Spalio 8 dieną Norvegijos sostinėje Osle paskelbta, kad šių metų Nobelio taikos premija paskirta Kinijos disidentui, rašytojui ir publicistui Liu Xiaobo.
Šis 54 metų disidentas šiuo metu yra įkalintas, prieš 7 mėnesius jis perkeltas į toli nuo sostinės Pekino esantį kalėjimą Kinijos šiaurėje. Teigiama, kad premija jam paskirta „už ilgametę kovą, ginant pagrindines žmogaus teises Kinijoje“.
Liu Xiaobo gimė 1955 metų gruodžio 28 dieną Kinijos šiaurėje, Čangčuno mieste. Jo tėvas buvo universiteto profesorius, kuris patyrė nuožmius persekiojimus ,,kultūrinės revoliucijos“ metu.
1969 metais jis buvo suimtas, du mėnesius praleido kalėjime, o po to paleistas iš kalėjimo, bet kartu su šeima ištremtas į Vidinės Mongolijos sritį. Čia šeima gyveno kelis metus, kol 1973 metais jiems buvo leista grįžti į Čangčuną. Liu Xiaobo nuo 17 metų pradėjo dirbti – kirto miškus, dirbo statybose, vėliau žemės ūkio srityje. 1976 metais Liu Xiaobo įstojo į Girino universitetą, bet po metų buvo pašalintas. Vis tik 1978 metais jam buvo leista tęsti mokslus, ir 1982 metais būsimasis disidentas baigė Girino universitetą bei tapo diplomuotu filologu.
Liu Xiaobo išvyko toliau mokytis į Pekiną, čia tęsė filologijos mokslus, 1984 metais jam suteiktas magistro laipsnis. Nuo 1984 metų rudens jis pradėjo dirbti filologijos dėstytoju, o nuo 1985 metų įsitraukė į disidentinę veiklą: rinko duomenis apie žmogaus teisių pažeidimus, platino antikomunistinę literatūrą. 1986 metais Liu Xiaobo buvo kelis kartus suimtas, o 1987 metais atleistas iš darbo. Tai įvyko po to, kai šis jaunas dėstytojas davė interviu Honkongo laikraščiams, pareikšdamas, kad komunistinė santvarka kenksminga Kinijai ir stabdo šalies vystymosi raidą, o žmogaus teisės yra pastoviai pažeidinėjamos. 1988 metų lapkritį Liu Xiaobo išvyko į JAV, o 1989 metų vasarį apsigyveno Norvegijoje.
1989 metų birželio pradžioje jis grįžo į Kiniją ir dalyvavo Tiananmenio įvykiuose (vienoje pagrindinių Pekino aikščių vyko masiniai studentų ir juos remiančių disidentų protestai prieš komunistinę valdžią, reikalauta demokratinių reformų, bet daug protestuotojų buvo sušaudyti, o dauguma kitų – įkalinti). Liu Xiaobo buvo suimtas ir įkalintas, iš kalėjimo paleistas tik 1991 metų sausio mėnesį. 1995 metais Liu Xiaobo vėl suimamas – kalėjime praleido šešis mėnesius. Laisvėje jam šį kartą teko būti trumpai, nes po kelių mėnesių rašytojas vėl buvo suimtas ir kalėjime praleido jau daugiau kaip trejetą metų.
Komunistinio saugumo atstovai Liu Xiaobo namuose nuolat atlikdavo kratas, o 2004 metų birželio mėnesį rašytojas buvo areštuotas ir kalėjime praleido du mėnesius. 2008 metų lapkričio mėnesį Liu Xiaobo parengė kreipimasį „Chartiją-08“, kurioje reikalaujama pradėti vykdyti demokratines reformas Kinijoje. Šį kreipimasį pasirašė 23 intelektualai, ir gruodžio pradžioje šis tekstas buvo paskelbtas. Po kelių dienų, 2008 metų gruodžio 8-ąją, Liu Xiaobo buvo suimtas ir įkalintas. 2009 metų gruodžio mėnesį teismas jį nuteisė 11 metų įkalinimo bausme.
Liu Xiaobo daugelį metų kovojo ir už tikinčiųjų teises, ir už komunistinės Kinijos valdžios nuožmiai persekiojamų tibetiečių teises. Nors per pastarąjį dešimtmetį Kinijoje jau nebeorganizuojamos tokios represijos prieš tikinčiuosius, kokios buvo vykdomos 1960-1980 metais, tačiau įvairių religijų tikintieji budistai, konfucionizmo pasekėjai, daosistai, įvairių konfesijų krikščionys yra persekiojami. Ypač persekiojami katalikai ir daosistai. Liu Xiaobo rinkdavo duomenis apie tikinčiųjų persekiojimus, šiuos duomenis perduodavo į užsienį.
Dar šių metu kovo mėnesį Tibeto dvasinis lyderis ir šios šalies vyriausybės emigracijoje vadovas Dalai Lama, buvęs Čekijos prezidentas Vaclavas Havelas, žymus Prancūzijos filosofas ir rašytojas Andre Gliuksmanas, žymus Pietų Afrikos Respublikos žmogaus teisių gynėjas, anglikonų bažnyčios Keiptauno arkivyskupas Desmondas Tutu (1984 metų Nobelio taikos premijos laureatas) pasiūlė Liu Xiaobo kandidatūrą Nobelio taikos premijai. Kai paaiškėjo, kad Nobelio premija paskirta žymiam kinų disidentui, tai sukėlė komunistinės Kinijos valdžios pasipiktinimą. Kai kurie aukšto rango Kinijos valdžios pareigūnai pareiškė, kad Liu Xiaobo apdovanojimas prieštarauja patiems Nobelio taikos premijos principams, nes neva šis disidentas kovojo prieš Kinijoje egzistuojančią santvarką ir kurstė neramumus.
Įdomu pastebėti, kad oficialiojoje komunistinės Kinijos žiniasklaidoje apie Liu Xiaobo paskirtą Nobelio premiją išvis nerašoma. Žinios apie tai pasirodė tik negausioje pogrindinėje spaudoje. Liu Xiaobo žmonai Liu Sia spalio 12 dieną buvo leista aplankyti savo vyrą kalėjime. Tačiau jau spalio 14 dieną Liu Sia atžvilgiu imtasi represijų – jai pradėtas taikyti namų areštas, o jos telefonas atjungtas. Taivanyje, kur egzistuoja demokratinė santvarka, žinia apie tai, kad Liu Xiaobo buvo paskirta Nobelio taikos premija, sukėlė tikrą džiugesio audrą. Surengtos kelios didžiulės demonstracijos, paskelbta, kad bus kuriamas dokumentinis filmas apie šį disidentą.
Nuotraukoje: Nobelio premijos laureatas disidentas Liu Xiaobo.
2010.10.19
