Nepatogi tiesa apie JAV paramą Ukrainai. Andrėjaus Ilarionovo versija


Andrėjus Ilarionovas duoda interviu Aleksandrui Šelestui
Andrėjus Ilarionovas duoda interviu Aleksandrui Šelestui. Youtube.com

Gegužės 25-ąją dieną youtube.com erdvėje buvo paskelbtas naujas ekonomisto Andrėjaus Ilarionovo komentaras. Jokiu būdu netvirtiname, esą tądien A. Ilarionovo išdėstytos prognozės – neginčijama tiesa. Tačiau Aleksandrui Šelestui duotą A. Ilarionovo analizę apie tai, kaip jis vertina Ukrainos perspektyvas dar šiais metais sumušti į šalį įsiveržusias Rusijos karines pajėgas, vertėtų atidžiai išklausyti. Ypač išgirsti ją praverstų entuziastingiems optimistams. Vos tik išgirdę Vašingtono ar Briuselio šūktelėjimus, jog Kijevas bus gausiai remiamas iki pergalės, naivieji optimistai puola džiūgauti lyg maži vaikai. Šventai tiki kiekvienu Vakarų žodžiu. Nors verta tikėti tik tais žodžiais, kuriuos patvirtina konkretūs darbai.

Tad atsargiai vertinkime visus be išimties pareiškimus. Karo analizė – sudėtingas užsiėmimas. Gausybė nežinomųjų. Daug dezinformacijos siekiant suklaidinti priešininką. Apstu pastangų pagražinti keblią padėtį. Todėl vienintelė išeitis – lyginti optimistų ir pesimistų išvadas. Gretinkime Ukrainą mylinčių ir jos nekenčiančių priešų komentarus. Tik tuomet išryškės aštrūs kampai, tik tuomet į paviršių išlįs vienas kitą paneigiantys skaičiai, faktai. Mūsų supratimu, ekonomistas A. Ilarionovas taip ir elgiasi – lygina, gretina. Todėl jo pastabos – vertingos.

Pradėkime nuo bendrųjų frazių. Kiek sykių girdėjome, esą Ukrainai jau pavyko persilaužti, jog pergalė – čia pat, jog gausios ukrainiečių pajėgos tuoj pereis į kontrpuolimą. Gal taip ir nutiks. Duok Dieve, kad taip nutiktų kuo greičiau. Bet, kalbėdamas su A. Šelestu, analitikas A. Ilarionovas atkreipė dėmesį: nuo praėjusių metų antrosiosios pusės, kuomet ukrainiečių kariai išlaisvino keletą svarbių didelių teritorijų, šiandien Ukraina neturi kuo pasidžiaugti. Po 2022-ųjų antrosios pusės laimėjimų Ukraina iki šių metų gegužės 25-osios neturi nė vienos reikšmingos pergalės. Teturi keletą nuostolių. Prarastas Bachmutas ir Solidaras. Iš viso neteko maždaug 600 kvadratinių kilometrų teritorijos. Mažytis pralaimėjimas, bet vis tik – pralaimėjimas. Kas dėl to kaltas – Ukrainos karių silpnumas ar Vakarai, nesugebantys Ukrainai duoti tiek ginklų ir sviedinių, kiek iš tiesų Kijevui reikia? A. Ilarionovo priekaištai skirti Vakarams.

Žinoma, Rusijos laimėjimų įspūdingais nepavadinsi. Tačiau net ir mažas Rusijos laimėjimas yra jos laimėjimas. Be to, nepamirškime, jog rusų kariškiai ir jiems vadovaujantys generolai pramoko kariauti, nebedaro ypač kvailų klaidų (Rusijos kariuomenės profesionalėjimą pastebi britų analitinis centras RUSI). Prisiminkime ir kitą svarbią aplinkybę: rusai 1000 kilometrų besitęsiančiame fronte per pastaruosius metus daug kur įrengė rimtus gynybinius įtvirtinimus. Ar jais sugebės deramai pasinaudoti, ar ukrainiečių kariai pergudraus rusų kariauną, – dar viena svarbi tema.

Taip pat aišku, kad Ukraina neabejotinai ruošiasi rimtam kontrpuolimui, lemiamiems mūšiams. Ji kaupia iš Vakarų gaunamus ginklus, Vakaruose apmoko savo karius. Bet ko iš tiesų verta Vakarų pagalba? A. Ilarionovas pirmiausia už atlapų griebia JAV. Jis akcentuoja, jog apie milžinišką Amerikos paramą Ukrainai sukurta daug mitų. Vienas iš jų: esą Ukraina iš Vašingtono sulaukė net 113 milijardų dolerių vertės pagalbos. A. Ilarionovas įrodinėja, kad šie milijardai skirti ne tik Ukrainai. Iš šio maišo „žaliųjų“ bus atseikėjama kovai su badu pasaulyje, kovai su klimato kaita, JAV ambasados statybai Kijeve… Tad tikrasis skaičius – tik 49 milijardai. Būtent tiek JAV Kongresas leido atseikėti konkrečiai nuo Rusijos agresijos besiginančiai Ukrainai. Bet būtina žinoti dar ir tai, kad JAV prezidento Džo Baideno (Joe Bidenas) administracija iš 49 milijardų palaimino tik 37 milijardus. Vadinasi, realiai nuo karo pradžios (2022-ųjų vasario mėnesio) iki šios dienos (2023 metai, gegužė) Ukraina sulaukė tik 22 milijardų. Tad iki šių metų rudens, kai bus tvirtinamas naujasis JAV biudžetas, liko itin mažai dolerių. Kaip klostysis įvykiai šių metų rudenį Amerikoje, kurią vis labiau krečia finansinė krizė, sunku prognozuoti. Neatmestina, jog mažytė parama Ukrainai kitais finansiniais metais dar labiau sumažės.

Šia proga verta prisiminti nuolatinius Vašingtono perspėjimus, ko Ukraina neturi teisės daryti, naudodamasi amerikietiškais ginklais (apšaudyti Rusijos teritorijos ir t.t.), dar prisiminkime gėdingąjį Budapešto memorandumą 1994-aisiais, kuomet JAV prezidentas Bilas Klintonas pažadėjo saugoti Ukrainos nepriklausomybę ir teritorinį vientisumą mainais į atiduotus atominius ginklus, o 2022-ųjų vasario mėnesį JAV prezidentas Džo Baidenas nepajudino nė pirštelio, ir turėsime dar liūdnesnį vaizdelį. Ar Ukraina pajėgi pereiti į rimtą kontrpuolimą teturėdama tik tokią JAV paramą? Gal nuo šių metų birželio mėnesio viskas pakryps gerojon pusėn? Galbūt. Bet šiuo metu džiugesio – ne itin daug.

Tuomet laidos vedantysis A. Šelestas pasiteiravo A. Ilarionovo apie Europos Sąjungos paramą Ukrainai. Girdi, ES diplomatijos vadovas Džozefas Borelis (Josephas Borelis) džiūgavo, esą Briuselis skiria Ukrainai net 65 milijardus eurų. A. Ilarionovas pabrėžė, jog tiek numatyta duoti ateityje. O kol kas per paskutiniąsias derybas nesugebėta atseikėti nė 500 milijonų eurų. Derybos buvo nesėkmingos. Tad sunku patikėti, jog derybos bus lengvos dėl 65 milijardų. Reali ES parama Ukrainai per 15 mėnesių trunkantį karą – greičiausiai tebus 34 milijardai eurų.

Tad kokios  A. Ilarionovo prognozės? Karas greičiausiai užsitęs. Taip, Ukrainos padėtis gerėja. Taip, Vakarai tiekia vis daugiau ginklų. Ačiū jiems už tai. Bet gerėjimas labai lėtas. Ukrainai vargu ar užtenka šiandieninės paramos, kad pajėgtų greitai ir įtikinamai laimėti. Pasak A. Ilarionovo, neleistina nuvertinti Rusijos pajėgumų. Jis taip tvirtina nenorėdamas nieko įbauginti. Tiesiog reikia numatyti visus variantus, net pačius blogiausius. Tiek JAV, tiek Europoje esama įtakingų politinių jėgų, kurios trokšta įšaldyti konfliktą. Joms nusispjaut, kad, įšaldžius šiandien karą, Ukraina ilgam praras daug savų teritorijų ir nebus apsaugota nuo Rusijos įsiveržimo ateityje.

Pagal Aleksandro Šelesto ir Andrėjaus Ilarionovo pokalbį youtube.com erdvėje parengė Saulius Kizelavičius

2023.05.29; 07:43  

print

Prisijunkite prie diskusijos

El. pašto adresas nebus skelbiamas. Būtini laukeliai pažymėti *