Omertos dėsniai


Print

Ekonominio ir politinio chaoso apimtoje šalyje bandoma daryti tam tikrus žingsnius, kurie padėtų nors kiek sušvelninti ekonominę krizę. Seime svarstomi projektai dėl to, kad nuo 2011 metu pradžios pensijų dydis būtų grąžintas į ankstesnes, iki sumažinimo buvusias ribas. Svarstomi ir projektai dėl PVM lengvatų spaudai bei viešbučiams. Tai labai svarbūs projektai, nes daugumos pensininkų padėtis sunki. Tegaudami 600-900 litų siekiančias pensijas, jie tiesiog skursta arba balansuoja ties visiško skurdo riba. Per dideli PVM mokesčiai kenkia viešbučiams, nes gretimose valstybėse egzistuoja daug mažesnis PVM tarifas, ir ten nukrypsta didieji turistų srautai. O krikščioniškai ir kultūrinei spaudai 21 procento PVM tarifas tiesiog tarsi kilpa ant kaklo, trukdanti normaliai leidinių veiklai.

Šiuo metu Lietuvoje itin klesti šešėlinio verslo šakos – cigarečių, spirito ir benzino kontrabanda ir šių nelegaliai iš užsienio atvežtų ,,gėrybių“ prekyba turguose ir pogrindiniuose ,,taškuose“ – dažniausiai garažuose, sandėliuose ir nuošaliose sodybose. O politinio ir ekonominio chaoso apimtoje Lietuvoje vis labiau reiškiasi teisinis nihilizmas ir susidorojimas su klanams neįtikusiais piliečiais. Štai lapkričio 26 dieną Teisėjų taryba nusprendė, kad kaunietė teisėja Neringa Venckienė įžeidė kai kurių Panevėžio teisėjų garbę ir orumą bei kreipėsi į Generalinę prokuratūrą su prašymu pradėti jos atžvilgiu baudžiamąją bylą. Teigiama, esą N.Venckienė neva įžeidė teisėjus, pavadindama juos kyšininkais ir sakydama, kad, nepaisant pedofilijos bylos numarinimo, teisybė vėliau ar anksčiau nugalės. Taigi ši byla bus išaiškinta. Generalinės prokuratūros prokurorai spręs šį klausimą, ir jei jie palaikys teisėjų kreipimąsi, bus nuspręsta pradėti baudžiamąją bylą. Tokiu atveju bus kreiptasi į Seimą su prašymu panaikinti N.Venckienės teisinę neliečiamybę. Tai akivaizdus įrodymas, kad omertos dėsnis – mafijos narių įsipareigojimas tylėti, dengiant vieni kitų nusikaltimus ir ginant ,,savus“ bet kokiomis priemonėmis – Lietuvoje jau tampa kasdienybe. Užkulisiniai sandėriai nulėmė, kad buvo numarinta Kauno pedofilijos byla, nužudytas kovotojas su pedofilija Drąsius Kedys ir dar penki ar šeši asmenys. Galiausiai klanai pakilo į lemiamą ataką. Jie nori atimti D.Kedžio dukrelę ir susidoroti su ja globojančia teta N.Venckiene.

Tamsių sandėrių gausa įtakoja mūsų šalyje įsigalėjusius neigiamus procesus-nuosmukį valstybės valdyme, ekonomikos sferoje ir kitose srityse. Lietuvos politinėje padangėje įsigalėję užkulisiniai sandėriai duoda karčius vaisius. ,,Valstybininkų“ klano lyderis Albinas Januška 2004 metais pasiūlė šiam klanui priklausančio KGB rezervisto Arvydo Pociaus kandidatūrą į VSD vadovo postą, ir šis buvo patvirtintas pareigose. O 2005 metu rudenį A.Pocius pasiūlė teisėjo A.Valantino kandidatūrą į generalinio prokuroro postą, ir A.Valantinas tapo prokuratūros sistemos vadovu. Tiek A.Pociaus, tiek A.Valantino veikla sudarė sąlygas įvairių korupcinių klanų klestėjimui ir teisinio nihilizmo įsigalėjimui.

Prokuratūros sistemose egzistuoja daug paslaptingų momentų. Štai kad ir toks klausimas: kodėl A.Kliunka jau beveik 18-a metų be rotacijos vadovauja Generalinės prokuratūros Organizuotų nusikaltimų ir korupcijos tyrimo departamentui (ONKTD)? A.Kliunkos pavaduotoju dirba irgi su KGB susijęs asmuo – tik jau ne rezervistas, o buvęs kadrinis KGB pareigūnas A.Stepučinskas. Klausimas, kodėl A.Kliunka jau tiek metų be rotacijos vadovauja itin svarbiam Generalinės prokuratūros padaliniui, beveik nenagrinėjamas. Jei jį bandydavo nagrinėti kai kurie politikai, greitai pasigirsdavo signalai iš užkulisių – ,,ša, nutilkite, čia ne jūsų reikalas“. Daugelyje Europos šalių egzistuoja rotacijos principas: asmuo gali užimti ta patį atsakingą postą policijoje ar prokuratūros sistemoje ne daugiau 8 – 10 metų. Po to jis turi būti perkeliamas į kitas pareigas. Tuo tarpu Generalinės prokuratūros ONKTD vadovaujantis A.Kliunkos ir A.Stepučinsko duetas atrodo lyg nepakeičiamas. ,,Valstybininkai“ 2005 – 2006 metais įtaisė savo žmones į kertinius Valstybinės mokesčių inspekcijos postus, jų atstovai tapo ir ambasadoriais bei įtakingais Užsienio reikalų ministerijos pareigūnais. ,,Valstybininkų” klano įtaka Lietuvoje didžiulė, ši organizacija labai primena Italijoje veikusią slaptąją ložę P – 2. „Valstybininkų“ klano veikla susijusi ir su gėjų, lesbiečių bei kitokios netradicinės orientacijos grupuočių dangstymu. O šiandienos pasaulyje karingieji gėjai, pedofilai ir jiems artimi sambūriai įgyja vis didesnę įtaką.

Bet kodėl klostosi tokia padėtis, kodėl karingųjų gėjų ir pedofilų sambūriai įgyja vis didesnę įtaką? Tokios šiandieninės tendencijos vertos gilesnės analizės, reikia tam tikro žvilgsnio į praeitį. Juk kadaise pasaulyje buvo matriarchatas (tiesa, ne visur), vėliau daugelį amžių buvo įsigalėjęs patriarchatas. Patriarchatas silpnėjo nuo XIX amžiaus pabaigos, o nuo XX amžiaus vidurio prasidėjo lyčių lygybės era. Bet apie 1985 – 1990 metus prasidėjo kiti grėsmingi procesai – akivaizdesnis gėjų, lesbiečių ir pedofilų klanų dominavimas. Ar tai natūralūs, savaiminiai procesai? Toli gražu ne: netradicinės seksualinės orientacijos klanų įsigalėjimą įtakoja didžiulę įtaką šiandienos pasaulyje turinčios destruktyvios slaptosios ložės. Ir Lietuvoje tokius procesus skatina kai kurie slapti uždari klubai ir galingos ložės.

O kai kuriose Europos valstybėse – Islandijoje, Austrijoje, Bulgarijoje ir dar keliose šalyse – netradicinės seksualinės orientacijos asmenys jau įgyja tiesiog didžiulę įtaką. Islandijos politinio elito gretose gėjai ir lesbietės jau dominuoja, užima kertinius valstybinius postus. Jau iškyla ir klausimas – gal ir Lietuvoje padėtis panaši, tik tai dar slepiasi už tam tikros uždangos? Rezonansinė Kauno pedofilijos byla leidžia daryti prielaidas, kad įtakingų pedofilų klanas Lietuvoje tikrai veikia, o jį remia itin įtakingi pareigūnai, verslo magnatai ir net užsienyje gyvenantys tarptautinių mafijos klanų vadeivos. O šiandienos Europoje grėsmingi, su gėjų ir pedofilų grupuočių veikla susiję procesai siejami tiek su slaptųjų ložių ir panašių siaurų klaninių grupių įtaka, tiek ir su vertybių sfera.

Įdomu pastebėti, kad dar XX amžiaus pirmoje pusėje kai kurie įžvalgūs filosofai ir istorikai jau kalbėjo ir rašė apie Europai artėjančias grėsmes. 1922 metais bolševikų valdžios iš Rusijos ištremtas ir Prancūzijoje apsigyvenęs filosofas Nikolajus Berdiajevas sudėtingą 1930 – 1940 metų periodą vadino ,,Europos sutemomis“. Jis teigė, kad ,,Europos sutemų“ periodas tęsis ir toliau, ir jo nuomone, tai susiję ne tik su politiniais procesais, bet ir su vertybių krize. Šiose ,,sutemose“ N.Berdiajevas matė humanizmo krizę ir teigė, kad artėja ,,naujieji viduramžiai“ – nuosmukio periodas, kai maišysis rasės, kultūros ir prasidės vertybinė degradacija. Išeitį filosofas matė atsigręžime į krikščioniškąsias vertybes. N.Berdiajevas pabrėžė: ,,Krikščionybė – tai laisvės religija, kurios pagrindas – laisvė, tikėjimas, meilė ir viltis. Mitus apie ,,žemiškąjį rojų“ sekantys bolševikai ir fašistai nusižengia kertinėms krikščioniškoms tiesoms, jie barbariškai griauna kultūrą, jie iškraipo istorinius faktus, jie naikina milijonus žmonių. O tikrasis kelias – grįžimas prie ištakų: tikrųjų dvasinių vertybių iškėlimas aukščiau už antikristines vertybes, pagarba gamtai ir harmonijos siekimas“. Žymus lietuvių filosofas Antanas Maceina taipogi pabrėždavo krikščioniškų vertybių svarbą, jis teigė: ,,Antikristinė karalystė stipri ir galinga, ir mes, krikščionys, turime susitelkti, būti vieningi, drąsūs, ir suvokti, kad nuo mūsų veiksmų ir pozicijos priklauso pasaulio likimas“.

Lietuvoje nuo krikščioniškų ir humanistinių vertybių gerokai nutolta, ir dėl to turime butaforinę valstybę bei luominę visuomenę. Kriminalizacija palietė tiek įtakingas valdžios struktūras, tiek gausias visuomenės grupes. Daugelis šiuo metu Lietuvoje egzistuojančių politinių partijų veikia pagal kriminalinės grupuotės principus. Jose įsigali siauros giminaičių ir bičiulių grupės, jos dalijasi postus, skirsto finansinius srautus, ir dalijasi kraštą įtakos zonomis. Iš partijų lyderių estafetę perima kai kurių įstaigų klerkai, kurie atvirai sukčiauja, ima kyšius ir jau net prieš televizijos kameras ciniškai kalba apie savo nuostatas. Kai kurie politikai per pastaruosius kelerius metus vis pareiškia: ,,Politika ir moralė – tai skirtingi dalykai“.

Omertos dėsniai, vis labiau įsigalintys mūsų krašte, sukelia daugelį problemų. Kadaise, kai Lietuvoje buvo rodomas garsus italų serialas ,,Aštuonkojis“, kuriame buvo vaizduojama teisėsaugos pareigūnų kova su galingais mafijos klanais, šiame filme vaizduojami dalykai atrodė tarsi kažkas tolima. Bet šiuo metu padėtis visai kita – priartėjome prie Sicilijos. Mafijos įsigalėjimas, korupcija, šantažas ir grasinimai Lietuvoje tapo kasdienio gyvenimo norma. O šiandienos pasaulyje mafijos klanų primesti viešojo gyvenimo veiklos dėsniai eina greta „mirties kultūros“ apraiškų – eutanazijos propagavimo, abortų legalizavimo, narkotikų legalizavimo. Katalikų Bažnyčios lyderiai tokiems reiškiniams skiria didelį dėmesį, popiežius Benediktas XVI savo knygose, straipsniuose ir viešuose pasisakymuose pasisako prieš tokius neigiamus reiškinius – eutanazijos ir abortų propagavimą, mafijos klanų įsigalėjimą ir korupciją. Kad tai skatina valstybės eroziją, matome savo akimis – Lietuvoje omertos dėsnių įsigalėjimas skatina korupciją, klaninių tendencijų įsigalėjimą ekonomikoje ir valstybės valdyme.

O faktinė kastų sistema, įsigalėjusi Lietuvoje, tiesiog žlugdo kraštą, įtvirtina ,,telefoninės teisės“, ciniško melo ir smurto viešpatavimą, sudaro sąlygas išnaudotojų klestėjimui. Kaip ši kastų sistema veikia? Dalis įtakingų politikų, valdžios įstaigų darbuotojų, prokurorų, savivaldybių klerkų savo pareigas panaudoja savanaudiškiems tikslams – jie grobsto valstybės lėšas, ima kyšius, organizuoja aferas, o savo tiesiogines pareigas atlieka itin aplaidžiai.

Kai kurie korumpuoti veikėjai savo tiesioginį darbą tedirba vos 20 – 30 valandų per savaitę, o jų darbo rezultatai apgailėtini: tai ne tikras darbas, o kažkoks simuliavimas. O kaip būtų, jei mokytojas per savaitę ateitų tik į dvi pamokas, žurnalistas parengtų du straipsnius per mėnesį, o policijos pareigūnas, išvykęs į patruliavimą, prabūtų gatvėje tik trečdalį laiko, ir išvyktų savo reikalais. Be abejo, jie būtų greitai išmesti iš darbo. Tačiau įtakingi ir korumpuoti biurokratai bei prokurorai taip dirba pastoviai, bet niekas jų nebaudžia. Tad tiesiog akivaizdu, kad kastų sistema įteisinta – yra dauguma piliečių, kuriems galioja vienokia tvarka, ir yra privilegijuotos kastos, kurių nariams taikomos visai kitos taisyklės. Šie biurokratai – kazlausko, keserausko bei miltienio tipo politiniai vertelgos – ir atsakingi už dabartinės padėties Lietuvoje  susiformavimą: skurdo ir korupcijos įsigalėjimą, energetikų klanų ir visokių monopolijų dominavimą. Tokie biurokratai kartu su oligarchais, korumpuotais teisėjais bei prokurorais ir laikosi omertos dėsnių, nes tai padeda išlaikyti jų sistemą, jų klanų dominavimą. Ar pavyks įveikti omertą? Tai Lietuvai istoriškai svarbus klausimas, į kurį bus atsakyta per artimiausius kelerius metus.

Gintaro Visocko (Slaptai.lt) nuotraukoje: prokuroras Algimantas Kliunka, jau beveik 18-a metų be rotacijos vadovaujantis Generalinės prokuratūros Organizuotų nusikaltimų ir korupcijos tyrimo departamentui (ONKTD).

2010.12.05


Prisijunkite prie diskusijos