D. Trumpas reguliariai kritikuoja Vokietiją dėl per mažų gynybai skiriamų lėšų ir reikalauja iki 2024-ųjų padidinti jas iki „mažiausiai 2 proc.“ BVP. Vokietijos vyriausybės tikslas yra tik 1,5 proc. Neseniai pristatyti Berlyno finansiniai planai sukėlė NATO sąjungininkių dvejones, ar Vokietija pasieks ir šį tikslą.
„Kad NATO liktų stiprus Aljansas, mums reikia sąžiningo Aljanso“, – kalbėjo J. Stoltenbergas prieš 70-ųjų NATO įkūrimo metinių minėjimą Vašingtone. Tai D. Trumpui reiškia „sąžiningesnį naštos pasidalijimą“ Aljanse. Jis su tuo sutinkąs, kalbėjo NATO vadovas. Nes tai ne tik kariniai pajėgumai. Didesnės gynybos išlaidos yra „ir kelias investuoti į mūsų vienybę, į transatlantinio ryšio stiprumą“.
Turėdamas omenyje D. Trumpo grasinimus, kad JAV gali pasitraukti iš NATO, J. Stoltenbergas atkreipė dėmesį į tai, kad Aljansas jau įveikė daug nesutarimų. „Tai dešimtmečius buvo mūsų istorijos dalis“, – kalbėjo buvęs Norvegijos premjeras ir priminė skirtingas sąjungininkų nuomones per Sueco krizę ar Irako karą 2003-iaisiais.
NATO stiprybė yra tai, kad ji, nepaisant nesutarimų, visad koncentravosi į „pagrindinius savo uždavinius“, sakė J. Stoltenbergas. Jis teigė manąs, jog D. Trumpas patvirtins, kad JAV yra įsipareigojusios NATO.
Rasa Strimaitytė (ELTA)
2019.04.02; 03:00
