Neišgydoma priklausomybė


Print

Sakoma, kad iš minties kyla noras, iš noro – poelgis, iš poelgių – įprotis, iš įpročių formuojasi charakteris, o charakteris jau apsprendžia likimą. Tačiau būna ir kitaip, kai mintis, norus, įpročius, charakterį ir patį likimą formuoja kažkas iš šalies, kai žmogus tampa priklausomas, pavaldus kažkam, kai jo likimą lemia pašalinės jėgos. Taip atsitinka, kai iš smalsumo ar nedoros draugijos poveikio randasi priklausomybė nuo įvairių kvaišalų – alkoholio, tabako, narkotikų.

Kovai su tokiomis priklausomybėmis veikia dispanseriai, ligoninės, įvairūs visuomeniniai dariniai. Tačiau visuomenei žinoma kitokia priklausomybė – nuo komunistų partijos („epochos proto, garbės ir sąžinės“) bei jai pavaldžių saugumo organų. Pakliuvus į saugumo priklausomybę, iš jos išsivaduoti, pasirodo, nei dispanserių, nei ligoninių nėra, nes, tų pačių organų tvirtinimu, buvusių saugumiečių nebūna (jie tebetarnauja arba, priešingu atveju, fiziškai sunaikinami). Šalyse, išsivadavusiose iš sovietinės priklausomybės, veikia liustracijos komisijos, teismai, kurie tik paviešina saugumo organų parankinius, tačiau jų priklausomybės panaikinti nepajėgia. Išlikusią priklausomybę liudija pačių kolaborantų įpročiai, mankurtiškas elgesys, gyvenimo būdas.

Antai nuo pat Atgimimo mūsų politiniuose vandenyse plūduriuoja Kazimira Prunskienė. Ir ji nei nuskęsta, nei į kokį ramų Labanoro pakraštį nori trauktis. Akivaizdu, kad priklausomybė neleidžia. O požymių priklausomybei – vežimu vežk. Tai ir išprovokuotas jedinstvininkų mitingas 1991 m. Sausio 13-osios išvakarėse, moratoriumo Nepriklausomybei iniciatyva, palankių Rytų kaimynui partijų kurpimas, kelionės pas tą kaimynę, tapimas Rusijos kunigaikštiene, galiausiai, išlikęs tandemas su agentu “iš nesusivokimo” Kliugeriu. Apie pastarąjį priminė rugsėjo pabaigoje įvykęs Vilniaus miesto trečiojo apylinkės teismo posėdis, kuris nagrinėjo jau penktus metus su žiniasklaida besibylinėjančio “Kliugerio” bylą dėl jo garbės ir orumo įžeidimo.

Liustracijos komisija rugsėjo 10 dieną vienbalsiai pripažino, kad ekspremjerė Kazimira Prunskienė slapta bendradarbiavo su KGB, vykdė žvalgybos, kontržvalgybos ir ideologinės žvalgybos užduotis, kas įnešė aiškumą į dviejų nepanaikintų teismų sprendimus (vienas – pripažinęs K.Prunskienę KGB agente, kitas – nepripažinęs).

Sunerimo Kliugeris, regis, sunerimo ir jau paminėto teismo teisėja Jelena Šiškina, kuri atmeta būtinybę į teismo posėdžius iškviesti bendradarbiavimu su KGB įtariamą “Kliugerį”. Ar nepanašu į K.Prunskienės ir „Kliugerio“ tandemą ir jų bei teisėjos neišgydomą priklausomybę?

2009 metų rugsėjo 30 diena.


Prisijunkite prie diskusijos