Nuodai, kulkos, bombos


Print

Mustafa Ahmadas Rošanas – žinomas chemikas, dirbęs Irano branduolinės energijos tyrimų centre Natanze.

Jo paskutinieji tyrimai buvo susiję su branduolinės atominės bombos gamyba.

Šiandien Mustafos Ahmado Rošano (Mustafa Ahmadi Rošanas) jau nebėra tarp gyvųjų. Prieš keletą dienų jis buvo nužudytas netoli savo darbovietės. Žuvo, kai susprogo jo automobilyje paslėptas galingas sprogmuo. Per pastaruosius kelerius metus – tai jau šeštasis kruvinas atvejis Irane. Akivaizdu, kad galingos jėgos kryptingai medžioja iraniečius mokslininkus, kurie dirba branduolinės energetikos srityje. 

Prieš tai nežinomi teroristai nužudė dar penkis Irano mokslininkus – branduolinės energetikos specialistus. Vokiečių laikraštis “Die Welt” klausia, kas ir kodėl žudo mokslininkus, padedančius Iranui kurti atominę bombą arba domėtis branduolinės energetikos klausimais.

Samdomi žudikai visuomet elgdavosi labai panašiai. Po šalmu  paslėpęs veidą motociklininkas privažiuodavo prie aukos automobilio, nepastebėtas pritvirtindavo magnetinį sprogstamąjį užtaisą ir nedelsiant pasprukdavo. O po kelių minučių nuaidėdavo galingas sprogimas.

Tiesa, samdomi žudikai nevengė ir kitų žudymo metodų. Sakykim, vienas Irano mokslininkas buvo nunuodytas stipriai veikiančių nuodų pagalba. Kitas – nušautas prie pat savo namų. Kulkas paleido du nežinomi motociklininkai, netikėtai privažiavę prie vartų.

Irano mokslininkus – atomininkus persekiojantys motociklininkai iki šiol nesugauti. Irano slaptosios tarnybos kol kas neturi konkrečių spėjimų, kas konkrečiai užsakė ir organizavo šias politinį atspalvį turinčias žmogžudystes. Rimčiausias įtarimas krenta Izraelio slaptosioms tarnyboms. Įrodymų, jog tai – “Mossad” agentų darbas, nėra. Ir vis dėlto Izraelis – tai toji valstybė, kuri labiausiai nenorinti, kad Irano ginkluotųjų pajėgų arsenale atsirastų atominė bomba. Be abejo, Irano branduolinės energetikos programa labai nepatenkintos ir JAV.

Todėl kai kurie slaptųjų tarnybų ekspertai spėja, jog tai galbūt bendra “Mossad” ir CŽV operacija. Mat “Mossadui”, kad ir koks jis būtų galingas ir įtakingas, vargu ar būtų pavykę net šešetą kartų per kelerius metus pakartoti tą patį triuką “su nežinia iš kur atsirandančiais ir vėliau sėkmingai pasprunkančiais motociklų vairuotojais”. Neatmetama galimybė, jog čia savo ranką prikišusios ne tik “Mossad”, CŽV, bet ir kai kurių Vakarų Europos slaptosios tarnybos bei dabartinio Irano vadovybei priešiška iranietiška opozicija.

Akivaizdu, jog kažkas labai nenori, jog Iranas turėtų atominę bombą. Praėjusių metų lapkričio mėnesį nugriaudėjo sprogimas karinėje “Islamo revoliucijos sargybos korpuso” bazėje. Oficialiojo Irano duomenimis, žuvo 17 žmonių. Beje, nuo galingo sprogimo žuvo ir Irano raketų programos vadovas generolas Hasanas Mokaddamas. Manoma, kad tai – teroro aktas.

Neprabėgo nė dvi savaitės po to incidento, kai nugriaudėjo dar vienas sprogimas. Šį kartą – urano sodrinimo komplekse Isfahane. Iranas įsitikinęs, jog tai – teroristinis išpuolis.

Prie antiiranietiškų išpuolių, tik mažiau pavojingų, priskirtinas ir specialus kompiuterinis virusas Stuxnet, išardęs Irano kompiuterinę programą, skirtą branduolinių objektų ir tyrimų centrų valdymui. Irano kompiuterines programas minėtas virusas sugriovė praėjusiais metais. Branduolinę programą virusas sustabdė mažiausiai trims mėnesiams. Beje, virusas buvo itin galingas. Irano specialistai įsitikinę, jog virusą galėjo sukurti tik toji slaptoji tarnyba, kuri turi puikų finansavimą ir aukšto rango specialistų.

Prieš keletą savaičių oficialusis Teheranas paskelbė, jog Fordo mieste pradėjo veikti naujas urano sodrinimo kombinatas. Minėtas fabrikas įrengtas giliai po kalnais. Maždaug 100 metrų gylyje. Oficialusis Teheranas teigia, esą šio fabriko Izraelio karinės oro pajėgos lengvai nesunaikins. Tiesiog nėra bombų, kurios galėtų sugriauti tokiame kalnų gylyje esančius objektus.

Fordo mieste uranas sodrinamas iki 20-ies procentų. Atominei bombai reikalingas iki 85 procentrų prisodrintas uranas. Iranas tebetvirtina, kad šis kombinatas kuriamas išskirtinai medicinos reikmėms, beje, kombinato veiklą atidžiai kontroliuoja tarptautiniai stebėtojai.

Iranas dar nepriėmė galutinio sprendimo, ar kurs atominę bombą. Kad Iranas dar nenusprendė, ar jam tikrai reikalinga atominė bomba, įsitikinęs net JAV gynybos ministras Leon Panetta. Tačiau Amerikos gynybos ministras tuo pačiu sako, jog Vašingtono nerimas, esą Iranas siekia bet kokia kaina pasigaminti atominę bombą, – egzistuoja.

O tai reiškia, kad Iranas atominę bombą gali panaudoti blogiems tikslams.

Nuotraukoje: laidodami mokslininką Mustafą Ahmadi Rošaną iraniečiai grasino keršysią tiek Izraeliui, tiek Amerikai.

Parengta pagal “Die Welt” publikacijas.

2012.01.15


Prisijunkite prie diskusijos