Nepusiausvira mankšta: ledo ritulys


Print

Žiemos sezonui tebesitęsiant pratęsiamas ir nepusiausviros mankštos modelis su vienu iš gerai žinomos sporto šakos judesių elementais – ledo rituliu.

Straipsnyje perskaitysite apie daug platesnes tokio tipo judėjimo veiklos galimybes. Tai ne tik svaičiojimai, tai praktinės veiklos rekomendacijos, kurios nuolat tobulinamos ir adaptuojamos plačiam visuomenės judėjimo poreikių tenkinimui…

Šiek tiek istorijos:

Ledo ritulys buvo išrastas Kanadoje XIX a. viduryje. Pirmosios užfiksuotos varžybos vyko Kingstone 1855 metais. Po dvidešimt ketverių metų Makgilo universiteto Monrealyje studentai susistemino taisykles, ir visoje Kanadoje susikūrė daugybė klubų bei lygų. Rungtis sparčiai vystėsi, 1917-aisiais buvo įkurta Nacionalinė ledo ritulio lyga (NHL).

Ledo ritulys Lietuvoje pradėtas žaisti 1922 metais. Tais metais Lietuvos fizinio lavinimosi sąjungos nario Stepono Dariaus iniciatyva suorganizuota pirmoji Lietuvoje ledo ritulio komanda ir sužaistos pirmosios ledo ritulio rungtynės. Pirmasis Lietuvoje ledo ritulio čempionatas prasidėjo 1926 metų sausio 30 dieną Jame dalyvavo keturios – LFLS, KSK, „Kovo“ ir „Makabi“ – komandos. Nugalėtojais tapo LFLS ledo ritulininkai. 1932 m. kovo 6 d. Rygoje sužaistos pirmosios oficialios tarptautinės rungtynės Lietuva – Latvija (0:3). 1938 m. Lietuva tapo Tarptautinės ledo ritulio sąjungos nare ir pirmą kartą dalyvavo Europos ir Pasaulio ledo ritulio čempionate – Prahoje.

Vyrų ledo ritulys tapo olimpine rungtimi 1920 m., moterų – 1998 m. Megėjų ledo rutulio čempionatai vyksta kasmet nuo 1930 m. Ledo ritulys žaidžiamas maždaug 30-yje šalių, jis populiariausias Šiaurės Amerikoje, Skandinavijoje ir Rusijoje.

Judesiukai su lazda arba be jos:

Stovint ant nekondicinių ir/arba kimštų kamuolių peržengiama nuo vieno kamuolio ant kito. Stengiamasi išlaikyti pusiasvirą ant vienos kojos 1-2 sekundes. Taip peržengiama 10-12 kartų nuo kamuolio ant kamuolio. Atstumas tarp kamuolių įvairus. Pratimą galima atlikti su ritulio lazda rankose arba be lazdos.

Jei tai atliekama su lazda, tai tikslas derinti rankų ir kojų judesius apsunkina pusiausviros išsaugojimą. Tačiau tai palengvina, pavyzdžiui, reabilitacijos procesą atstatant judesius arba itin praplečiamas kompetencijų spektras, jei tai sportinės treniruotės ugdomasis judesių gebėjimų etapas. (Jeigu norite, tai modernus sporto treniruotės pavadinimas, kuris įvardijamas kaip asimetrinės treniruotės ar mankštos terminu. Bet apie tai kita kart…).

Jeigu atliekant pratimus kamuoliai išjuda iš savo vietos, atlikite numatytą šuoliukų arba perlipimų skaičių nesustodami ir netaisydami kamuolių tol, kol tai fiziškai natūraliai įmanoma. Tiesiog judėkite ugdydami pusiausvirą. Kamuolių dydis bei oro kiekis kamuoliuose gali būti skirtingas, sakykim, krepšinio, futbolo, kimštas kamuolys, bosu kamuolys ir pan…

„Ledo ritulininko“ perdavimo judesiai

Stovėdami ant nekondicinių arba kimštų kamuolių žingsniuokite nuo vieno ant kito kamuolio rankose laikydami lazdą ir atlikdami driblingo judesius su specialiu rituliu arba mažu kamuoliuku.

Atlikite judesius kuo įvairenėmis formomis, pavyzdžiui, šachmatiškai, kubo formos, trikampio, rombo “gyvatės” ir pan. Modeliuokite atstumą tarp kamuolių ir kliūčių juos vis kaitaliodami. Judesius atlikite tiek su kaire, tiek su dešine puse, laikas nuo laiko perimdami lazdą iš vienos rankos į kitą. Atlikite pratimus keliolika minučių. Tai galite daryti treniruotės ar kūno kultūros pamokos pradžioje apšilimo metu arba ugdymo proceso pabaigoje, priklausomai nuo suplanuotos veiklos apimties bei ugdymo turinio prioritetų.

Tai aktualu įvairinant elementariausią mankštą kad ir namuose. Tiesiog būtina “išlįsti iš stereotipinės mankštos suvokimo kiauto”, kur būtinas tik klasikinis mosikavimas rankomis ar kojų pakilnojimas be konkrečios vaizduotės. (Žinoma, netgi tai geriau, nei drybsoti tarsi “kelmams ant kelio”, kaip tame multiplikaciniame filmuke, kur netgi “varnai” toks ,”kelmas” trukdė, o netekusi kantrybės visam “miškui” išrėžė: tūno čia  – nei perskrisi, nei pritūpsi…).

Teiginys, manau, bus tinkamas: geriau bet kaip, stengiantis modeliuoti judesius bei juos tobulinti, nei nieko neveikiant tik dejuoti, jog nieko nemokam arba niekas nepavyksta.

Rekomendacija nutarusiems pasimankštinti:

1. Bent kartą per savaitę skirkite 15 – 20 min. nepusiasvirai mankštai, šiuo atveju imituojant ledo ritulio elementus.

2. Darykite taip, kaip išeina.

3. Sumodeliuokite mintyse suprantamus judesius ir juos atlikite interpretuodami.

4. Atsisakykit suklydimo baimės, nes jos šiuo atveju klaidų tiesiog nėra.

5. Neturite kamuolių?- atlikite judesiukus ant paprasčiausių storesnių knygų.

6. Atlikite susikurtą mankštos kompleksą su šepečio kotu, jei neturite jokios lazdos, o vietoj kamuoliuko panaudokite stiklainio dangtelį.

Apibendrinimas:

Kaip matote, netgi iš kasdienių daiktų, jei neturite specifinių, galima išmokti integruoti daiktus judėjimo spektrui išgauti kuriant, ne tik vykdant nusistovėjusias judėjimo dogmas. Beje, iš tokių kūrybos ir mokymosi būdų atsiranda ir netradiciniai aktyvaus laisvalaikio žaidimai. Jie kuriami eksperimentuojant. O patobulinus ir “įvilkus” į tam tikras taisykles siūlomi rekreaciniuose fizinio aktyvumo renginiuose, kurie, laikui bėgant, tampa tarsi etnokultūros dalimi.

Pavyzdžiui, Škotijoje skilandžio metimas kuo toliau, rąsto nešimas ir metimas tame krašte nieko nestebina. Tokios veiklos kasmet laukiama ir su pasididžiavimu rungtyniaujama. Šiu atveju ledo ritulio elementai gali be vargo peraugti į netradicinių rekreacinių renginių užduotis, kad ir vasaros sąskrydžių metu organizuojant firmų, kompanijų ar kitų įstaigų darbuotojų šventes, jubiliejus, jei norite, netgi vestuvių, šimtadienių, paskutiniųjų skambučių progomis.  

Išvada ir pamąstymui: Culpa est nil discere velle. (Nenorėti nieko išmokti yra nusikaltimas).

Straipsnio autorius Andrius Kaveckas yra Biomedicinos mokslų magistras, visuomenės sveikatos ugdytojas.

2012.02.25


Prisijunkite prie diskusijos