Netekus „Belaruskalij“ krovinių lėtės Klaipėdos uosto plėtra


Klaipėdos jūrų uostas. Slaptai.lt nuotr.

Klaipėdos valstybinio jūsų uosto direkcijos generalinis direktorius Algis Latakas sako, kad pradėti uosto plėtros darbai, sustabdžius Baltarusijos valstybinės įmonės „Belaruskalij“ trąšų tranzitą per Lietuvą, bus tęsiami, tačiau neatmeta, kad ateityje investicinių projektų įgyvendinimas gali strigti.
 
„Tokios tikimybės atmesti negalėtume. Pradėti projektai bus tęsiami, tačiau ateityje žymiai sumenkus Uosto direkcijos pajamoms, gali mažėti įmonės investicinės galimybės. Tačiau šito tikrai nesinorėtų ir to neturi būti. Visi geri ir blogi dalykai praeina, o investicijos yra ilgalaikės, skirtos ateičiai, daugeliui metų į priekį“, – Eltai atsiųstame komentare teigė A. Latakas.
 
Jis nurodė, kad visi uosto investiciniai projektai vykdomi Uosto direkcijos ir Europos Sąjungos lėšomis – už ES pinigus gilinama uosto akvatorija ir rekonstruojami molai.
 
Klaipėdos uosto direkcija lapkričio pabaigoje išplatintame pranešime skelbė vykdanti apie 40 įvairių infrastruktūros projektų, kurių svarbiausi – bangdaužių rekonstrukcija, uosto akvatorijos gilinimas ir krantinių rekonstrukcija bei statyba. Jame nurodoma, kad per 2021 m. į uosto infrastruktūrą jau investuota per 30 mln. eurų, o iki 2024 m. planuojama įgyvendinti projektų už maždaug 400 mln. eurų.
 
Iki 2023 m. numatytos baigti bangdaužių rekonstrukcijos vertė siekia beveik 50 mln., uosto kanalo gilinimui skirta 17,3 mln. eurų. Šį kanalą 2022 m. norima gilinti iki 15,5 m, o uosto išorinį kanalą – iki 16 m. Gilinimui Susisiekimo ministerija numato skirti papildomus 10 mln. eurų ES fondų investicijų.
Klaipėdos jūrų uoste. Slaptai.lt nuotr.
 
A. Latako teigimu, Klaipėdos uosto akvatorijos gilinimas būtinas, kad uostas galėtų aptarnauti didesnius laivus ir efektyvinti savo veiklą. Kaip skelbiama pranešime, laivybos kanalo gilinimo darbai yra būtini didinant Klaipėdos uosto pajėgumą ir gerinant laivybos saugumo sąlygas, skirtas didiesiems laivams.
 
„Pagilinus laivybos kanalą, į uostą atvykstantys laivai galės būti pilniau perkrauti, dėl to trumpės krovinių gabenimo laikas, mažės oro tarša“, – rašoma uosto pranešime.
 
A. Latakas anksčiau yra nurodęs, kad nutrūkus „Belaruskalij“ trąšų tranzitui uostas gali prarasti didelę dalį pajamų, kadangi baltarusiškos trąšos sudaro 30 proc. visos uosto krovos. Skaičiuojama, kad dėl to uostas neuždirbtų apie 18–20 mln. eurų.
 
Šiais metais Klaipėdos uosto krova jau siekia 41,7 tūkst. tonų. Palyginti krovos rezultatus šių metų sausio–lapkričio mėnesiais su tuo pačiu laikotarpiu pernai, beveik 10 procentų krovos augimas fiksuojamas generalinių krovinių segmente. Jam priskiriami kroviniai konteineriuose, mediena ir miškininkystės produktai, geležies ir plieno gaminiai bei metalo konstrukcijos, šaldyti, ro-ro ir kiti kroviniai. Šių metų sausio–lapkričio mėnesiais konteinerių (tonomis) krauta 7 procentais daugiau, ro-ro krovinių (tonomis) krova išaugo beveik 14 procentų, lyginant su tuo pačiu laikotarpiu pernai.
klaipeda_777
Klaipėdos jūrų uoste. Slaptai.lt foto
 
Birių krovinių segmente, kurį sudaro natūralios ir cheminės trąšos, cukraus žaliava, durpės ir kiti birūs kroviniai, sausio–lapkričio mėnesiais krova krito 5 proc.
 
ELTA primena, kad gruodžio 8 d., įsigaliojus Jungtinių Amerikos Valstijų sankcijoms Baltarusijos valstybinei kalio trąšų gamintojai „Belaruskalij“, šios įmonės produkcijos tranzitas per Lietuvą nesustojo. Šiuo metu Vyriausybė ieško būdų, kaip teisiniu keliu sustabdyti baltarusiškų trąšų gabenimą Lietuvos teritorija į Klaipėdos uostą, iš kurio kasmet išplukdoma apie 10 mln. tonų šio krovinio.
 
Lukas Juozapaitis (ELTA)
 
2021.12.24; 06:40
print

Prisijunkite prie diskusijos

El. pašto adresas nebus skelbiamas.