Naujas puolimas prieš Lietuvą


Print

Istorijos vadovėlis 10 klasei, kurį išleido leidykla „Briedis“, siutina niekur neregistruotos Rusijos tėvynainių organizacijos aktyvistus.

Jų spauda, taip pat Rusijos žiniasklaida, vadovėlių leidėjus ir pačią Lietuvos valstybę užsipuolė mėgindama pasitelkti ir „žydų kortą“, ir Lietuvos kairiuosius radikalus. Prieš Lietuvą kažkada siųstus tikrus tankus dabar keičia propagandiniai. Leidyklos „Briedis“, išleidusios sovietinei sistemai gana negailestingą, gausiai iliustruotą ir vizualiai patrauklią mokymo priemonę, vadovas Karolis Mickevičius sako seniai tikėjęsis puolimo, tačiau mastai ir demagogija, anot jo, pranoko visus lūkesčius.

„Įdomu tai, kad rusų vardu kalba vienos iš Klaipėdos mokyklų direktorius Andrejus Fominas, kuris vadovėlį tikriausiai skaitė, tačiau reiškia tokias keistas pretenzijas, su kuriomis neįmanoma ne tik sutikti, bet net negalima neįžvelgti ir politinio užsakymo“, – portalui „Balsas.lt“ sakė jis.

Seniai laukė puolimo

Pasak K. Mickevičiaus, dviejų dalių istorijos vadovėlyje, skirtame 10 klasei, labiausiai rusų organizacijas, nuolat šefuojamas kaimyninės šalies ambasados, labiausiai papiktino būtent sovietų ir nacių nusikaltimus vienodai negailestingai demaskuojantis tonas.

Rusijos vyriausybinės komisijos, sukurtos užsienyje gyvenantiems tėvynainiams remti, pagalba leidžiamas ir nemokamai platinamas žurnalas „Baltijskij mir“ (Baltijos pasaulis), spausdinamas ant beveik tokios pat kokybės popieriaus, kaip minėti vadovėliai. Jis randamas nemokamai net valdžios įstaigų vestibiuliuose ir yra nuolat išmargintas įvairiais „perlais“, tačiau ypač įsidėmėtina, kad jau 2009 metų 2-ojo numerio Redakcijos skiltyje grūmojama: „Panašių vadovėlių autoriai, nepadauginant, vykdo nusikaltimą: dvasiškai tvirkina jaunimą. Ir už panašius nusikaltimus juos derėtų bausti“. Apie tą pačią neva vykstančią falsifikaciją skalambija ir 2010 metų 3 numeris.

Leidyklos vadovas ir vienas iš vadovėlio autorių K. Mickevičius teigia, kad šitokio pobūdžio išpuoliai yra nukreipti prieš pačią Lietuvos valstybę, nes dviejų dalių vadovėlis, pavadinimu „Laikas XVIII a., XIX a., XX a. XXI a.“ yra 2007 metų gruodžio 4 dieną aprobuotas Lietuvos švietimo ir mokslo ministerijos, kaip mokymo priemonė.

Agresyvumas auga

Santykius su Rusija gerinti mėginanti Tėvynės Sąjungos – Lietuvos krikščionių demokratų (TS-LKD) ir prezidentės Dalios Grybauskaitės vadovaujama Lietuva į tokio pobūdžio propagandą stengiasi atsakyti stoiška tyla. Sunku pasakyti, ar Kremliaus dvaro istorikus bei propagandistus tai labiau drąsina ar erzina, tačiau šių metų pabaigoje jie suaktyvino veiksmus.

Internetinis portalas runet.lt 2010 metų gruodžio 2 dieną paskelbė straipsnį kiek keistoka antrašte “Ne jėgoje Dievas, o tiesoje!” – Aleksandras Nevskis“. Matyt, cituojant XIII a. rusų kunigaikštį, vadovavusį mūšiui su kryžiuočiais ant Čudo ežero, skelbiama galutinė tiesa. O ji vėl tokia pat – Lietuva esą klastoja istoriją.

Cituojamas tas pat Andrejus Fominas, kuris rašo, kad “…istorinio išsilavinimo ir jį įgyvendinančių vadovėlių Lietuvos mokyklose programa bei turinys formuoja iškreiptą istorijos paveikslą ir negeranorišką požiūrį į kitų (paryškinimą paaiškinsime vėliau, – „Balsas.lt“) tautų bei kultūrų vaidmenį“.

Dar kiek anksčiau tas pats mokytojas ekspertas ir filosofijos mokslų daktaras Andrejus Fominas Rusijos leidinio „Komsamolskaja pravda“ internetiniame portale paskelbtame Nijolės Stabingytės straipsnyje piktinosi, kad lietuvių moksleiviai nemokomi garbinti Ivano Rūsčiojo, Petro I-ojo, Lenino ir Stalino. „Rusai pristatomi agresoriais, siekiančiais užkariauti kaip galima daugiau kitų šalių, Leninu, užgrobiančiu valdžią ir kraugeriu Stalinu“, – niršta autoriai, į ką K. Mickevičius gūžčioja pečiais: „O kas ne taip?“.

K. Mickevičius sako galįs tik nusistebėti ir priekaištais, kad minėtame vadovėlyje nekalbama apie Aleksandrą Puškiną ar levą Tolstojų. „Mes ir  Shakespearą vos paminėjome, nekalbame apie Goethę, Heinę ar Baudelairą, tai prie ko čia Puškinas? Tam juk yra literatūros pamokos ir mokytojas, ekspertas A. Fominas tai puikiai suvokia“, – įsitikinęs K. Mickevičius.

Išvien su rusų organizacijomis ir oficialiu Kremliaus politikos kursu – prosovietine ir prorusiška dvasia perrašyti istoriją, dirba ir Lietuvos „penktoji kolona“. Virkavimai dėl neva vykstančio tautinio engimo ir istorijos klastojimo nuolat spausdinami laikraštyje „Kurjer Nedeli“ ir atkartojami Rusijos ambasados kuruojamose „tėvynainių“ konferencijose. Visai neseniai, kartu su „fašizmą nugalėjusios Rusijos“ istorikais konferenciją Lietuvoje surengė Socialistinio liaudies fronto partijos lyderis Algirdas Paleckis, teigdamas, kad Lietuvoje atgimsta fašizmas ir ragindamas kovoti su jo gaivintojais. Seimo nacionalinio saugumo ir gynybos komiteto pirmininkas, istorikas Arvydas Anušauskas, kiek padelsęs, išdrįso pareikšti, jog tokia veikla finansuojama rusiškais pinigais.

Šiek tiek tragikomiška tai, kad pergalės prieš nacizmą monopoliją besisavinančios Rusijos, organizuojančios judėjimą „Už pasaulį be nacizmo“, sostinėje šiomis dienomis vyksta masinės rusiškų nacių muštynės su neva „rasiškai prastesniais kaukaziečiais“.

Be žydų pakišimo – niekaip

Ginčai dėl okupacijos ar neva savanoriško lietuvių bėgimo link Sibiro ar Laptevų jūros, Kremliaus ir jo parankinių nuomone, neįmanomi be „žydų klausimo“. „Balsas.lt“ jau prieš daugiau nei du metus rašė, kad šią kortą rengiamasi mesti ant stalo (pirma ir antra dalys) ir dabar tai vėl vyksta. Būtent tai ir reiškia kitas tautas, kurias minėjome aukščiau. Pastaraisiais metais Kremliaus siekis „mušti Lietuvą holokaustu“ tik stiprėjo, o Lietuva tam suteikė dingsčių, tačiau tikrasis smūgis nukreipiamas būtent į ten, kur jokio antisemitizmo ir holokausto neigimo nėra. Būtent antisovietinį ir visai su „žydų korta“ nesietiną požiūrį Maskva laiko labiausiai, „Balsas.lt“ pašnekovų nuomone, nepageidautinu.

Ne veltui Lietuvos žydų bendruomenė neseniai išplatino laišką, atsiribojantį nuo rusų žiniasklaidoje išplatintų pranešimų, esą Algirdo Paleckio ir buvusio prosovietinės, prieš Lietuvos nepriklausomybę smurtu kovojusios organizacijos „Jedinstvo“ lyderio, sėdėjusio kalėjime Valerijaus Ivanovo, antilietuviška veikla su ja neva susijusi.

Lietuvos žydų bendruomenės pirmininkas Simonas Alperavičius ir Vilniaus žydų bendruomenės vadovė Faina Kukliansky oficialiai paneigė „Komsamolskaja Pravda” ir kitos žiniasklaidos informaciją, kad yra kaip nors susiję su A. Fomino ir Juliaus Deksnio knygos „Istorinės tiesos jėga“ pristatymu.

Pristatymo metu minėto Lietuvos moksleivių vadovėlio autoriai vėl apkaltinti, neva raginą užmiršti holokaustą ir jo lietuviškąjį aspektą.

„Balsas.lt“ kalbintas Lietuvos žydų bendruomenės tarybos narys, žurnalistas Vitalijus Karakorskis sakė atidžiai pervertęs minimą vadovėlį ir jį galįs įvertinti kaip puikų. „Jeigu to vadovėlio, jo kritikų nuomone, problema yra ta, kad jis negailestingas sovietams, tai tegul taip ir sako. Apie holokaustą viskas ten parašyta sąžiningai ir puikiai“, – kategoriškai sakė jis.

Leidyklos „Briedis“ vadovas K. Mickevičius laikosi tokios pat pozicijos ir kaltinimus holokausto neigimu vadina melagingais. „Juokinga sakyti, bet kai kurie kolegos net kritikavo, kad vadovėlis esą labai prožydiškas. Mes norėjome parašyti tiesiog taip, kaip buvo. Jei mus kaltina, kad vadovėlis yra antisovietinis, kad vienos iš dalių viršelyje partizanų nuotraukos – aš tuo didžiuojuosi“, – sako K. Mickevičius.

V. Karakorskis portalui „Balsas.lt“ priminė, kad prosovietinių istorikų revanšo vienas iš veikimo būdų yra susijęs su Lietuvos, kaip holokausto nepripažįstančios šalies įvaizdžio formavimu. „Viskas, ką Lietuva šioje srityje padaro kvailiausiai, bus išnaudota Kremliuje. Ten jau prieš kelis metus suformuluota strategija, kuriai nenaudingi sąžiningai apie holokaustą kalbantys vadovėliai. Bukas nacionalizmas ir pseudopatriotiniai rėkavimai Maskvai kur kas parankesni. Užtat smūgio ir susilaukė tie, kas parašė visą tiesą ir apie holokaustą, ir apie sovietus. Mat žlugdo sovietų revanšo teoretikų melą. Kartoju – vadovėlis puikus“, – sakė Lietuvos žydų bendruomenės tarybos narys.

Lietuvos žydų bendruomenės lyderiai taip pat užtikrino, kad jų patalpose nevyks Rusijos žiniasklaidos reklamuota V. Ivanovo paskaita, tuo parodydami pavyzdį TS-LKD kontroliuojamai  Vilniaus savivaldybei, kur tokio pobūdžio renginys neseniai įvyko. Visai kampanijai neabejotinai pasitarnauja ir erzelis dėl žurnale „Veidas“ pasirodžiusio Petro Stankero straipsnio, kuriame dėl autoriaus ir redakcijos neapdairumo ar pozicijos istoriškai nevalyvai paspekuliuota holokausto tema.

Platesnės kampanijos dalis

Suaktyvėjusią Rusijos propagandą dera vertinti kiek plačiau. „Balsas.lt“ jau rašė, kad Lietuva yra traukiama į Rusijos valdančiosios partijos įtakos tinklą, kuris rezgamas visoje posovietinėje erdvėje. Taip pat minėta apie nesiliaujančius išpuolius prieš Lietuvos tautinių bendrijų tarybos pirmininką Mahirą Gamzajevą. Azerbaidžaniečių tautybės buvęs sąjūdininkas ir intelektualas yra prorusiškų organizacijų atstovų oficialiai apšauktas lietuviu nacionalistu (!!!).

M. Gamzajevo pastebėjimai, kad Lietuva finansuoja valstybės išlaikomas mokyklas rusų ir lenkų kalbomis bei siūlymai suderinti šį faktą su geresniu valstybinės kalbos mokymu yra pateikiami kaip neva siekis kažkam neleisti mokytis ar bendrauti gimtąja kalba. „M. Gamzajevas portalui „Balsas.lt“ sakė galįs tik didžiuotis, jog yra puolamas. „Man geresnio ordino, už viską, ką darau Lietuvoje dvi dešimtis metų, ir nereikia. Tai jau yra ne mano, o Lietuvos valstybės garbės klausimas“, – sako M. Gamzajevas, iš dalies kartodamas tai, ką teigia ir vadovėlių leidėjas K. Mickevičius.

Akivaizdu, kad Kremliaus politiką atstovaujančių organizacijų siekis yra nušalinti šį tautinių bendrijų tarybos pirmininką ir į jo vietą „instaliuoti“ tą, kuris galėtų kalbėti visų organizacijų vardu taip, kaip reikia Maskvai“, – įsitikinęs ir Vilniaus vokiečių bendrijos vadovas Ervinas Petraitis.

Seimo užsienio reikalų komiteto pirmininkas Emanuelis Zingeris portalui „Balsas.lt“ taip pat sakė atmetąs kaimyninės šalies pretenzijas dėl istorijos klastojimo. „Gal kas nors ir norėtų, kad mes klastotume savo istoriją, kaip tai buvo daroma penkis dešimtmečius. Deja, tiesa yra ta, kad buvo sovietinė okupacija, kad buvo intelektualinio ir verslo elito sunaikinimas, kuris kainavo labai brangiai. Noriu pabrėžti, kad tai ne Lietuvos kairiųjų ar dešinių požiūrio klausimas. Juk sovietai 1940 metais pirmiausia pradėjo represijas prieš Lietuvos kairiuosius – priminė TS-LKD atstovaująs politikas.

Faktas lieka faktu – dėl futbolo komandos (Maskvos „Spartak“, su kurios fanais konfliktai Lietuvoje kildavo ir sovietų laikais) fano žūties Rusijoje mušami „Kaukazo kilmės asmenys“, prie Kremliaus susirinkusi minia demonstruoja nacistinį pasveikinimą, mesdama priekin ištiestą dešinę ranką, o Lietuvai siekiama žūtbūt užmaukšlinti antisemitų ir istoriškai nedėkingų nacių satelitų kaukę.

CITATA iš holokaustą neva neigiančio vadovėlio:

„Birželio 27 d. ypač žiaurios kelių dešimčių žydų žudynės vyko „Lietūkio“ garaže Kaune. Iš pradžių vokiečių kariškiai, dalyvaujant lietuviams, tyčiojosi iš šių žmonių. Vėliau iš sovietinių kalėjimų paleisti kaliniai laužtuvais, medinėmis lazdomis juos užmušė. Žudynės vyko dieną, jas stebėjo didelis miestiečių būrys, fotografavo vokiečių kareiviai.“

www.balsas.lt

2010.12.27


Prisijunkite prie diskusijos