Negražūs grožio konkursai


Print

Varžybos, kas greičiau nubėgs ar nuplauks, toliau nušoks ar numes, daugiau pakels ar dar ką geriau žmogaus galiomis padarys, turi prasmę, nes yra nukreiptos į fizinį tobulėjimą. Tačiau panelių ar ponių varžybos dėl išvaizdos, grožio konkursais vadinamos, prilygsta kvailiojimui. Iš tikrųjų, žmogaus išorė neatspindi jo tikrojo grožio; tikrasis grožis yra žmogaus viduje.

Buržuazinės visuomenės, kurių siekis tenkinti hedonistinius poreikius, gyventi malonumais, turėdamos užtektinai duonos, sugalvoja įvairiausių reginių, taigi ir kvailiojimui prilygstančius konkursus (tarakonų lenktynės, gaidžių peštynės, gražuolių ar net universitetų konkursai).

Žiniasklaida mūsų visuomenę „nudžiugino“ nauju gražuolių konkursu, pavadintu „Mrs Universe 2010: Pasaulio moterys – prieš smurtą ir prekybą žmonėmis“. Gudriai sugalvota: pavadinime – taurus siekis, tačiau po juo apgaulė slypi. Vyriausybę apmulkinti pavyko: konkursui skyrė 63 tūkst. litų.

Ne tik pavienės gražuolės į konkursus eina, jau universitetai į akademinio grožio konkursus taiko; numatomas universitetų reitingavimas. Anot Vilniaus universiteto profesoriaus Vytauto Daujočio, švaistyti aukštųjų mokyklų reitingavimui lėšas nėra jokio reikalo; susigaudyti tarp šalyje veikiančių mokyklų pasiūlos galima ir be reitingavimo, kuriam jau numatyta 2,5 milijonų litų.

Prancūzai bulvę vadina „pomme de terre – žemės obuolys“, tačiau bulvė lieka bulve ir net panašumo į obuolį neturi. Taip yra ir su gražuolių konkursu, pavadintu „Mrs Universe 2010: Pasaulio moterys – prieš smurtą ir prekybą žmonėmis“. Jei prancūzui neįpirši bulvės vietoj obuolio, tai iš lietuvių, pasirodo, galima už gražuolės parodymą, vietoj kovos prieš smurtą ir prekybą žmonėmis, dešimtis tūkstančių litų išsunkti. Taip yra ir su tuo universitetų reitingavimu. Ir vienu ir kitu atveju nauda nulinė, o išlaidos – didžiulės. Grožio konkursai virto klestinčiu, kai kam itin pelningu verslu.

Piktina išlaidavimas kvailionėms, nepaisymas racionalių siūlymų išteklius taupyti.

Lietuvos Sąjūdžio Vilniaus miesto Lazdynų klubas 2009 m. lapkričio 3 d. kreipėsi į Premjerą, patardamas įsteigti siūlymų, nukreiptų į resursų taupymą, banką, tačiau nesulaukęs atsakymo kreipėsi į Saulėlydžio komisiją. Ten išreikšta nuomonė, kad visuomeninės organizacijos bei pilietiškai susipratę asmenys, matydami neracionalų resursų vartojimą, galėtų prisidėti prie antikrizinės programos vykdymo, jei būtų įsteigtas siūlymų bankas. Saulėlydžio komisijos sekretoriatas, padėkojęs už rūpestį, patikino, kad Saulėlydžio komisijai padeda ekspertai, kad siūlymams nagrinėti sudaryta darbo grupė, tačiau apie minimą siūlymų banko įsteigimą nutylėjo, apie jį visuomenė neišgirdo.

Tenka apgailestauti, kad mūsų vyriausybė iki šiol prie savo rūmų nepakabino skrynelės (neįsteigė antikrizinių siūlymų banko), į kurią neabejingas praeivis galėtų įmesti savo siūlymą ar įspėjimą apie  apgaulę. Toje skrynelėje, ko gero, būtų radusi ir įspėjimus dėl čia minimų konkursų, kad susirūpinimo nereiktų reikšti pačiai Prezidentei.

Nuotraukoje: straipsnio autorius Algimantas Zolubas.

2010.07.29


Prisijunkite prie diskusijos