Mintys rinkimų išvakarėse


Print

Aki­vaiz­du, kad šie rin­ki­mai į Sei­mą bus ki­to­kie ne­gu iki šiol. Po­li­ti­nių pa­ra­dig­mų kai­ta ge­o­po­li­ti­nia­me lyg­me­ny­je jau iš te­ori­nio lyg­mens lei­džia­si į re­a­ly­bę ir pra­de­da gąs­din­ti tra­di­ci­nių par­la­men­ti­nių par­ti­jų ide­o­lo­gus.

Štai bu­vęs VSD vir­ši­nin­kas Me­čys Lau­rin­kus, da­bar ta­pęs po­li­to­lo­gu ir la­bai pa­mė­gęs pro­ru­siš­ką tri­bū­ną („Lie­tu­vos ry­tą“), vie­na­me iš sa­vo straips­nių 2011 me­tų rug­pjū­čio pa­bai­go­je ra­šė: „Ga­li at­si­ras­ti nau­ja, jau da­bar ag­re­sy­viai pul­suo­jan­ti na­cio­na­liz­mo te­ma, ku­ri iš es­mės po­li­ti­nės sis­te­mos ne­pa­keis, bet ga­li ki­taip nei ti­ki­ma­si su­dė­lio­ti bū­si­mos po­li­ti­nės mo­zai­kos da­le­les. Įsi­žie­bus tau­ti­nės sa­vi­mo­nės lem­pu­tei lie­tu­vių gal­vo­se na­cio­na­liz­mo te­ma per is­to­ri­nes per­var­tas vi­sa­da bu­vo ak­tu­a­li.

Vie­naip ji reiš­kė­si prieš ka­rą, ki­taip – oku­pa­ci­jos me­tais, tre­čiaip – da­bar. To­dėl rū­pi­ni­mą­si tau­ti­nių ver­ty­bių iš­li­ki­mu pe­rims po­li­ti­nė­se gy­ve­ni­mo pa­raš­tė­se esan­čios par­ti­jos, ir, ma­nau, joms pa­si­seks pa­tek­ti į Sei­mą“ (Me­čys Lau­rin­kus. Be kau­kės // Lie­tu­vos ry­tas. – 2011 08 27, p. 4).

Po­li­ti­kos ap­žval­gi­nin­kas tau­ti­nio su­si­vie­ni­ji­mo sėk­mės ga­li­my­bę įžiū­rė­jo ko­vo­je su Lie­tu­vos len­kų rin­ki­mų ak­ci­ja (LLRA) ir ma­no, kad šios pa­ro­do­mo­sios grum­ty­nės už „na­cio­na­li­nius in­te­re­sus“ ga­li tap­ti svar­bes­nės ir už Lie­tu­vos san­ty­kius su „Gaz­pro­mu“ (ten pat). Ma­tyt, dėl šios prie­žas­ties V. To­ma­šev­skis ir jo ko­man­da pri­stab­dė sa­vo ag­re­sy­vią, eks­tre­ma­liai rėks­min­gą veik­lą, vi­so­mis iš­ga­lė­mis re­mia­mą mū­siš­kių li­be­ra­lų Švie­ti­mo mi­nis­te­ri­jos.

Juk len­kai į sa­vo ak­ci­jas iš­ves­da­vo ne ką ki­tą, o moks­lei­vius nuo že­miau­sių iki aukš­čiau­sių kla­sių, bet švie­ti­mo mi­nist­ras nė kar­to maiš­ti­nin­kams ne­pri­mi­nė, kad Lie­tu­vo­je mo­kyk­la de­po­li­ti­zuo­ta, ne­at­lei­do iš dar­bo nė vie­no mo­ky­to­jo ir nė vie­no mo­kyk­los di­rek­to­riaus, lei­du­sio iš­ves­ti į gat­ves vai­kus, moks­lei­vius ko­vo­ti prieš Lie­tu­vos vals­ty­bę.

Kaip ma­to­me iš ci­ta­tos, M. Lau­rin­kui Tau­tos idė­ja yra tik „na­cio­na­li­niai in­te­re­sai“ (ir dar ka­bu­tė­se). O iš tik­rų­jų juk Tau­tos idė­ja yra svar­biau­sia vals­ty­bė­je; ji yra jos gy­vy­bės ir iš­li­ki­mo šio­je Že­mė­je pa­ma­tas. Juk į tą mums, vi­siems lie­tu­viams, šven­tą Že­mės lo­pi­nė­lį per am­žius gvie­šė­si ag­re­sy­vios Len­ki­ja ir Ru­si­ja. Ir mū­sų die­no­mis jų ape­ti­tai nei kiek ne­su­ma­žė­jo.

Opo­zi­ci­nės So­cial­de­mok­ra­tų ir Dar­bo par­ti­jos, at­ro­do, ir­gi su­pra­to, kad po­pu­lis­tiš­kai ag­re­sy­vių par­ti­jų do­mi­na­vi­mo po­li­ti­ko­je auk­so am­žius bai­gė­si. At­ei­na ra­maus da­ly­kiš­ko kal­bė­ji­mo po­li­ti­ko­je ir gy­ve­ni­me me­tas. Žmo­nėms jau pa­tin­ka po­li­ti­kai, kal­ban­tys ne emo­ci­jų – my­liu-ne­my­liu-ne­ken­čiu-man ne­pa­tin­ka, – o fak­tų ir ar­gu­men­tų kal­ba. Net So­cial­de­mok­ra­tų par­ti­jo­je, pra­ra­du­sio­je sa­vo idė­ji­nį sta­bą, ku­rio val­dy­mo me­tais do­mi­na­vo ne­apy­kan­tos ki­taip mąs­tan­čiam kal­ba pa­gal ko­mu­nis­tų par­ti­jos pa­grin­di­nį prin­ci­pą „su­rask prie­šą ir jį su­nai­kink!“ po­li­ti­nis dis­kur­sas kei­čia­si.

Par­ti­jos ly­de­ris Al­gir­das But­ke­vi­čius kar­tais dar pa­žai­džia ag­re­sy­vius po­li­ti­nius žai­di­mė­lius, bet iš ša­lies tai at­ro­do, kad jie skir­ti dau­giau krau­jo iš­troš­ku­siems ko­le­goms nu­ra­min­ti ne­gu vie­ša­jai erd­vei. To­dėl, ma­tyt, ir pats A. But­ke­vi­čius su­pran­ta, kad to­kie žai­di­mė­liai ne­tin­ka prie jo in­te­li­gen­tiš­ko, pa­do­raus žmo­gaus vei­do, ne­re­tai at­ro­do ko­miš­ki ir iki aša­rų pra­juo­ki­na. Da­bar jau, ma­tyt, ir pats A. But­ke­vi­čius, ir jo ben­dra­žy­giai su­pran­ta, kad jų ra­mi ir ori lai­ky­se­na so­cial­de­mok­ra­tų par­ti­ją at­ve­dė į pir­mau­jan­čio­sios pa­gal rei­tin­gus sta­tu­są.

Vie­šo­jo­je erd­vė­je vis­kas at­ro­do kaip ir bu­vę ir kaip vi­sa­da. So­cio­lo­gi­nės ap­klau­sos, at­lik­tos kom­pa­ni­jos „Bal­ti­jos ty­ri­mai“ 2012 me­tų rug­pjū­tį, duo­me­nys ro­do, kad žmo­nių sim­pa­ti­jos ir bal­sai rin­ki­muo­se bus ati­duo­da­mi val­diš­kais ta­pu­siems par­ti­niams UAB-ams ir jų va­dams. Jei­gu rin­ki­mai bū­tų vy­kę rug­pjū­tį, už so­cial­de­mok­ra­tus bū­tų ati­duo­ta 19,6 proc. bal­sų, už sve­tim­tau­čio įkur­tą Dar­bo par­ti­ją – 19,4 proc.; už par­ti­ją „Tvar­ka ir tei­sin­gu­mas“ – 6,3, už Li­be­ra­lų są­jū­dį – 5,8 proc.; už Tė­vy­nės są­jun­gą (Lie­tu­vos kon­ser­va­to­rius ir krikš­čio­nis-de­mok­ra­tus) – 5,6 proc. Vi­sos ki­tos par­ti­jos, da­ly­vau­jan­čios rin­ki­muo­se, šiais me­tais ne­įveik­tų 5 proc. rin­ki­mi­nio bar­je­ro (Rū­ta Juk­ne­vi­čienė. Sei­mo rin­ki­mų in­tri­ga iš­lai­ky­ta // Res­pub­li­ka. – 2012, rugs. 7, p. 2).

Ki­tas to pa­ties ty­ri­mo as­pek­tas, rei­tin­guo­jant žy­miau­sius Lie­tu­vos po­li­ti­kus, tik pa­tvir­ti­no pir­mo­jo ty­ri­mo as­pek­to duo­me­nis: už so­cial­de­mok­ra­tų ly­de­rį Al­gir­dą But­ke­vi­čių bal­suo­tų 60 proc. res­pon­den­tų, už kon­ser­va­to­rę Ire­ną De­gu­tie­nę – 51 proc., už dar­bie­tį V. Us­pas­ki­chą – 51 proc. ki­ti rei­tin­guo­ja­mi po­li­ti­kai su­rink­tų žy­miai ma­žiau bal­sų. Nau­ja – ban­ki­nin­ko Gi­ta­no Nau­sė­dos (41 proc.) ir Ne­rin­gos Venc­kie­nės (30 proc.) ga­na aukš­tos po­zi­ci­jos rei­tin­guo­ja­mų po­li­ti­kų len­te­lė­je. Li­be­ra­lų są­jū­džiui, be­je, at­sto­vau­ja tik vie­ni­šius Eli­gi­jus Ma­siu­lis, ša­lia sa­vęs ne­tu­rin­tis nė vie­no ryš­kes­nio po­li­ti­ko.

Tai­gi, re­mian­tis so­cio­lo­gi­nio ty­ri­mo re­zul­ta­tais, lo­giš­ka bū­tų ti­kė­tis, kad pa­si­tvir­tins pir­mo­jo as­pek­to ty­ri­mų re­zul­ta­tai ir į Sei­mą pa­klius So­cial­de­mok­ra­tų, Dar­bo par­ti­jos, „Tvar­kos ir tei­sin­gu­mo“, Kon­ser­va­to­rių ir Li­be­ra­lų są­jū­džio at­sto­vai. O „Drą­sos ke­lio“ par­ti­jos sėk­mė abe­jo­ti­na: ji kaip varg­šė al­ka­na pe­ly­tė, su­vi­lio­ta so­cial­de­mok­ra­tų vie­no iš ar­šiau­sių ide­o­lo­gų Po­vi­lo Gy­lio į spąs­tus įdė­to sū­rio ga­ba­lė­lio, įkliu­vo. Spąs­tai už­si­tren­kė.

Tai – sėk­min­giau­sias so­cial­de­mok­ra­tų pro­jek­tas, sie­kiant nu­kenks­min­ti „Drą­sos ke­lio“ par­ti­ją ir pe­do­fi­lų kla­nui ne­pa­klus­nią tei­sė­ją Ne­rin­gą Venc­kie­nę po­li­tiš­kai nu­žu­dy­ti. Iš čia ir jos kan­di­da­ta­vi­mo prieš aukš­tus rei­tin­gus ir po­li­ti­nę pa­tir­tį tu­rin­čią Sei­mo Pir­mi­nin­kę Ire­ną De­gu­tie­nę pro­jek­tas. Sėk­me ne­abe­jo­ti­nai bus vai­ni­kuo­ti Da­riaus Kuo­lio po­li­ti­niai vi­ra­žai, į ši­pu­lius su­skal­džius tau­ti­nį po­li­ti­nį ide­a­lis­tų, ko­vo­jan­čių už Tau­tą ir Tei­sin­gu­mą, ju­dė­ji­mą. Ne­abe­jo­ju, kad po rin­ki­mų ši­tiems po­nams bus gau­siai at­­ly­gin­ta už jų nuo­pel­nus val­džios par­ti­niams UAB-ams ir juos už vir­vu­čių tam­pan­tiems oli­gar­chams.

Šiais me­tais Sei­mo rin­ki­muo­se iš 40 re­gist­ruo­tų par­ti­jų da­ly­vau­ja tik 17, par­ti­jų ko­a­li­ci­ja, jun­gian­ti tau­ti­nin­kus, va­ka­rie­tiš­kuo­sius so­cial­de­mok­ra­tus, cen­tro par­ti­jos li­ku­čius ir tau­ti­nį po­li­ti­nį ju­dė­ji­mą, va­do­vau­ja­mą Al­gir­do Ma­tu­le­vi­čiaus, bei 21 pa­čių sa­ve iš­kė­lu­sių kan­di­da­tų Ko­a­li­ci­ja, skir­tin­gai nuo par­ti­jų, tu­ri įveik­ti 7 proc. rin­ki­mų bar­je­rą. P. Gy­liui ir D. Kuo­liui, nuo ko­a­li­ci­jos at­skė­lus di­dži­ą­ją da­lį ją rė­mu­sių žmo­nių, šis bar­je­ras ta­po ne­įvei­kia­mas: vie­nin­te­lė vil­tis – bent ke­lių į ko­a­li­ci­ją įei­nan­čių par­ti­jos na­rių lai­mė­ji­mas vien­man­da­tė­se apy­gar­do­se.

Ki­ti ak­ty­viai ruo­šis bū­ti vi­sa­ver­tė­je są­mo­nin­go­je „tik­rų lie­tu­vių“ opo­zi­ci­jo­je val­dan­čiai dau­gu­mai. Po­li­ti­nė Lie­tu­vos at­ei­tis pri­klau­so šios ko­a­li­ci­jos žmo­nėms. Šie rin­ki­mai jiems bus mo­kyk­la, ku­rią bai­gus jų po­li­ti­niai rau­me­nys su­stip­rės, gal­vos pra­švie­sės, ne­pa­si­duos pro­vo­ka­ci­joms, ko­kios iš­ti­ko šiais me­tais, dva­sia at­si­kvo­šės.

Da­bar­ti­nė Lie­tu­vos rin­ki­mų sis­te­ma nuo so­vie­ti­nės ski­ria­si tik tuo, kad vie­to­je 6 pro­cen­tų gy­ven­to­jų, oku­pa­ci­jos me­tais pri­klau­siu­sių vie­nai mo­no­li­ti­nei ko­mu­nis­tų par­ti­jai, šian­dien kan­di­da­tų są­ra­šus for­muo­ja ir tvir­ti­na tik 2 proc. par­ti­nių, iš­si­bars­čiu­sių po 40 įvai­riau­sių par­ti­jų, o 98 proc. Lie­tu­vos gy­ven­to­jų vi­siš­kai nu­ša­lin­ti nuo sa­vo vals­ty­bės val­dy­mo rei­ka­lų, nes prie kan­di­da­tų kė­li­mo pro­ce­dū­ros jie vi­siš­kai ne­pri­lei­džia­mi. Iki šiol ne­pa­skelb­ti net kan­di­da­tuo­jan­čių 2000 par­ti­nių są­ra­šai.

Tai­gi rin­kė­jas pa­lik­tas po­li­tiš­kai kur­čias ir ak­las, par­ti­jų ver­čia­mas pa­si­kliau­ti tik jų val­do­ma te­le­vi­zi­ja, pri­va­lo bal­suo­ti sa­vo apy­gar­do­se tik už jam kaž­kie­no „pa­ki­ša­mus“ kan­di­da­tus, tarp ku­rių ir to­kie, ku­riems re­a­lia­me gy­ve­ni­me dėl jų ne­pa­do­ru­mo, nu­žmo­gė­ji­mo ar­ba net ir kri­mi­na­li­nės pra­ei­ties nie­kad ir ran­kos ne­pa­duo­tų.

Lai­mė­jus rin­ki­mus mi­nė­toms par­ti­joms ku­riam lai­kui į Lie­tu­vą su­grįš Alek­san­dro Ja­kov­le­vo mū­sų ad­re­su pa­sa­ky­ti tes­ta­mentiniai žo­džiai, kad Lie­tu­vo­je „at­ei­tis jau bu­vo, pra­ei­tis… dar tik bus!“ Lai­mė­ju­sios mi­nė­tos par­ti­jos be jo­kios abe­jo­nės steng­sis iš­lai­ky­ti jau nu­si­sto­vė­ju­sią po­li­ti­nę, eko­no­mi­nę ir so­cia­li­nę pa­dė­tį. Va­di­na­si, Klo­nio gat­vės pa­tir­tis su ko­vo 23-osios ir ge­gu­žės 17-osios vals­ty­bi­nio te­ro­ro ak­ci­jo­mis prieš Lie­tu­vos pi­lie­čius taps kas­die­ny­be, ap­lan­kys ne vie­nus lie­tu­vio na­mus.

To­dėl mes, ei­li­niai Lie­tu­vos pi­lie­čiai, pri­va­lo­me iš­sau­go­ti dar ne­nu­tau­tė­ju­sios Tau­tos li­ku­čius, sa­vo tau­ti­nes ka­ta­li­kiš­kas ver­ty­bes, švies­ti ir pro­tin­ti ją, kad šio­je Že­mė­je dar ku­rį nors lai­ką ga­lė­tų pa­gy­ven­ti mū­sų vai­kai ir anū­kai.

Žur­na­lis­tų Jo­no A. Pa­triu­ba­vi­čiaus ir Jo­no Ša­džio nuo­mo­ne, „pri­va­lo­me at­gai­vin­ti kai­mą, kad žmo­nės nuo Fu­ku­ši­mos, Ka­ra­liau­čiaus ir Ast­ra­vo tu­rė­tų kur pa­bėg­ti nuo ra­dia­ci­jos. Kai­muo­se tu­ri bū­ti at­kur­tos so­dy­bos, po jo­mis įreng­ti erd­vūs rū­siai, lan­gai ge­rai her­me­ti­zuo­ti, kad ra­dia­ci­ja ne­pa­siek­tų“ (Jo­nas A. Pa­triu­ba­vi­čius, Jo­nas Ša­dys. Bau­džia­va Lie­tu­vo­je, se­niau ir da­bar // Lais­vas laik­raš­tis. – 2011 04 16–27, p. 20).

Žur­na­lis­tai pa­grįs­tai klau­sia: „Gal val­džia ne­su­vo­kia si­tu­a­ci­jos dra­ma­tiz­mo, o gal yra tie­siog įžū­li?! Ati­da­vu­si vis­ką į pri­va­čias ran­kas, ji tar­si ne­ma­to, kad ener­ge­ti­kai ir pri­va­tūs vi­so­kiau­si fon­dai, net kau­pia­mų­jų pen­si­jų fon­dai ČIA ir DABAR „su­si­kom­bi­nuo­ja“ at­ly­gi­ni­mus po 20 ir dau­giau tūks­tan­čių, o kai tie at­ly­gi­ni­mai skai­čiuo­ja­mi pa­gal vi­dur­kius, žmo­nių skriau­dų val­džia ne­įžiū­ri. Emig­ra­ci­ja jau ta­po eva­ku­a­ci­ja. 2010 me­tais iš Lie­tu­vos emig­ra­vo 83200 žmo­nių; 2011 m. – 54300 žmo­nių, 2012 m. (vien tik per pir­mą­jį ket­vir­tį) – 18000 žmo­nių, to­dėl, kad so­cia­li­nė at­skir­tis Lie­tu­vo­je – vie­na di­džiau­sių Eu­ro­po­je.

Pa­ja­mų ne­ly­gy­bė pa­gal Dži­ni ko­e­fi­cien­tą 2000 m. Lie­tu­vo­je bu­vo 30, 2009 m. – 35,5, o da­bar – jau net ne­ži­no­me. Val­džios sle­pia­ma. Tik žmo­nių re­a­lio­sios pa­ja­mos, kas­met nuo­sek­liai ma­žė­ja. Šiais me­tais – net 4,1 proc. skur­do są­ly­go­mis 2010 m. Lie­tu­vo­je gy­ve­no 33,4 proc. žmo­nių. Lie­tu­vo­je li­ko tik varg­šai ir tur­tuo­liai. Vi­du­ri­nio­ji kla­sė vi­siš­kai su­nai­kin­ta“ (Rū­ta Juk­ne­vi­čie­nė. Kas tre­čias skurs­ta // Res­pub­li­ka. – 2012 02 14, p. 3).

Šių Sei­mo rin­ki­mų pa­grin­di­nis ski­ria­ma­sis bruo­žas – ide­a­liz­mo ko­va prieš nu­si­kals­ta­mą val­dan­čių­jų tra­di­ci­nių par­ti­jų mi­li­jo­nus val­dan­tį ma­te­ria­liz­mą. Vi­sos iki šiol val­džiu­sios Lie­tu­vą par­ti­jos yra kal­tos prieš Tau­tą  už jos da­bar­ti­nę dva­si­nę ir ma­te­ria­li­ą­ją būk­lę ir pra­sko­lin­tą, skur­dui pa­smerk­tą ke­lių kar­tų Lie­tu­vą bei jos at­ei­tį.

To­dėl šiuo­se rin­ki­muo­se kiek­vie­nas lie­tu­vis ir šią šven­tą že­mę ger­bian­tis ki­ta­tau­tis, ei­da­mas prie bal­sa­vi­mo ur­nų, tu­ri pri­si­im­ti as­me­ni­nę at­sa­ko­my­bę už ką jis bal­suo­ja – už mus Eu­ro­pos el­ge­to­mis pa­ver­tu­sias rin­ki­mus nuo­lat lai­min­čias ir val­dan­čias par­ti­jas, ar par­ti­jas ir žmo­nes, pa­si­ry­žu­sius at­kur­ti Lie­tu­vo­je tik­rą tei­sin­gu­mą ir tik­rą­sias tau­ti­nes ver­ty­bes.

De­ja, mū­sų te­le­vi­zi­jos zom­bi­na­mo­je ir te­le­ta­bi­na­mo­je Lie­tu­vo­je nie­kam po­li­ti­ko­je nei pa­tar­si, nei pa­aiš­kin­si – vi­si la­bai pro­tin­gi, va­do­vau­da­mie­si te­le­vi­zi­jos pro­tu. To­dėl pro­tin­giau­sia sa­ky­ti, nie­ko ne­įžei­džiant, kad po­li­ti­ko­je, kaip ir mei­lė­je, kiek­vie­nas va­do­vau­ja­si sa­vo pro­tu, sa­vo jaus­mais. Ga­li­ma iš­sa­ky­ti tik sa­vo sub­jek­ty­vią nuo­mo­nę, nie­kam jos ne­pri­me­tant. Aš as­me­niš­kai šiuo­se rin­ki­muo­se:

NEBALSUOSIU už li­be­ral­cen­tris­tus, su­kū­ru­sius Lie­tu­vo­je če­kis­ti­nę chun­tą, te­ro­ri­za­vu­sią vals­ty­bės var­du ir vals­ty­bės prie­mo­nė­mis ma­žą mer­gai­tę Dei­man­tę, ta­pu­sią Lie­tu­vos sim­bo­liu, ir jos darbš­čius se­ne­lius. To­kio siau­bo, ko­kį ma­čiau per te­le­vi­zi­ją ko­vo 23-ąją ir ge­gu­žės 17-ąją, ne­su pa­ty­ru­si nie­ka­da ir bi­jau, kad ši­tas siau­bas ne­tap­tų Lie­tu­vos at­ei­ti­mi, apie ku­rios ga­li­mą su­grį­ži­mą prieš mir­tį kal­bė­jo A. Ja­kov­le­vas.

Li­be­ra­las tei­sin­gu­mo mi­nist­ras Re­mi­gi­jus Ši­ma­šius pa­gal Bal­ta­ru­si­jos KGB už­sa­ky­mą ir pa­ruoš­tą ope­ra­ci­jos pro­jek­tą iš­da­vė Bal­ta­ru­si­jos de­mok­ra­tą A. Be­liac­kį su­si­do­ro­ji­mui. Kas ga­li pa­neig­ti, kad tai nė­ra pa­slau­ga už pa­slau­gą – už Bal­ta­ru­si­jo­je nu­žu­dy­tą Lie­tu­vos sau­gu­mo pul­ki­nin­ką Vy­tau­tą Po­ciū­ną? (Vy­tau­tas Ru­ba­vi­čius. V. Po­ciū­no žū­tis ir „bal­ta­ru­siš­kas“skan­da­las // Lie­tu­vos ži­nios. 2011 08 02, p. 11). Li­be­ra­las Eli­gi­jus Ma­siu­lis už vie­tą Sei­me yra pa­si­ruo­šęs len­kams par­duo­ti ar pa­do­va­no­ti bran­giau­sią Tau­tos ver­ty­bę – gim­tą­ją kal­bą, ta­pęs ag­re­sy­vaus ir lie­tu­vių Tau­tos ne­ken­čian­čio V. To­ma­šev­skio še­šė­liu (www.del­fi.lt – 2012 09 11).

NEBALSUOSIU už so­cial­de­mok­ra­tus, nors ir tu­riu tarp jų švie­sių, mąs­tan­čių ir šir­džiai mie­lų bi­čiu­lių. Ne­bal­suo­siu da­bar, kai jie, pra­ra­dę A. M. Bra­zaus­ko vei­dą, sa­vo par­ti­jos vei­du pa­si­rin­ko M. A. Pa­vi­lio­nie­nę su vi­so­mis jos glo­bo­ja­mo­mis ho­mo­sek­su­a­lų or­gi­jo­mis ir už­mo­jais ka­ta­li­kiš­ką Lie­tu­vą pa­vers­ti ho­mo­sek­su­a­lų ir pe­do­fi­lų ro­ju­mi, kur nie­ki­na­ma lie­tu­viš­ka tra­di­ci­nė šei­ma ir tau­ti­nės ver­ty­bės. Ne­bal­suo­siu už juos ir to­dėl, kad jų gre­to­se at­si­dū­rė ir kan­di­da­tų są­ra­šuo­se Nr. 41 yra įra­šy­tas nie­kin­gas ki­ta­tau­tis mir­ties kul­tū­ros pro­pa­guo­to­jas bei pe­do­fi­lų „ad­vo­ka­tas“, įžei­dęs mū­sų Pre­zi­den­tę, vi­są mū­sų Vals­ty­bę ir ma­ne as­me­niš­kai, tos vals­ty­bės pi­lie­tę.

Pa­do­rio­je ben­druo­me­nė­je toks pa­lai­do pur­vi­no lie­žu­vio žmo­gė­nas ak­me­ni­mis bū­tų už­mė­ty­tas, o pas soc­de­mus jis ra­do prie­globs­tį. Ar tai nė­ra ir pa­čių soc­de­mų iš­šū­kis Pre­zi­den­tei? (Au­ri­mas Dri­žius. So­cial­de­mok­ra­tų są­ra­še – pe­do­fi­li­jos by­los „he­ro­jai“ // Lais­vas laik­raš­tis. – 2012, rugsėjo 1–7, p. 4).

NEBALSUOSIU už Dar­bo par­ti­ją, jos ly­de­rį ir jos sa­lia­mu­tes, iš­da­vu­sias Lie­tu­vą šmeiž­tu po Krem­liaus ku­ran­tais, o da­bar jau Lie­tu­vą šmei­žian­čias ir Eu­ro­pos Par­la­men­te. Ne­bal­suo­siu ir už tai, kad šios par­ti­jos gud­ru­čiai suk­čiai skriau­džia Lie­tu­vą mo­kes­čių ne­mo­kė­ji­mu ir tei­sin­gu­mo li­ku­čių Lie­tu­vo­je ga­lu­ti­niu nai­ki­ni­mu, sa­vo to­kiu el­ge­siu į suk­čia­vi­mą įtrauk­da­mi ir jau­nus žmo­nes, net tei­si­nin­kus, dėl vie­tos prie so­taus lo­vio pa­si­ruo­šu­sius ly­de­rio pa­vyz­džiu bet ko­kiai niek­šy­bei.

NEBALSUOSIU ir už tuos, ku­rie „sto­vė­jo po me­džiu“, kai bu­vo iš­duo­da­mas tei­sin­gu­mas, try­pia­mas žmo­niš­ku­mas. Užuot iš­si­aiš­ki­nę Gar­lia­vos tra­ge­di­jos prie­lai­das ir tik­ruo­sius kal­ti­nin­kus, o gal jų pa­čių ku­ria­mų įsta­ty­mų ne­to­bu­lu­mą ir tei­si­nių ins­ti­tu­ci­jų de­ra­mus ar ne­de­ra­mus veiks­mus, šie sei­mū­nai nu­ė­jo pa­čiu leng­viau­siu abe­jin­gu­mo jų dar­bo bro­kui ke­liu ir pa­smer­kė už tei­sin­gu­mą ko­vo­ju­sius žmo­nes val­džios ins­ti­tu­ci­jų ir nu­žmo­gė­ju­sios pri­va­čios ans­to­lės pa­si­bai­sė­ti­nai sa­vi­va­lei, pa­tei­si­no val­džios pa­rei­gū­nų vyk­dy­tą smur­tą prieš ma­žą mer­gai­tę, jos se­ne­lius ir te­tą, ig­no­ra­vo vals­ty­bi­nės vė­lia­vos iš­nie­ki­ni­mą.

Ma­nau, kad iš­rin­kus į Sei­mą tuos pa­čius, ar­ti­miau­sius ket­ve­rius me­tus Lie­tu­vos lau­kia bai­si at­ei­tis. To­dėl kvie­čiu vi­sus sa­vo drau­gus ir bi­čiu­lius, vi­suo­me­ni­nes ka­ta­li­kiš­kas ir tau­ti­nes or­ga­ni­za­ci­jas Sei­mo rin­ki­muo­se ati­duo­ti sa­vo bal­sus už par­ti­jas ir as­me­nis, ku­rie pa­si­sa­ko už vie­ny­bę ir prieš skal­dy­mą­si, už pa­si­ti­kė­ji­mą ir prieš įta­ru­mą, už kū­ri­mą ir prieš grio­vi­mą, už tau­ti­nių ir ka­ta­li­kiš­kų­jų ver­ty­bių gai­vi­ni­mą ir prieš jų slo­pi­ni­mą, už švie­są ir prieš tam­są.

Tel­ki­mės ir bal­suo­ki­me už as­me­nis ir par­ti­jas, ku­rian­čias ir no­rin­čias kur­ti tik­rą tei­si­nę, de­mo­kra­tinę, tau­ti­nę Lie­tu­vą, gai­vi­nan­čią ir puo­se­lė­jan­čią mū­sų tau­ti­nę kul­tū­rą, bran­gi­nan­čią ir nie­kam ne­lei­džian­čią pro­fa­nuo­ti mū­sų gim­to­sios kal­bos, tau­tos tra­di­ci­jų ir pa­pro­čių, gi­nan­čią do­rą žmo­gų, tei­sin­gu­mą ir ti­kė­ji­mą.

To­kių vil­čių tei­kia par­ti­jų ko­a­li­ci­ja „Už Lie­tu­vą Lie­tu­vo­je“, „Vals­tie­čių ir ža­lių­jų są­jun­ga“, kai ku­rie „Tė­vy­nės są­jun­gos“ kan­di­da­tai ir ypač „Drą­sos ke­lio“ kan­di­da­tai, iš­drį­sę ri­zi­kuo­ti vis­kuo už tei­sin­gu­mo at­kū­ri­mą Lie­tu­vo­je.

Vytauto Visocko (Slaptai.lt) nuotraukoje: profesorė Ona Voverienė, šio straipsnio autorė.

Laikraštis „XXI amžius“

2012.10.10


Prisijunkite prie diskusijos