Nauja Diatlovo turistinės grupės žūties versija


Print

Praėjus 55 metams po paslaptingos alpinistų diatloviečių žūties, atsirado nauja tragedijos versija, rašo Angela Gerace laikraščio Corriere della Sera svetainėje.

Naujoji versija turėtų nuvilti sensacijų mėgėjus. Regis, dėl Uralsko politechnikos instituto jaunuolių žūties Uralo kalnuose kalti ne ateiviai, neva siekę pagrobti alpinistus, ir ne Rusijos slaptosios tarnybos, neva susidorojusios su liudininkais, aptikusiais slaptą karinę bazę.

Tad kas gi pražudė Uralo kalnuose studentus – alpinistus?

„Prieš 55 metus vasario 2-osios naktį Uralo kalnuose – o tiksliau, Numirėlių kalno – Cholatčaklio – rytiniame šlaite atsitiko kažkas mįslingo. 

Tolimų 1959 metų įvykiai apgaubti paslapties, baimės ir keisčiausių teorijų. Tyrimų medžiagose sakoma, kad mirties priežastis buvo „neįveikiama nežinoma jėga“, pražudžiusi 9 jaunus turistus iš Uralsko politechnikos instituto: septynis jaunuolius ir dvi merginas“, – rašo straipsnio autorė.

„Praėjus 24 valandoms po paslaptingo incidento buvo rasta jų palapinė: visiškai suniokota ir sudraskyta iš vidaus. Nuo sunaikintos palapinės ėjo pėdsakai. Sekdami jais, savanoriai rado pirmuosius penkis jaunuolių kūnus; kai kurie buvo visiškai nuogi, nudegintomis rankomis, kiti – tik su apatiniais baltiniais, visi be smurtinės mirties požymių. Išmėtyti per šimtus metrų vienas nuo kito. Kitų keturių kūnai rasti po trijų mėnesių po keturių metrų storio sniego danga“, – teigia publikacijos autorė.

„Su nepaaiškinamomis traumomis, kurių žmogus nepajėgtų padaryti: sutraiškytos kaukolės, sulaužytos krūtinės ląstos ir šonkauliai. O merginos lavonas – be liežuvio. Istorija, kurią galėtų papasakoti šitie numirėliai, daugelį metų liko nesuprantama. Iki šiandien: amerikietis Danny Aicharas, režisierius, prodiuseris ir kino aktorius, savo knygoje pasiūlė versiją, kuri gal viską paaiškins“, – rašo straipsnio autorė.

Po penkerių metų, skirtų įvykio dokumentų ir liudijimų studijavimui, o taip pat pakartojus devynių slidininkų maršrutą, D.Aicharas pareiškė, jog suprato, kas galėjo nutikti naktį į 1959 metų vasario 2-ąją. Tas paaiškinimas visiškai nesusijęs nei su armijos pratybų paslaptimis, nei su ateiviais iš kitų planetų ar paslaptinga radioaktyvia tarša.

Knygos autoriaus nuomone, jaunuoliai atsidūrė ne tuo metu ir ne toje vietoje: „idealios audros“ metu. Stipriausi vėjai, susidurdami Numirėlių kalno viršūnėje, suformuoja galingus oro verpetus, kurie sukėlė stipriausius mini tornadus kaip tik toje vietoje, kur buvo apsistoję diatloviečiai. Šio gamtos reiškinio keliamas triukšmas turėjo būti kurtinantis.

Bet tai dar ne viskas. D.Aicharas sako, kad tokia audra galėjo skleisti ir infragarsus. „Žmogus jų negali girdėti, bet jie gali veikti žmogaus kūną: tų ypatingų garso bangų keliamos vibracijos trikdo miegą, kelia kvėpavimo problemų, bet, svarbiausia, jos kelia neįtikėtiną ir nekontroliuojamą paniką. Toji baimė, padauginta iš nakties tamsos ir tornado stūgavimų, matyt, ir buvo jaunuolių beprotybės priežastis. O paskui ir jų mirties“, – rašo straipsnio autorė.

Šaltinis: Corriere della Sera

2014.02.17; 09:15


Prisijunkite prie diskusijos