Su didžiausiu įdomumu portale balsas.lt perskaičiau kolegos žurnalisto Tomo Čyvo publikaciją “Katalikai komjaunuoliai”. Tiesa, šis straipsnis sudomino ne vien dėl Lietuvos katalikų mokslo akademijos prezidento komjaunuoliškos praeities. Tačiau pirmiausiai turiu prisipažinti: žinia, kad LKMA vadovas yra buvęs komjaunuolis, – nuteikė itin pesimistiškai.
Maniau ir tebemanau, kad Lietuvos katalikų mokslo akademijai vadovauti privalėtų tik su sovietine praeitimi mažiau reikalų turėję intelektualai. Buvę komjaunuoliai galbūt galėtų tapti LKMA vadovo patarėjais, kokio nors skyriaus vedėjais, galų gale – referentais. Bet tik ne – LKMA prezidentais.
Taigi T.Čyvo rašinys atvėrė akis: iki šiol P.Subačių laikiau vos ne šventesniu už patį Romos Popiežių, o, pasirodo, jis mažai kuo skiriasi na kad ir … nuo manęs, irgi buvusio komjaunuolio. Skirtumas tarp mūsų tik toks: aš, buvęs komjaunuolis, niekad nebūčiau turėjęs tiek daug įžulumo veržtis vadovauti LKMA, o štai P.Subačius dėl savo komjaunuoliškos praeities didelių moralinių nepatogumų, spėju, nejaučia.
Tačiau rašinyje “Katalikai komjaunuoliai” esama ir daugiau dėmesio vertų užuominų. Pavyzdžiui, kaip keli intelektualai dalinasi Europos Sąjungos lėšas įvairiausiems niekams. Tikrai keistai atrodo “sumanymas už milijoną litų per metus nustatinėti skirtumus tarp Vilniaus ir Šiaulių universitetų”. Tokius skirtumus gal ir verta analizuoti. Bet tikrai ne už milijoną. Duokit kelis tūkstančius litų portalui Slaptai.lt, ir, mano įsitikinimu, analizė bus atlikta nė ką blogiau už LKMA vadovo P.Subačiaus ar parlamentaro Manto Adomėno analizes. Bet projektus kažkodėl laimi būtent tie, kuriuos, pasak T.Čyvo, galbūt galima įvardinti “akademine mafija”.
Parlamentaras M.Adomėnas, pasak publikacijos autoriaus, “juokiasi, kai jį pavadina “akademinei mafijai” priklausančiu žmogumi. “Kokia čia mafija. Nejau negali žmogus turėti krikštatėvio (Vytautas Ališauskas – “Naujojo židinio” buvusi galva, dabartinis ambasadorius prie Šventojo sosto, yra M.Adomėno krikštatėvis – red. past). Su P.Subačiumi taip pat nesame draugai, tik kolegos”, – aiškinasi politikas”.
Bepigu juoktis, kai esi turtingas žmogus, sugebantis laimėti itin pelningus konkursus, kurie, be kita ko, Lietuvos valstybei vargiai ar reikalingi. Na nejaugi Lietuva neturi rimtesnių temų, aktualesnių klausimų už Vilniaus ir Šiaulių universitetų konkurenciją? Laimė, Specialiųjų tyrimų tarnybos (STT) vadovybė jau domisi vadinamosios “akademinės mafijos” žaidimais. Tik štai Tėvynės sąjungos – Krikščionių demokratų priežiūros komitetas kažkodėl nedrįsta domėtis prabangų gyvenimo būdą pamėgusio M.Adomėno veikla. Kol kas tyli ir premjeras Andrius Kubilius, tyli ir TS-LKD patriarchas prof. Vytautas Landsbergis. Tyli ir Bažnyčia.
Beje, išeitų labai įdomus tyrimas, jei portalui Slaptai.lt pavyktų išsiaiškinti, kokiomis aplinkybėmis LKMA prezidentu tapo būtent P.Subačius? Gal tokia šiandienos realybė: Bažnyčios reikalus perprasti pajėgūs tik buvę komsomolcai? Juk tas pats P.Subačius dar visai neseniai TV ekranuose komentavo, kodėl negalima į Arkikatedrą įnešti velionio Algirdo Mykolo Brazausko palaikų…
Žodžiu, ne tik liūdna, bet ir baisu. Kur mes nueisime, žengdami tokiais keliais?
Nuotraukoje: Lietuvos katalikų mokslo akademijos prezidentas Paulius Subačius.
2010.07.26
