Ne vien suma…


Print

Sovietmečiu bendradarbis lankėsi Lipecke, mieste Rusijos vakaruose, abipus Voronežo upės, 438 km į pietus nuo Maskvos. Lipecke itin išplėtota spalvotosios metalurgijos ir chemijos pramonė. Pasak bendradarbio, ten jis sužinojęs, kad vietinis vanduo iš tikrųjų esąs nuodingas, o moterys skundžiasi, kad jų kaproninės kojinės nuo užteršto oro, pakilus santykinei drėgmei, tirpsta ant kojų. O kas dedasi su žmonių plaučiais? Tikėtina, kad tame mieste taip pat veikia aplinkosaugos institucijos, vertina gamyklų skleidžiamą taršą, tačiau ne kompleksiškai, o atskirai. Taip yra ir Lietuvoje, o dėl to, deja, iki šiol nesusirūpinta.

Lazdynų bei kitų artimų Vilniaus mikrorajonų gyventojai jau šiuo metu kenčia blogą kvapą, sklindantį iš Vilniaus miesto nuotekų valyklos sutelkto dumblo, kuris neva neturi tiesioginio neigiamo poveikio sveikatai, tačiau per keliamas neigiamas emocijas gyventojams akivaizdžiai kelia neigiamą psichinį poveikį, taigi ir – neigiamą poveikį sveikatai.

Algimantas Zolubas

Jei seikėjame kviečių miltus ir pilame į indą, priklausomai nuo saikų skaičiaus, gauname inde didesnį kiekį miltų. Tačiau, jei į juos įpilame vandens, gauname tešlą – naują kokybę. Jei ją iškepame, gauname pyragą – maistui tinkamą produktą, dar naują kokybę. Jei sumaišysime anglį, sierą ir salietrą, atskirai aplinkai nekenksmingas medžiagas, gausime paraką, jau pavojingą gyvybei produktą.

Taip yra su taršos šaltiniais. Kai įvairios kilmės teršalai pakliūna į aplinką, jų poveikis aplinkai gali būti ne tik kenksmingas, bet pavojingas sveikatai ir net gyvybei.

Pagal nusistovėjusią praktiką, jei projektuojama nauja gamyba, atliekamas jos vertinimas poveikio aplinkai atžvilgiu. Tačiau, jei greta vykdoma antra ar trečia gamyba, jų poveikis aplinkai taip pat vertinamas atskirai. Kiekvienos jų poveikis aplinkai gali neviršyti nustatytų taršos normų. Tačiau ką duos jų suma, ar ji neviršys leistinų normų? O ką duos įvairios kilmės teršalų visuma, tarpusavio jungtis?.. Ar neišeis naujas darinys, panašus į paraką?

Sovietmečiu bendradarbis lankėsi Lipecke, mieste Rusijos vakaruose, abipus Voronežo upės, 438 km į pietus nuo Maskvos. Lipecke itin išplėtota spalvotosios metalurgijos ir chemijos pramonė. Pasak bendradarbio, ten jis sužinojęs, kad vietinis vanduo iš tikrųjų esąs nuodingas, o moterys skundžiasi, kad jų kaproninės kojinės nuo užteršto oro, pakilus santykinei drėgmei, tirpsta ant kojų. O kas dedasi su žmonių plaučiais? Tikėtina, kad tame mieste taip pat veikia aplinkosaugos institucijos, vertina gamyklų skleidžiamą taršą, tačiau ne kompleksiškai, o atskirai. Taip yra ir Lietuvoje, o dėl to, deja, iki šiol nesusirūpinta.

Lazdynų bei kitų artimų Vilniaus mikrorajonų gyventojai jau šiuo metu kenčia blogą kvapą, sklindantį iš Vilniaus miesto nuotekų valyklos sutelkto dumblo, kuris neva neturi tiesioginio neigiamo poveikio sveikatai, tačiau per keliamas neigiamas emocijas gyventojams akivaizdžiai kelia neigiamą psichinį poveikį, taigi ir – neigiamą poveikį sveikatai.

Be abejonės, neigiamą poveikį gyventojų sveikatai turi ir Jočionių gatvėje UAB „Senovė“ deginamos medicininės atliekos, nuo kurios išmetamos dujos sklinda ir į kaimyninius mikrorajonus.

Antroji ir Trečioji šiluminės elektrinės, intensyvus transporto eismas Oslo bei Gariūnų gatvėmis bei jau paminėti taršos šaltiniai, kartu sudėjus, nors tokių tyrimų niekas nesivargina daryti, neabejotinai turi neigiamą poveikį žmonių sveikatai. Tai jau savo patirtimi tvirtina Lazdynų ir kaimyninių mikrorajonų gyventojai.

Jau paminėtoje Jočionių gatvėje planuojama statydinti Vilniaus regioninę komunalinių atliekų deginimo gamyklą. Yra paruoštas jos projektas, privatizuotoje trečiosios Vilniaus šiluminės elektrinės teritorijoje UAB „Regioninė komunalinių atliekų deginimo gamykla“ tą projektą, nežiūrint į kategorišką aplinkinių mikrorajonų gyventojų protestą, siekia įgyvendinti. Pagal numatomos gamyklos užsakymą, UAB “Cowi Baltic” parengė ir poveikio aplinkai ataskaitą, su kuria, neva siekiant įvertinti ir gyventojų nuomonę, duota 10 dienų su ja susipažinti ir teikti pasiūlymus. O ataskaitą sudaro 1500 puslapių. Ar tai – ne pasityčiojimas?

Iš patirties žinant, kad projektai ir tikrovė, siekiant kuo didesnio pelno, po jų įgyvendinimo išsiskiria (tai patvirtino ir minėtos medicininių atliekų deginimo gamyklos akibrokštai), rimtai ataskaitą vertinti ir juolab į ją reaguoti neįmanoma. Ir ne UAB-ai UAB-ų užsakymu turėtų poveikį aplinkai tirti. Tai turėtų atlikti nepriklausomos valstybinės institucijos. Ir esminis tyrimas turėtų apimti ne vien šią gamyklą, bet visų regione esančių taršos šaltinių kompleksinį tyrimą, visumos vertinimą.

Vilniaus Lazdynų mikrorajono gyventojai, reaguodami į brukamą grėsmingą atliekų naikinimo būdą mikrorajono pašonėje, įteikė atitinkamoms institucijoms per 8 tūkst. protesto parašų ir reikalaus atlikti visų taršos šaltinių visuminį tyrimą bei vertinimą.

Atlikus nepriklausomą kompleksinį visų taršos šaltinių tyrimą bei vertinimą, gali paaiškėti, kad ne tik neįmanoma minimos atliekų deginimo gamyklos steigti, bet ir esamą medicininių atliekų deginimo gamyklą uždaryti. Taigi UAB “Cowi Baltic” tyrimai bei poveikio aplinkai ataskaita laikytini niekiniais, nes atspindi tik dalinį poveikį aplinkai, o, be to, negali būti patikimi konkrečiu atveju, nes tiriančioji institucija yra priklausoma nuo užsakovo.


Prisijunkite prie diskusijos