Nauji Edvardo Snoudeno demaskavimai: JAV rengia programišių atakas prieš Kiniją nuo 2009-ųjų


Print

Kol viso pasaulio žurnalistai stengiasi išsiaiškinti, kur yra Edvardas Snoudenas, dingstantis po kiekvieno naujo interviu, ir spėlioja apie jo likimą, į žiniasklaidą plaukia detalės apie didžiausių internetinių kompanijų bendradarbiavimą su JAV specialiosiomis tarnybomis.

Interviu Kinijos leidiniui "South China Morning Post" 29-rių metų analitikas papasakojo apie programišių atakų programą prieš Kiniją, sakoma "Daily Mail" išspausdintame straipsnyje „Demaskuotojas Edvardas Snoudenas pareiškė, kad JAV vyriausybė ketverius metus įsilauždavo į Kinijos universitetų, kompanijų ir politikų kompiuterius“. Pasak jo, Nacionalinio saugumo agentūra vykdo 61 tūkstantį operacijų visame pasaulyje.

„Mes sulaužome tinklų stuburą – milžiniškus internetinius maršrutizatorius, per kuriuos pasiekiame šimtų tūkstančių kompiuterių komunikacijas, tad nereikia laužtis į kiekvieną iš jų atskirai“, – paaiškino E.Snoudenas.

Kadangi apie patį E.Snoudeną ir kur jis slepiasi, – nieko nežinoma, žiniasklaidos dėmesys nukrypo į jo merginą Lindsi Millz, kuri irgi dingo iš radarų, prieš tai įdėjusi į tinklus savo pusnuogės fotografijas, pranešama publikacijoje.

Firma "Booz Allen Hamilton", kurioje dirbo demaskuotojas, paskelbė nutraukianti su juo kontraktą dėl „etikos kodekso ir kompanijos politikos pažeidimo“. Ten taip pat pareikšta, kad E.Snoudeno atlyginimas siekė 122 tūkst. dolerių, o ne 200 tūkst., kaip jis sakė interviu "The Guardian".

Kai dėl E.Snoudeno tolesnio likimo, tai dauguma stebėtojų neabejoja, jog derybose dėl jo perdavimo JAV dalyvaus Pekinas, rašo straipsnio autorius. Jie taip pat linkę manyti, kad Kinija negadins santykių su JAV dėl personos, kuri jai pačiai visiškai neįdomi.

Pats demaskuotojas pareiškė žurnalistams, kad gali pasislėpti Islandijoje, kur stipri tradicija teikti prieglobstį atstumtiesiems ir demaskuotojams.

Ir Rusija pareiškė, kad yra pasiruošusi svarstyti E.Snoudeno prašymą suteikti jam politinį prieglobstį. „Veiksime pagal faktą, – komentavo situaciją prezidento spaudos atstovas Dmitrijus Peskovas. – Jeigu tokį kreipimąsi gausime, jį svarstysime“.

„Pekinas: Edvardo Snoudeno atviravimai apie NSA kenkia Amerikos ir Kinijos santykiams“,- taip pavadintas Voreno Miurzio straipsnis "The Guardian".

Kinijos valstybinis laikraštis "The China Daily" išspausdino redakcinį straipsnį, kuriame sakoma, kad žinia apie masines sekimo programas „tikrina Kinijos ir JAV santykių tvirtumą“.

Globalus duomenų rinkimas apie interneto vartotojus užsienyje, be abejo, suterš tarptautinę JAV reputaciją, rašoma Kinijos laikraštyje.

Anksčiau nutekinimo apie Amerikos žvalgybos tarnybų programas autorius Edvardas Snoudenas interviu "South China Morning Post" yra pareiškęs, kad Jungtinės Amerikos Valstijos rengia programišių atakas prieš Kiniją ir Honkongą nuo 2009 metų. Jis paaiškino, jog atskleidžia šią informaciją, kad parodytų „Amerikos vyriausybės veidmainystę, kai ji pareiškia, jog, skirtingai nuo savo priešininkų, niekada neatakuoja civilinių struktūrų“.

JAV Valstybės departamento spaudos sekretorė Džen Psaki pareiškė, kad jos žinybai nieko nežinoma apie kaltinimus dėl kibernetinių atakų, tačiau, pasak jos, ekonominės informacijos vagystė ir duomenų rinkimas Amerikos piliečiams apginti nuo teroro grėsmės – tai skirtingi dalykai.

„Vašingtonas keletą mėnesių kaltina Kiniją kibernetiniu šnipinėjimu, o dabar, pasirodo, kad didžiausia grėsmė individualioms laisvėms ir privačiam gyvenimui JAV – tai neribota vyriausybės valdžia“, – "The China Daily" cituoja Kinijos Užsienio reikalų universiteto tyrėjo Li Haidono žodžius.

Kitas straipsnis tame pačiame "The China Daily" primena, kad visuotinis pasipiktinimas dėl nepilotuojamų lėktuvų panaudojimo programos privertė Baraką Obamą „ištaisyti tą itin ydingą praktiką“. Galimas dalykas, atviravimas apie NSA veiklą išprovokuos tokią pat reakciją, prognozuoja Kinijos žurnalistai.

„Nuo to laiko, kai po 2001 metų rugsėjo 11-osios akto Jungtinės Amerikos Valstijos paleido keletą kontrteroristinių programų, JAV vyriausybinių struktūrų piktnaudžiavimai iššaukia visuomenės būgštavimus jau ne pirmą kartą“.

Honkongo valdžia neišsakė savo požiūrio į situaciją. Atvykęs vizito į Niujorką administracijos vadovas Lian Čženjinis atsisakė komentuoti, rašo "The Guardian".

„Vašingtonas paspaudė ES, kad susilpnintų duomenų apsaugą“, – skelbia antraštė laikraštyje "Financial Times".

„B.Obamos administracija per lobistus Europos komisijoje sėkmingai pašalino iš duomenų apsaugos įstatymo punktą, kuris galėjo apriboti galimybę Amerikos žvalgybos tarnyboms sekti ES piliečius“, – praneša leidinio korespondentas Džeimsas Fontanella-Hanas.

Jeigu būtų priimtas pradinės redakcijos įstatymas, Amerikos vyriausybės užklausos internetinėms kompanijoms teikti informaciją apie ES piliečius būtų netekusios teisinės galios, sakoma straipsnyje.

Autorius pažymi, kad dauguma ES šalių iš pradžių buvo nusiteikusios prieš šio straipsnio įtraukimą, nes daugumos kompanijų serveriai yra Jungtinių Amerikos Valstijų teritorijoje ir jų neliečia Europos jurisdikcija.

Pasak šaltinių iš Briuselio, europiečiai nutarė galutinai atsisakyti įtraukti šį straipsnį į įstatymo projektą po to, kai keletas aukštų valdininkų iš B.Obamos administracijos, taip pat ir Kameronas Keris, vedantysis JAV Prekybos ministerijos juristas ir valstybės sekretoriaus Džono Kerio brolis, kelis kartus apsilankė Briuselyje.

Amerikos diplomatinė žinyba atsisakė komentuoti tokį lobizmo faktą, tačiau pareiškė, kad Europos valdininkai domėjosi JAV nuomone šiuo klausimu ir atidžiai jį išklausė.

Šiuo metu įstatymo projektas svarstomas Europos Parlamente, ir Amerikos internetinių kompanijų bendradarbiai būgštauja, kad, kilus nepasitenkinimui NSA programomis, Europos deputatai gali sugrąžinti „42 straipsnį“ į įstatymą.

Google pranešė smulkmenas apie duomenų perdavimą federacinei valdžiai“, – taip pavadintas Sesilijos Keng straipsnis laikraštyje "The Washington Post".

Internetinio giganto atstovai papasakojo apie savo veiksmus gavus užklausimą suteikti duomenis: „Kai mes privalome paklusti panašiems reikalavimams, mes perduodame informaciją Amerikos vyriausybei per saugias FTP jungtis arba iš rankų į rankas“.

Ir čia kompanija toliau viešai neigia dalyvavusi slaptoje programoje PRISM, apie kurią praeitą savaitė rašė "The Gurdian" ir"The Washington Post".

Iškart po patvirtinimo, kad tokia programa egzistuoja, Google, Facebook, Yahoo, Microsoft ir kitos didžiausios internetinės kompanijos suskubo neigti, kad leido „tiesiogiai prieiti“ prie savo serverių.

Internetiniai gigantai irgi paprašė Teisingumo ministerijos atleisti juos nuo įsipareigojimo neskelbti smulkmenų apie jų sąveiką su teisėsaugininkais. Jos baiminasi, kad jų dalyvavimo sekimo programose slaptumas verčia visuomenę laukti blogiausio.

Google tvirtina, kad nagrinėja kiekvieną teisėtą informacijos užklausimą atskirai ir neleidžia NSA prieiti prie informacijos per saugų portalą. „JAV vyriausybė negali pasiimti informacijos tiesiogiai iš mūsų serverių ar tinklų“, – sakoma kompanijos pareiškime.

Tuo tarpu IT kompanijų valdininkai ir buvę bendradarbiai laikosi vienodos nuomonės, kad įtaisyti vyriausybinę įrangą serveriuose arba pabandyti prie jų prieiti be pačių kompanijų žinios būtų itin sudėtinga, be to, apie tai žinotų pernelyg daug inžinierių, sakoma straipsnyje.

Nuotraukoje: skandalingasis Edvardas Snoudenas, kurį oficialusis Vašingtonas šiandien traktuoja kaip JAV priešą.

Šaltinis – Inopressa.ru

2013.06.25


Prisijunkite prie diskusijos