Opozicija nesitiki sulaukti nuoširdžių S. Skvernelio atsakymų: G. Landsbergis prisiminė R. Pakso apkaltos istoriją


Print
Premjeras Saulius Skvernelis. Martyno Ambrazo (ELTA) nuotr.

Nuoširdžių premjero atsakymų į trečiadienį jam užduotus klausimus opozicijos partijų lyderiai sako nesitikį. Tuo tarpu konservatorių lyderis Gabrielius Landsbergis užsimena, kad aiškinantis skandalo, į kurį įsivėlė Saulius Skvernelis, priežastis, bent jau kaip kontekstas svarbi ir Rolandą Paksą iš prezidento posto išvertusi istorija. 

Pasak valdantiesiems oponuojančių politikų, į klausimus, kodėl buvo užblokuota iniciatyva neatlygintinai teikti Registrų centro duomenis žurnalistams, ir kodėl buvo ištrintas įrašas su Vyriausybės vadovo pasisakymu, S. Skvernelis greičiausiai atsakys svaidydamasis sarkazmu ar kaltinimais kitiems. 

Tačiau, pabrėžia politikai, opozicijos priedermė yra tokius klausimus užduoti ir kartu suteikti galimybę tam, kuris yra apkaltintas net galimu Konstitucijos sulaužymu, pasiaiškinti. 

Nors ir netikėdami premjero geranoriškumu, politikai pabrėžia: S. Skvernelis turi prisipažinti davęs grubiai įstatymus sulaužiusį sprendimą pats arba parodyti pirštu į tą, kuris tai padarė. 

„Tokie klausimai yra opozicijos priedermė ir teisinės valstybės pagrindas, kad žmogus apkaltintas, galbūt net Konstitucijos sulaužimu, turėtų galimybę atsakyti į tai, kas jį privertė Konstituciją laužyti. Ar kas už jį ją sulaužė“, – Eltai aiškino Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionys demokratai (TS-LKD) pirmininkas G. Landsbergis. 

Konservatorius, aiškindamas būtinybę gauti atsakymus į premjerui užduotus klausimus, prisiminė apkaltos būdu dėl sulaužytos Konstitucijos iš prezidento posto pašalintą R.Paksą. 

Nors politikas aiškino, kad nenori sutapatinti skandalo, į kurį dėl Registrų centro duomenų įsivėlė S. Skvernelis, su R. Paksą iš prezidento posto išvertusia istorija, G. Landsbergis pabrėžė, kad visi esami precedentai yra svarbūs. 

„Bendram kontekstui nereikia pamiršti, kad nušalintojo prezidento Rolando Pakso atveju taip pat buvo panašus atvejis. Tuomet pažeidimą padarė kaip ir ne pats tuometis prezidentas, o jo patarėjas. Tačiau Konstitucinis Teismas nutarė, kad Paksas negalėjo nežinoti apie tą susiklosčiusią situaciją ir dėl to buvo apkalta. (…) Valstybė turi šiokią tokią institucinę istorinę atmintį, kurioje jau yra buvę visokių atvejų. Taigi ir politinių, ir teisinių precedentų jau esame turėję“, – priminė G. Landsbergis ir ragino, nepaisant paties paminėtų precedentų, nedaryti greitų apibendrinimų vertinant S. Skvernelio galimo nusižengimo mastą. 

„Visgi pirmiausia mes turime išklausyti atsakymų. Premjeras turi pasakyti, kieno yra atsakomybė, kad šis grubus pažeidimas buvo padarytas. Pradėkime nuo to, o tada jau ir kitus žingsnius bei komentarus bus galima teikti“, – dėstė politikas. 

Pasak jo, būtų privalumas jei visgi S. Skvernelis prisipažintų suklydęs. Tačiau, užsiminė konservatorius, prisipažinimas nuo politinės atsakomybės premjero neapsaugotų. 

Gabrielius Landsbergis. Gedimino Bartuškos (ELTA) nuotr.

„Žmogiška ir privalumas yra, jeigu žmogus pripažįsta savo klaidą. Tačiau visada yra ir politinės atsakomybės klausimas, kuris būtų svarstomas jau po pripažinimo“, – apibendrino G. Landsbergis. 

Tuo tarpu liberalų lyderis Eugenijus Gentvilas aiškina, kad jo tikslas uždavus premjerui klausimus yra tiesiog tiesos išsiaiškinimas. 

Pasak liberalo, žiniasklaidos teisė yra žinoti, kas priėmė sprendimą, sunaikinti įrašus, kurių naikinimas prieštarauja pačios Vyriausybės kanceliarijos priimtiems statuto reglamentams ir sprendimams. 

Tačiau daug vilčių, kad premjerui užduoti klausimai sulauks nuoširdžių atsakymų, neturėjo ir jis. Pasak politiko, S. Skvernelio atsakymai greičiausiai bus sarkastiški ir tiek opozicijos, tiek visuomenės interesų bei smalsumo nepatenkins. 

Visgi, svarstė liberalas, jei premjeras ryžtųsi prisiimti atsakomybę už Vyriausybės sprendimus ir atskleistų visas kortas, premjero autoritetas bent jau jo akyse pakiltų. 

„Aš manau, kad autoritetas pakiltų, jeigu jis pasakytų – taip, nuo pat rugsėjo 14 d. buvo padaryta klaida. Tačiau nežinau, ar jis puls ginti, ar puls smerkti, sakysime, Registrų centro vadovą ar kitų vyriausybinių institucijų veiksmus“, – apibendrino E. Gentvilas. 

ELTA primena, kad Seimo nariai iš opozicinių TS-LKD, Liberalų sąjūdžio, Lietuvos socialdemokratų partijos frakcijų ir Mišrios Seimo narių grupės premjero S. Skvernelio prašo iš Seimo tribūnos atsakyti į klausimus dėl situacijos, susidariusios atsisakius neatlygintinai teikti žiniasklaidai informaciją iš valstybės įmonės „Registrų centras“. 

Premjerui pateikti aštuoni klausimai, į kuriuos jis kviečiamas atsakyti artimiausiame Seimo posėdyje. 

Žurnalistų ir visuomenės pasipiktinimą sukėlė praėjusios savaitės trečiadienį Vyriausybės atmesti Visuomenės informavimo įstatymo pakeitimai, kurie turėjo grąžinti žiniasklaidai nemokamą prieigą prie Registrų centro duomenų, kuriuos teikti nemokamai buvo nustota rugsėjo viduryje. 

Žurnalistai taip pat piktinosi, kad premjeras atsisako paviešinti Vyriausybės pasitarimo įrašą, kuriame, manoma, S. Skvernelis žiniasklaidą priskyrė verslui, kuriam duomenų teikti nemokamai nereikia. Vyriausybės atstovai įrašą ištrynė, argumentuodami, kad pasitarimai nebuvo viešinami nuo pat Nepriklausomybės atkūrimo. 

Trečiadienį Vyriausybė priėmė sprendimą, kuris, jos atstovų teigimu, leis žurnalistams neatlygintinai gauti duomenis iš Registrų centro.

Informacijos šaltinis ELTA

2018-10-10