“Neatlaikiusios Kremliaus spaudimo jos žlugs kaip savarankiškos valstybės”


Print

Slaptai.lt skaitytojams šiandien pateikiame keletą ištraukų iš Amerikos analitikų pranešimų, kaip artimiausiu metu gali rutuliotis įvykiai Europos Sąjungoje ir Rusijoje.

Čia taip pat kalbama apie JAV ir Rusijos tarpusavio santykius, Prancūzijos ir Vokietijos laikyseną bei buvusių SSRS respublikų ateitį. Amerikiečių analitikų prognozės toli gražu ne visuomet išsipildo.

Tačiau šios analizės sudomino mus todėl, jog neatmetama galimybė, esą atgavusios nepriklausomybę kai kurios buvusios Sovietų Sąjungos respublikos tą nepriklausomybę gali ir vėl prarasti. STRATFOR analizėse Lietuva įvardinama kaip šalis, kuri gali pasukti ir vienu, ir kitu keliu.

Strateginių tyrimų organizacija STRATFOR prognozuoja, kad pasaulio dėmesys kryps nuo “Al Qaedos” bei kovingojo islamo keliamų pavojų į silpnėjančią Europos Sąjungą. Nors Amerikos karas su “Al Qaeda” dar nesibaigė, jis vis dėlto mažiau akivaizdus. Tačiau analitikai perspėja, jog dar neaišku, koks iš tiesų yra dabartinis “Al Qaedos” pajėgumas. Dėl to sunku prognozuoti, ar galimi nauji teroro išpuoliai nepakeis tokios pozicijos, o jeigu pakeis – tai ar iš esmės pakeis ir ar ilgam pakeis.

Apie “Al Qaedos” pajėgumus beveik nieko nežinoma (gal Vakarų žvalgybos ką ir žino, bet viešai nekalba), tačiau STRATFOR remiasi prielaida, kad “Al Qaedos” tinklą sudaro ne kvailiai – pikti, bet logiškai mąstantys ir analizuoti sugebantys žmonės, pajėgiantys numatyti daug ėjimų į priekį. “Al Qaeda” kol kas jokių reikšmingų pergalių nepasiekė: islamistai nenuvertė, neperėmė nė vienos vyriausybės Azijoje, Afrikoje ar kur nors kitur, musulmonų masės nesukilo prieš Vašingtoną. Iš tikrųjų dauguma musulmoniškųjų vyriausybių ryžtingai nusisuko nuo “Al Qaedos”, nors nepamilo ir amerikiečių.

Dar daugiau – Artimųjų Rytų vyriausybės, ypač Saudo Aravija ir Iranas, pakoregavo savo laikyseną, prasidėjus amerikiečių ir britų karui su terorizmu, ir pademonstravo, jog yra labiau linkusios bendradarbiauti su amerikiečiais. Procesai, šiuo metu vykstantys islamo pasaulyje, ryškiai palankesni Amerikai ir nepalankūs Osamos bin Ladeno smogikams. Tokiame kontekste “Al Qaeda” turi padaryti kažką labai reikšmingo ir kuo greičiau, jeigu nori sau nepalankią tendenciją pakeisti palankesne. Mat jau praėjo daug laiko po Rugsėjo 11-osios, o naujų rimtų teroro aktų islamistai surengti nebepajėgia. Irako karas irgi netapo pasauliniu džichadu, kaip norėjo “Al Qaeda”, todėl ji negali sau leisti tūpčioti vietoje. Ji gali būti tiesiog užmiršta, o tai beveik tas pats, kas ir sunaikinta.

Kitas dalykas – “Al Qaeda” turėtų sutelkti kuo didesnį dėmesį ir energiją į vietą, kur gauna didžiausią moralinę paramą – į Artimuosius Rytus. Kad tai pavyktų, organizacija turi sužadinti krizę, kuri atvestų prie plataus sukilimo. Pavyzdžiui, “Al Qaedai” reikia užimti kokią nors Amerikai strategiškai svarbią regiono valstybę, ta valstybė turi būti finansiškai nepriklausoma nuo JAV ir ideologiškai artima “Al Qaedos” ideologijai. STRATFOR mano, kad tai galėtų būti Saudo Arabija. Tai vienintelė valstybė, atitinkanti šiuos kriterijus. “Al Qaedai” reikėtų nuversti dabartinę Saudo Arabijos vyriausybę ir užimti jos vietą.

Bet STRATFOR nemano, kad tai pavyks. Tokio pobūdžio perversmą slapstantis sunku surengti, o Saudo Arabijos valdžia deda visas pastangas sulaužyti “Al Qaedos” stuburą šioje šalyje ir tam turi galingų priemonių: socialines išlaidas, ekonomikos ir politikos reformas, kariuomenės didinimą, dvasininkų perauklėjimo programas.

Analitikai mano, kad Amerikos dėmesio centre ilgainiui atsidurs Europos Sąjunga, kuri, nors ir išsiplėtė, iš tikrųjų ims byrėti, silpnėti. Daug priešingų, nesuderinamų interesų ims ES ardyti iš vidaus, silpninti iki šiol jau pasiektą integracijos lygį. Taigi 2004-aisiais po išsiplėtimo prasidėjo Europos Sąjungos byrėjimo pradžia. ES džiaugiasi, kad jos gretos pasipildo naujomis narėmis. Bet naujų narių priėmimas ES dar labiau suskaldė ir supriešino europiečius. Viena iš pesimistinių prognozių priežasčių – naujos narės stoja į ES, kuri dar neturi savo stuburo ir koncepcijos. Taigi čia smarkiai komplikuosis visas biurokratinis tvarkymasis. Be to, ES valstybės dar labiau akcentuos savo nacionalinius skirtumus, sukurs begales įvairių frakcijų ir frakcijėlių. Ši įvairovė ir yra ES Achilo kulnas.

STRATFOR taip pat rašo, kad labai bijoma Prancūzijos ir Vokietijos viešpatavimo Europoje ir kad ES plėtra greičiausiai sužlygdys ES politinės integracijos svajonę. Nors ekonomiškai ES liks integruota ir prekybos atžvilgiu išliks įtakinga derybose, tarkim, su Jungtinėmis Valstijomis. Bet kuo toliau, tuo garsiau Prancūzija kalba apie skirtingų išsivystymų Europą ir apie valstybes lyderes bei alstybes autsaideres. Kalba labai rimtai, šventai įsitkinusi savo teisumu. Mat tiek Prancūzija, tiek Vokietija visą laiką ES laikė tik kaip priemonę savo politinių interesų įgyvendinimui.

Dėl to Prancūzija ieško naujų sąjungininkių, pavyzdžiui, Rusijos, Kinijos. Paryžius, Berlynas kalba ne tik apie avangardines grupeles ES viduje, ieško sau naudingų sąjungininkų ES viduje, bet ir bando suartėti su Kinija bei Rusija, kurios iš principo nemėgsta amerikiečių. Paryžius ir Berlynas bando išnaudoti Pekiną ir Maskvą siauriems savo interesams, kaip dabar stengiasi pasinaudoti ES teikiamomis galimybėmis.

STRATFOR taip pat nagrinėja buvusią Sovietų Sąjungą, kurios erdvėje vis dar dominuoja Rusija. Pagrindiniu įvykiu šioje teritorijoje ekspertai išskiria Vladimiro Putino dominavimą. V.Putinas turėtų išsaugoti pusiausvyrą tarp rinkos pertvarkų Rusijoje, kurios tikriausiai ir toliau didės, ir valstybės vaidmens ekonominiame šalies gyvenime, kuris irgi augs, bent jau šito siekia V.Putinas. V.Putinas, be abejonės, tuo pačiu laikysis ir stiprėjančių nacionalistinių nuotaikų. Tarptautiniuose klausimuose Rusija nepribręs iki itin reikšmingo žaidėjo. Tačiau Rusija greičiausiai neliks ir “mažesniuoju broliu”, nes įžūliai naudosis vis labiau braškančia ES, bandys suartėti su Prancūzija ir Vokietija, kad atsvertų Vašingtono įtaką.

STRATFOR analizėje kai kada minima ir Lietuva. Rusija, pasak STRATFOR, keršys Vašingtonui už ėjimą į buvusias sovietines respublikas. Vienintelis Maskvos būdas atsikirsti – paremti vadinamuosius rusofilus Baltijos šalyse bei Nepriklausomų Valstybių Sandraugoje. Suradusi užtektinai savo rėmėjų, Maskva gali pridaryti daug bėdų proamerikietiškai nusiteikusioms jėgoms Baltijos šalyse ir tuo pačiu atnešti didelį galvos skausmą pačiai Amerikai. Bėda ta, kad visos šalys, atsidūrusios šiame stūmtraukyje, jau dabar turi milžiniškų vidaus sunkumų.

Įdomu tai, kad STRATFOR nemini Estijos ir Latvijos. Tai gali reikšti – Estijos ir Latvijos pažanga priklauso nuo Lietuvos. Laimės Lietuva, jos pergalė persiduos ir Talinui bei Rygai. Vilnius pasuks Kremliaus link, neabejotinai Rusijos link pakryps Estija ir Latvija.

STRATFOR analitikų išplatintuose pareiškimuose rašoma, kad tarp JAV ir Rusijos greičiausiai kils naujas “šaltasis karas”, kuris apsiribos buvusios Sovietų Sąjungos teritorija. Kremlius sieks sustiprinti savo pozicijas buvusiose kolonijose – ypač Lietuvoje, Latvijoje, Estijoje, Ukrainoje, Moldovoje, Gruzijoje. O Vašingtonas šiose šalyse stengsis išplėsti savo įtaką.

Vašingtono ir Maskvos nesutarimai dėl buvusių SSRS respublikų priklausomybės tęsiasi ne vienerius metus. Pasibaigus “šaltojo karo” laikotarpiui – suirus sovietų imperijai, rimto Vašingtono – Maskvos konflikto ilgai nebuvo. Tiesiog amerikiečiai nebijojo Rusijos, nes Rusija buvo itin silpna tiek Boriso Jelcino laikais, tiek Vladimiro Putino valdymo pradžioje. Rusija net nekėtino rimtai priešintis JAV strateginiam skverbimuisi į kadaise buvusias sovietines respublikas. Padėtis kardinaliai pradėjo keistis 2003-aisiais, kai sustiprėjo V.Putino įtaka.

V.Putinas konsolidavo savo jėgą Rusijoje Valstybės Dūmos rinkimais ir oligarchų (vadinamųjų turčių) pažabojimu. Jis akivaizdžiai grąžina Rusijai pasaulio galybės vardą ir dabar tai jis jau gali realiai padaryti (pirmą kartą po SSRS subyrėjimo). Rusija taip pat negali nematyti, kaip visame pasaulyje stiprėja amerikiečių įtaka, kaip amerikiečiai skverbiasi į pačią Rusiją. Žinoma, ir Amerika regi tikruosius V.Putino kėslus – atkurti galingą imperiją. Amerika suvokia, kad šiuo metu dar galima sutrukdyti Maskvai pakelti galvą, nes Rusija nėra iki galo atsigavusi ir sutvirtėjusi. Vienintelis dėmesio vertas planas, kaip atremti Rusijos plėtimosi planus – sumažinti rusų įtaką buvusiose SSRS respublikose.

Šiandien esama daug ženklų, kad į kovą dėl įtakos sferų tiek Vašingtonas, tiek Maskva žiūri labai rimtai. Apie tai byloja įvykiai Gruzijoje, Lietuvoje, Moldovoje ir Ukrainoje. Valstybės, kurios siekia bendradarbiauti ir su amerikiečiais, ir su rusais, pasmerktos žlugti. Jos vis tiek neišvengs spaudimo. Todėl buvusioms SSRS respublikoms vis tiek teks apsispręsti, su kuo jos – su amerikiečiais ar rusais. Jeigu Rusija praras įtaką Baltijos šalyse, Moldovoje, Ukrainoje, Gruzijoje, ji neteks visko – bus visiškai izoliuota ir nereikšminga. Ją tokiu atveju gali ištikti net SSRS likimas – ji gali suskilti į keletą mažyčių valstybėlių.

Bet ir Vašingtonas gali labai daug prarasti. Jeigu Vašingtonas neįsitvirtins buvusiose SSRS respublikose, Rusija sustiprės ir ims trukdyti pasauliniams Amerikos planams. Jų visiškai sustabdyti negalės, bet, susidraugavusi su nuolat stiprėjančia Kinija, ji gali pridaryti Vašingtonui rimčiausių problemų.

Remiantis STRATFOR analizėmis, akivaizdžios pergalės greičiausiai nepasieks nei Vašingtonas, nei Maskva. STRATFOR neatmeta galimybės, jog kai kurios buvusios sovietinės respublikos, neatlaikiusios Maskvos spaudimo, atsigręš veidu į Rusiją ir žlugs kaip savarankiškos valstybės.

Kokią ateitį STRATFOR prognozuoja Lietuvai? Apie Lietuvą STRATFOR nekalba niekaip – nei kaip apie proamerikietišką, nei kaip apie prorusišką. Todėl galima įtarti, kad Lietuvos likimas gali pakrypti tiek viena, tiek kita linkme.

Parengta remiantis www.stratfor.com pranešimais.

2011.05.12


Prisijunkite prie diskusijos