V. Gapšys būtų atleistas iš pareigų. Tai testas A. Butkevičiui. Testas – su kokiu bagažu jis eis į Prezidento rinkimus.

Antras testas, kurį mes taip pat pateiksime valdžiai šią savaitę – tai valdžios atlyginimai. Mes vėl pateiksime savo projektus, kuriuos valdžia atmetė, sakydama, kad iki spalio 1 d. reikia priimti jos teikiamus įstatymus, kuriais tariamai nuo spalio 1 d. bus įgyvendintas Konstitucinio Teismo (KT) nutarimas. Noriu priminti, kad tokie valdžios priimti įstatymai reiškia, kad KT teisėjų atlyginimai nuo spalio 1 d. didėja nuo 2200 iki 2500 Lt, o ta pačia, tariamai konstitucine, logika remiantis nuo sausio 1 d. valdžia turės ir Premjerui bei ministrams algas padidinti 2500 ir 2200 Lt atitinkamai, o bibliotekininkais ir pensininkais pasirūpinti pinigų nebeliks.

Po to, kai valdžia tokiu būdu įgyvendino KT nutarimą, ir todėl nebekyla klausimas, kaip turi būti KT nutarimas įgyvendintas, mes siūlome imtis to, ką gali padaryti pats Seimas – siūlome pertvarkyti visą valdžios atlyginimų lentelę ir grąžinti į ją sveiką protą, solidarumą ir taupumą.

Tokios atlyginimų lentelės pertvarka nebeturi nieko bendro su KT nutarimo įgyvendinimu, tokios atlyginimų pertvarkos įgyvendinimas yra elementari Seimo teisė ir atsakomybė ir testas tam pačiam A. Butkevičiui – su kokiu atlyginimu jis eis į Prezidento rinkimus – 2500 Lt didesniu nei dabar ar „tik“ 900 Lt didesniu  (kaip būtų įgyvendinus mūsų įstatymus).

Tai testas, ir su kokiu atlyginimu į Prezidento rinkimus eis bibliotekininkai: jeigu A. Butkevičiui atlyginimas didės 2500 Lt, taip, kaip dabartinė valdžia yra suplanavusi, tai bibliotekininko alga padidės 0 litų, o jei A. Butkevičius į rinkimus eis tik su 900 Lt didesniu atlyginimu, tai ir bibliotekininko atlyginimas bus bent 120 Lt didesnis (kaip mes siūlome). Nuo tokio testo valdžia gali bandyti įvairiais būdais išsisukti, naudojantis biurokratiniais ar pseudoteisiniais argumentais, bet toks išsisukimas taip pat būtų iškalbus atsakymas į moralinio poligrafo klausimą.

Ir balsavimas dėl V. Gapšio, ir balsavimas dėl valdžios atlyginimų tiek A. Butkevičiui, tiek visiems socialdemokratams yra moralinio poligrafo testas. Sąmoningai nekalbu apie kitas koalicijos partijas, nes visiškai akivaizdu, kad moralinių klausimų jiems kelti yra neverta. Jų moraliniai saugikliai seniai yra perdegę, tačiau gali būti, kad ir socialdemokratų, susijungusių su jais į vieną grandinę, saugikliai taip pat baigia perdegti. Elektros reikaluose tai nestebintų, kai perdegus vieniems saugikliams, nebeatlaiko ir dar buvę sveiki. Ypač jeigu ir toliau kas nors labai nori būti toje grandinėje.

Taigi, žvelgiant į pastarųjų savaičių reikalus ir valdžios veiklą, galima konstatuoti – ir toliau rimto valdžios darbo nebus, bus tik vis garsesnė propagandinė veiklos imitacija, ir toliau stebėsime vis gilėjančią pradėtų svarbių projektų ir politinės sistemos eroziją ir matysime vis daugiau šios koalicijos pastangų kariauti su Prezidente.

Nuotraukoje: konservatorių lyderis Andrius Kubilius.

Informacijos šaltinis : Tėvynės sąjunga – Lietuvos krikščionys demokratai

2013.10.02


Prisijunkite prie diskusijos