Nemalonios paralelės: Lenkijos bijau ne mažiau nei Rusijos…


Print

Perskaičiau kalbininko Arnoldo Piročkino straipsnį „Kodėl lenkų politikai sprendžia lietuvių kalbos problemas?“, pradedamą nuo to, jog buvęs Lenkijos prezidentas Aleksandras Kvasnevskis, kalbėdamas apie dviejų valstybių santykius, pareiškė, kad šiuo metu juos temdo smulkmenos, kurias lengva išspręsti.

„Jeigu sutiktume su gerbiamojo svečio nuomone, jog šio dalyko sprendimas tėra smulkmena, tad derėtų paklausti jį, kuriai ginčo pusei – lenkų ar lietuvių – šis klausimas vertas visai menko dėmesio, – rašo Piročkinas. – O gal eksprezidentas tariasi galįs nuspręsti už abi puses? Jeigu paklaustasis būtų kuklus ir atsakytų, jog tai smulkmena pirmiausia lenkams, tai gal tada malonėtų paaiškinti, kodėl lenkų pusė taip atkakliai per fas et nefas (lot. dorais ir nedorais būdais) visais lygiais verčia lietuvius paklusti jų diktatui“.

Buvęs Lenkijos prezidentas Lenkijos (ne Lietuvos) politikams šiandien  turėtų pasakyti: dabar ne laikas kalbėti apie Lietuvos lenkų pavardžių rašymą pasuose, mums tai smulkmena; ir Tomaševskiui neleiskime gadinti valstybių santykių. Arba visai pamirškime šią temą, arba bent palaukime ramesnių laikų.

Maždaug taip, mano supratimu, turėtų kalbėti išmintingi lenkai Lenkijoje ir Lietuvoje.

O kaip turėtų kalbėti išmintingi lietuviai? Taip, kaip kiekviena proga arba ir be progos panikuoja žurnalistas Virginijus Savukynas? Kuo greičiau, tuoj pat, dar šią savaitę, sutikime su visais lenkų reikalavimais, nes ateities kartos mums neatleis.

Manau, mūsų valdžia taip ir pasielgs, kaip ragina šis žurnalistas, nors prabėgo jau ne viena savaitė, o Valstybinė lietuvių kalbos komisija, kuriai liepta tarti lemiamą žodį, jo dar neištarė. Ištars, pataikaudama lenkams, ir padarys didžiulę, neištaisomą  klaidą. Ne tik Valstybinės lietuvių kalbos komisijos kabinetuose tą klaidą bandoma pagrįsti, pridengti „sveiko proto“ argumentais. Vis tik nepavyks nei pagrįsti, nei pridengti.

Šioje labai sudėtingoje ir pavojingoje geopolitinėje situacijoje, kai Kudirkos Naumiesčio gyventojai jau krūpčioja „laukdami“ Putino tankų, kai Lietuvos, Latvijos, Estijos rusai raginami elgtis kaip pasielgė jų tėvynainiai Kryme, – tos nelemtos nuolaidos Lietuvos lenkams būtų suprastos kaip signalas pulti Klaipėdoje, Visagine, Šalčininkuose… Nekalbu apie Latviją, kurios tautinių mažumų reikalai žymiai prastesni.

Aha! Litovcai išsigando! Spustelėkime ir mes – ne tokių nuolaidų išsikovosim!

Būtent Lenkija, kaip stipresnė, galingesnė, dabar turėtų būti ir nuolaidesnė Lietuvos ir Lenkijos santykius temdančiose „smulkmenose“ (buvusio Lenkijos prezidento Kvasnevskio žodžiais tariant), jeigu ji tikrai neturi teritorinių pretenzijų Lietuvai. Juk visi mato, kad lenkai Lietuvoje gyvena  kaip niekur kitur pasaulyje, o elgiasi  taip, tarsi lietuviai būtų tautinė mažuma. Argi ne taip elgiasi Vladimiro Putino Rusija Ukrainoje, pradeda elgtis ir Lietuvoje, Latvijoje, Estijoje?

Jeigu silpnesnis nusileidžia negarbingai besielgiančiam stipresniajam, jis jau pagarbos nevertas pataikūnas, o jie jau ne partneriai. Jeigu Europos Sąjunga, būdama absoliučiai teisi, nusileis Putinui, ji praras daugiau, negu išsaugos. Ne veltui nuolat  primenamos Antrojo pasaulinio karo ištakos.

Visi, tikiuosi net Savukynas, puikiai supranta, ką reiškia Lenkijos ir Lietuvos lenkų kišimasis į lietuvių kalbos reikalus. Beveik tą patį, ką reiškia Putino Rusijos “įsipareigojimai” ginti rusus prarastose kolonijose. Nei Lenkija lenkų, nei Rusija rusų negina Amerikoje, Vokietijoje, Anglijoje, pagaliau – Rusijoje ir Lenkijoje: tik ten, į kur žūt būt nori sugrįžti. Rusija kaip Rusija (ne veltui – blogio imperija), bet Lenkija neturėtų ir pati mušti, ir pati rėkti.

Kalbininko Piročkino klausimą šiek tiek pakoreguočiau: kodėl lenkų pusė taip atkakliai nedorais būdais visais lygiais verčia lietuvius paklusti jų diktatui? Dorų būdų aš nematau.

Jeigu ir dabar, pavojaus akivaizdoje, ji nesiliaus mus žeminti, už mus spręsdama lietuvių kalbos problemas, aš bijosiu jos ne mažiau, negu Rusijos. Ar, gindama mus, ji nepamirš išeiti?

Slaptai.lt nuotraukoje: komentaro autorius žurnalistas Vytautas Visockas.

2014.03.25; 08:37


Prisijunkite prie diskusijos