Mintys, kilusios liepos karščių išvargintoje galvoje


Print

Daugiau kaip dvidešimt metų šalia mažo upeliuko, šalia dulkėto keliuko, žemė ilsėjosi – be plūgo ir be dalgio.

Negerai, žemė turi dirbti, nešti naudą, pasakė žemės ūkio ministras, ūkininkas. Ir žmogaus ūgio žolė, kurioje gyveno, slėpėsi paukščiai, žvėreliai, vabalai vabalėliai, išnyko.

Liko tik galingo traktoriaus ratų pėdsakai, apibarstyti smulkiais šiaudeliais. Varlės ir varlytės, gandrų džiaugsmui, blaškėsi likusios be namų. Toje žemėje nei rudenį, nei pavasarį nebus sodinama, sėjama. Kai žolės žolelės vėl sužaliuos ir stiebsis į saulę, atvažiuos tas pats galingas traktorius… Žemės savininkas su traktorininku jau iš anksto susitarė.

Kas iš to turės naudos? Traktorininkas, traktoriaus savininkas. Tiesa, savotiškos naudos turės ir žemės savininkas: žemės ūkio ministro pavaldiniai, savivaldybės biurokratai negalės jam “uždėti baudos”.

Taip bandoma dirvonuojančias žemes pusvelčiui “perleisti” … Kam? Ūkininkams? Ne, ūkininkai net veltui tos žemės prie upelio nenuomoja. Baudų ir mokesčių nepajėgsiantis sumokėti prieš dvidešimt metų čia iš tėviškės žemę “persikėlęs” pensininkas ją parduos turtingiems žemvaldžiams, kuriems jos vis negana ir negana. Jie irgi čia nei sės, nei sodins, nes žemė Vilniaus pašonėje ir tinka gal golfo laukams, gal ištaigingoms viloms netoli “Vilono”, nors dokumentuose užrašyta, kad ši žemė skirta tik sėti ir sodinti.

Padidėję žemės mokesčiai papildys savivaldybių, o gal ir kai kurių valdininkų kišenes, nes paprastai taip jau atsitinka, kai labai didelis mokesčių skirtumas: nuo 0,1 iki 4 proc.”. Naujas “kovos” su korupcija etapas.

XXX

Ar šiais laikais Lietuvoje yra draudžiamų temų? Tarsi ir nėra. Apie viską galima rašyti, net apie pačius intymiausius dalykus, svarbu, kaip tu tai darai, kokios pozicijos laikaisi, ar galvoji apie netinkamą poveikį skaitytojams. Apie netinkamą poveikį žiūrovams tikrai negalvojama, ir ne tik Lietuvoje. Smurtas, smurtas ir dar kartą smurtas liejasi iš televizorių ekranų.

Dabar jau meistriškai šaudo ir žudo ne tik vyrai, bet ir moterys. Net D’Artanjano dukra. Ir nieko. Niekas nesipiktina, niekas nedraudžia. O štai prabilęs apie afrikiečius nelegalus gali nepatekti į olimpiadą, kaip tai atsitiko graikei trišuolininkei, kuri savo tinklaraštyje “nekorektiškai atsiliepė apie afrikiečius, kurių, jos manymu, Graikijoje labai padaugėjo”.

Nežinau, ką ji negražaus pasakė, gal tikrai viešai taip kalbėti nedera, bet nuomonę, kad Graikijoje afrikiečių gyvena per daug, manau, turėti galima. Aš, pavyzdžiui, manau, kad iš 11 milijonų Graikijos gyventojų afrikiečiai galėtų sudaryti net kokius 49 procentus. Koks mano reikalas! Iš manęs jie nei darbo, nei duonos neatims.

Praėjusį penktadienį Santariškių poliklinikoje koridoriuje, tris valandas laukdamas vizito pas gydytoją, per vietos radiją klausiausi įdomaus pokalbio su vyriausiu sporto žurnalistu A.Matulevičium. Be kita ko, jis pasakė maždaug taip: jam nepatinka, kad Lietuvos krepšinio klubinėse komandose žaidžia ne lietuviai, ne Lietuvos piliečiai, o afrikiečiai. Geriausi Lietuvos krepšininkai žaidžia svetur. Ir ką tu jam! Į Londono olimpiadą vykti jis jau nepretenduoja.

Gali patikti, gali nepatikti, ne mūsų valioj tai pakeisti. Užtat man nelabai svarbu, laimi “Lietuvos rytas”, “Žalgiris”, ar pralaimi. O anais laikais labai rūpėjo.

Dar labai teberūpi tik Lietuvos rinktinės sėkmės ir nesėkmės. Naktimis nemiegu, nes pastaruoju metu mūsų rinktinė “įsigudrino” žaisti po vidurnakčio. Rinktinėje lietuviai gina Lietuvos garbę. Ne kitataučiai. Gali ir kitataučiai, jeigu jie tikrieji Lietuvos piliečiai, pavyzdžiui, rusai, lenkai. Afrikiečių rinktinėje aš dar neįsivaizduoju. Mano draugo anūko tėvas – tunisietis. Po keliolikos metų tas vaikas galėtų žaisti rinktinėje vietoj Valančiūno, bet jis jau dabar – ne afrikietis, tikras tamsiaplaukis lietuviukas. 

Dabar man aišku, kodėl Europos Sąjungoje nepageidaujama tautybė. Ją bandoma nutylėti, jos geriau nerašyti, neminėti. Štai Londono olimpiadoje žaidžia Prancūzijos ir JAV krepšinio rinktinės. Pastebėjau, kad komentatorius dažnai vartojo žodį “amerikiečiai”, o žodžio “prancūzai” vengė, tiesa, kartais tas žodis jam vis dėlto išsprūsdavo, nors aikštelėje tuo metu nebūdavo nė vieno prancūzo, vien tik Prancūzijos piliečiai.

Kodėl vengė, kodėl sakydavo “Prancūzijos rinktinė”, o ne “prancūzai”? Manau, visiems viskas aišku. Ar tie tamsiaodžiai, kuriuos mes daug dešimtmečių pravardžiavome “negrais” (net klasikas Petras Cvirka vartojo šitą nelietuvišką žodį), tikrai yra prancūzai? Tikiuosi, jie turi kitą tautybę, kurios nesibodi, tarpusavyje gal net kalba ne vien prancūziškai. Mūsų krepšininkus Vakaruose irgi pravardžiuodavo rusais, ir mums tai labai nepatikdavo. O afrikiečiams patinka?

Ar galima apie tai kalbėti? Turbūt geriau nekalbėti, nes gali nepatekti į olimpiadą, susilauksi nemalonumų, kaip kažkada jų turėjo nusipelnęs treneris Vladas Garastas, netyčia “daiktus” pavadinęs tikraisiais vardais.

Kai LRT žurnalistai, informuojantys mus apie įvykius Londone, paklausė, “už ką olimpiados sostinėje gali būti nubaustas 20 000 svarų bauda?”, aš paniekinamai nusišypsojau – juk viskas aišku, kam dar klausti, mes jau tokie durni, ar ką? Paaiškėjo – apsirikau, kaip ir daugelis, kurie tą patį pagalvojo, ką ir aš. Tokia bauda – už  viešoje vietoje pasirodymą Adomo arba Ievos kostiumu. Kai pagalvoji: kokie Antikos laikų sportininkai vis dėlto buvo begėdžiai! Juk jie Olimpijoje sportuodavo nuogi! Koks milžiniškas moralės šuolis XXI amžiuje!

XXX

Chruščiovo laikais su grupe Vilniaus universiteto Teatrinės studijos “aktorių” (vadovavo aktorius Juozas Meškauskas) žiemos atostogų metu savaitę viešėjome Maskvoje. Gyvenome Lomonosovo universiteto bendrabučiuose. Tais laikais afrikietį galėjai pamatyti tik Maskvoje – daug jų studijavo Lumumbos universitete. Moralės sumetimais tame universitete vaikinai pas merginas, merginos pas vaikinus galėdavo patekti tik su specialiu leidimu. Afrikiečiams vaikinams tokia diskriminacija labai nepatiko, ir jie sukėlė maištą. Atsidarę langus sutartinai garsiai šaukė: “Daite nam dievušek!” (“Duokite mums merginų!”). Net visoje Maskvoje girdėjosi. 

Ir Chruščiovas nusileido. Tą savaitę aš pirmą kartą iš arti mačiau daug afrikiečių. Jie aktyviai dalyvaudavo kiekvieną vakarą rengiamuose šokiuose. Iki šiol prisimenu. Dailus, aukštas, tamsus, net melsvas mano ūgio vaikinas, ant parketo numetęs cigaretę, prieina prie netoli manęs stovinčios gražios blondinės. Ši atsisako su juo šokti! Kas dabar bus? Nieko baisaus neatsitiko: vaikinas pasitraukė į šalį ir godžiai rūkė cigaretę po cigaretės. Mus labai stebino, kad salėje buvo rūkoma, o nuorūkos metamos ant parketo. Valytoja niekam nepriekaištaudama tuoj pat jas surinkdavo. Bet kodėl mergina atsisakė šokti su tuo dailiu mano ūgio vaikinu? Tarybinė studentė – rasistė? Ir aš ją pakviečiau šokiui. Kodėl tu taip pasielgei? Aš žinau, ką darau – toks buvo jos atsakymas. Ir tikrai: netrukus jie jau šoko, o paskui susikibę išėjo iš salės. 

XXX  

Pastebėjote? Televizijos serialuose (pavyzdžiui, “Volkeris”, “Senis”) būtinai vaidina ir baltosios, ir tamsiosios rasių aktoriai. Būtinai! Kitaip filmo statytojai gali būti apšaukti rasistais. Tiesa, pastarieji dar nėra pagrindiniai herojai, bet neabejotinai bus, nes kuriama viena Europos tauta, be jokių tautinių ir rasinių skirtumų. Net galime sulaukti laikų, kai bus diskriminuojami baltosios rasės aktoriai, sportininkai, politikai. Juk europiečių Europoje sparčiai mažėja, o gamta tuštumos nepripažįsta. 

Ar aš klystu? Tikriausiai klystu ir dėl to labai gailiuosi. Man, atsilikėliui, rūpi, kad ir ateityje būtų įvairių – ir mažų, ir didelių –  tautų, man gražu, kai olimpiadoje matau visų tautybių, visų rasių sportininkus. Labai atsiprašau…

XXX

Neseniai paminėtos kraupaus nusikaltimo Norvegijoje metinės. Nusikaltėlis dar nenuteistas. Žiniasklaidoje teko skaityti, kad yra manančių, jog didžiausia bausmė būtų – pripažinti jį psichikos ligoniu, bepročiu, esą normalus žmogus taip pasielgti negalėtų. A.B.Breivikas sako, kad jis sveikas, labiausiai bijo būti pripažintas bepročiu.

Tautas, valstybes niveliuojančiam globalizmui tokia bausmė būtų priimtiniausia. Kitaip visuomenė gali pagalvoti, kad “Europos tauta” – ne pats geriausias sumanymas, gimdantis breivikus, piktinantis Graikijos trišuolininkę. Ar ne dėl to tūkstančiai britų kareivių saugo sportininkus olimpiečius ir žiūrovus? Patogiausia sakyti, kad ne dėl to. Sovietų Sąjungoje irgi tik “bepročiai” siekė tautinės nepriklausomybės ir priešinosi rusinimui. 

Slaptai.lt nuotraukoje: komentaro autorius žurnalistas Vytautas Visockas.

2012.07.31


Prisijunkite prie diskusijos