Opozicija nevienareikšmiškai vertina siūlymą valstybės biudžete numatyti lėšas Ukrainai


Help – padėk

Opozicija nevienareikšmiškai vertina valdančiųjų tarpe kilusią idėją valstybės biudžete numatyti lėšas, skirtas paremti Ukrainą. Nors vienas iš idėjos autorių Nacionalinio saugumo ir gynybos komiteto (NSGK) pirmininkas Laurynas Kasčiūnas viliasi, kad tokia paramos forma užtikrintų ilgalaikę finansinę pagalbą Ukrainos karinėms pajėgoms, vis tik opozicinės Darbo partijos frakcijos seniūnas Viktoras Fiodorovas ragina paramos Kyjivui iniciatyvas kuriam laikui atidėti. Mat, pažymi jis, artėjančioje sesijoje Seimas pirmiausia turėtų nuspręsti, kaip sušvelninti vis augantį energetikos ir kasdienių prekių infliacijos poveikį gyventojams.
 
Kiek kitu kampu į paramos formą žvelgia Socialdemokratų frakcijos seniūnas Gintautas Paluckas, kurio nuomone, sprendimas lėšas Ukrainai paskirti valstybės biudžete taptų tam tikru pagalbos apribojimu. Anot jo, šiuo metu iš gynybai skirto biudžeto yra nuolat perkama karinė įranga Kyjivui, todėl paramos perkėlimas iš Vyriausybės į Seimo lygmenį įneštų sumaištį. Kita vertus, Demokratų sąjungos „Vardan Lietuvos“ pirmininkas Saulius Skvernelis mano, kad tik po Ukrainos pergalės bus galima kalbėti apie permainas Lietuvoje, todėl, anot jo, visos paramos formos yra diskutuotinos ir priimtinos.
 
V. Fiodorovas: iš pradžių reikia atsakyti į klausimus Lietuvoje, o tada tęsti pagalbą
 
Rusijos karinei invazijai į Ukrainą tęsiantis jau kiek daugiau nei pusmetį, NSGK pirmininkas L. Kasčiūnas užsiminė apie galimybę valstybės biudžete numatyti lėšas Ukrainos karinėms pajėgoms. Parlamentaras viliasi, kad apie paramos iniciatyvą būtų galima diskutuoti ne tik Lietuvoje, bet ir NATO lygmeniu. Vis tik „darbiečio“ V. Fiodorovo nuomone, visų pirma reikėtų atsižvelgti į situaciją Lietuvoje, o tik tuomet pagal galimybes svarstyti naujas paramos formas.
 
„Faktas, kad turime Ukrainai rodyti dėmesį, remti, bet šiandien mes turime neatsakytų klausimų čia – Lietuvoje. Neatsakytas klausimas dėl elektros kainų kilimo, dėl kompensacijų, kylančių maisto kainų. Šiandieną mes neturime atsakymų dėl Lietuvoje gyvenančių žmonių, todėl turėtume palaukti su temomis dėl specialių fondų, dėl specialių eilučių“, – Eltai teigė V. Fiodorovas.
 
„Darbietis“ atkreipia dėmesį, kad Lietuvos finansinė parama Ukrainai, anot jo, jau yra pakankamai didelė, todėl šiuo metu vertėtų susitelkti į Lietuvos žmones.
 
„Mes jau skyrėme šiai situacijai spręsti, man atrodo, apie tris šimtus milijonų eurų, tai yra pakankamai didelė suma. (…) O dabar mes turime atsakyti į klausimus čia gyvenantiems žmonėms“, – pridūrė jis.
 
S. Skvernelis: jei Ukraina nepasieks pergalės, nelabai ką galėsime pasiekti ir mes
 
Tuo tarpu S. Skvernelis laikosi visiškai priešingos pozicijos. Anot jo, visos efektyvios paramos formos Ukrainai yra svarstytinos, kadangi, S. Skvernelio teigimu, be Ukrainos pergalės ir Lietuva „nelabai ką galės pasiekti“.
 
„Jei mes rūpinamės Lietuva, tai šiandien visos Vakarų Europos demokratijos turi rūpintis ir Ukraina. Jei Ukraina nepasieks pergalės, tai ir mes nelabai ką galėsime pasiekti. Todėl visos paramos formos yra diskutuotinos ir priimtinos“, – teigė Demokratų sąjungos „Vardan Lietuvos“ pirmininkas S. Skvernelis.
 
Parlamentaras neatmeta, kad tokiai iniciatyvai pritartų ne tik Lietuva, tačiau ir NATO aljansas.
 
„Aš manau, kad tikrai yra šansas rasti sutarimą, nes iš esmės didelių prieštaravimų bent jau NATO aljanse tikrai nėra. Visa efektyvi parama turi būti suteikta ir visos formos ieškotinos“, – kalbėjo parlamentaras.
 
G. Paluckas: atskira lėšų eilutė biudžete gali įnešti sumaištį ir nereikalingus apribojimus
 
Tuo tarpu socialdemokratų frakcijos seniūnas G. Paluckas teigia nematąs poreikio tokiai iniciatyvai. Anot parlamentaro, Lietuvos nacionaliniai teisės aktai leidžia iš bendrų asignavimų, numatytų krašto gynybai, skirti lėšas Ukrainai.
 
„Iš krašto apsaugai skirtų asignavimų mes ir šiandien skiriame pagalbą Ukrainai – per tuos asignavimus perkama ginkluotė, papildoma amunicija ir kiti dalykai. Tai išskyrimą į atskirą eilutę aš matyčiau kaip tam tikrą apribojimą. Jei numatytos lėšos baigsis ir bus poreikis jas numatyti iš naujo, tada reikėtų eiti į Seimą ir vėl ginčytis dėl biudžeto tikslinimo. O dabar tie dalykai yra sprendžiami Vyriausybės ir ministerijų lygmeniu. Tai turbūt iniciatyvai Lietuvoje aš poreikio nematau, nes tai būtų tam tikras apribojimas“, – aiškino G. Paluckas.
 
„Tai nereikia gadinti to, kas puikiai veikia: žmonės savo ruožtu skiria pagalbą per paramos organizacijas, Vyriausybė per krašto apsaugos ministerijos kuruojamą programą. O lėšų numatymas atskira eilute gali įnešti sumaištį ir nereikalingus apribojimus bei diskusijas“, – pridūrė jis.
 
A. Norkienė: jei valstybė turi galimybių – minties atmesti nereikia
 
Tuo tarpu Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjungos (LVŽS) frakcijos seniūnė Aušrinė Norkienė ragina prioritetą skirti Lietuvos žmonės, tačiau, anot jos, jei biudžete yra galimybė numatyti paramą Ukrainai, idėjos atmesti nevertėtų.
 
„Aš manau, kad svarbu yra parama Ukrainai, bet jei mes būsime patys stiprūs, mes galėsime padėti daugiau Ukrainai“, – teigė parlamentarė.
 
„Aš neatmetu tos galimybės galbūt ir biudžete numatyti paramą, nes, infliacijai kylant, pajamos irgi didėjo. Tai manau, kad nereikia atmesti tos minties ir jei turime galimybių kaip valstybė, galime numatyti tai ir biudžete“, – pridūrė A. Norkienė.
 
Rugilė Augustaitytė (ELTA)
 
2022.08.29; 08:28
print

Prisijunkite prie diskusijos

El. pašto adresas nebus skelbiamas.