Nuotraukos iš ūkanotojo Albiono


Ponas Algirdas Vaitkevičius iš Alytaus atsiuntė pluoštą nuotraukų iš jo viešnagės pas dukrą Dalią, dabar gyvenančią Anglijoje, Vortingo (Worthing) mieste, prie Lamanšo. Pridėtas ir laiškas, kupinas viešnagės įspūdžių, pamąstymų apie emigrantų dalią, jų ir jų artimųjų, pasilikusių Lietuvoje, ilgesį.

Dukra Dalia, turinti universitetinį išsilavinimą, gimtajame Alytuje išsilaikyti nepajėgė, nors labai stengėsi. Likimas ją nubloškė už jūrų marių, kur gyvena ir dirba jau ne pirmus metus, galą su galu suduria, bet nepaliauja ilgėtis Lietuvos, gimtojo Alytaus. Vos ne kasdien skambina tėvams, giminėms, draugams, kartą per metus sugrįžta pasisvečiuoti, bet to jai negana. Dalia labai norėjo, kad abu tėvai ją aplankytų svečioje šalyje, bet į kelionę susiruošė tik tėvas Algirdas ir Dalios krikštadukra Vaida, nes motina Zita labai bijo skristi lėkuvu ir plaukti laivu, o kitaip į Britų salas patekti, ko gero, neįmanoma. 

 

 
 

Ponas Algirdas su Dalios krikštadukra ūkanotojo Albiono krantus pasiekė šių metų balandžio pabaigoje ir viešėjo iki gegužės 5 dienos. Dalia svečiams nuobodžiauti neleido, vežė juos į Portsmutą, Londoną, kai kuriuos kitus Lamanšo pakrantės miestus. Ponui Algirdui, daug metų vairuojančiam automobilį, didelį įspūdį padarė Anglijos vairuotojų paslaugūs, neagresyvūs tarpusavio santykiai. Jo nuomone, mums dar toli iki britų džentelmeniškumo gatvėse ir keliuose. Ten, kur jis lankėsi, visur žydėjo pavasarinės gėlės, medžiai, vyravo švara ir tvarka. Tik po princo Viljamo (William) vestuvių minios smalsuolių tuos gėlynus gerokai ištrypė. Ponui Vaitkevičiui pavyko nufotografuoti “beveik tikrą” į gatvę išėjusią Didžiosios Britanijos karalienę.

Grįžęs namo ponas Vaitkevičius padarė svarbią išvadą: graži šalis Didžioji Britanija, bet Lietuva gražesnė. Ypač gražios Lietuvos moterys. Ten gyventi jis nenorėtų. Tačiau labai norėtų, kad dukra pagaliau sugrįžtų į Tėvynę. Anksčiau ar veliau taip ir atsitiks, mano ponas Algirdas. Gal ne visos, bet dauguma neišmintingos Lietuvos politikos aukų pagaliau ras kelią į Tėvynę.

To ir mes linkime: ir Algirdo Vaitkevičiaus dukrai, ir kitiems XXI-ojo amžiaus Lietuvos “tremtiniams”.

Mielai skelbsime lietuvių nuotraukas ir tekstus, atsiųstus ir iš kitų “tremties” vietų. 

Algirdo Vaitkevičiaus nuotr.

2011.09.16

print

Prisijunkite prie diskusijos

El. pašto adresas nebus skelbiamas. Būtini laukeliai pažymėti *