„Oskaras“ politizuojasi: dokumentininkų konkurse laimi Pussy Riot


Print

Amerikos kino meno akademijos kasmetinės „Oskaro“ premijos trumpajam lapui „Geriausio dokumentinio filmo“ nominacijoje The Observer kultūros skyrius paėmė interviu iš Maiko Lernerio, favoritu laikomo filmo „Pussy Riot pank-malda“ prodiuserio ir vieno iš direktorių.

Korespondentė Vanessa Torp pažymi, kad šiandien Holivudas „veržiasi į pačią globalinių politinių debatų širdį“, ir to proceso iniciatorė yra dokumentinė sekcija. Pastaruoju metu ji įgyja vis didesnį svorį kino premijos struktūroje, o Maiklo Muro iniciatyva įvestas naujas balsavimo algoritmas, įtraukiantis kino akademikus iš siauro profilinių komitetų dalyvių rato, leidžia tikėtis „drąsesnių“ sprendimų. 

Tas faktas, kad „Pussy Riot pank-malda“ užėmė vieną iš 15-os vietų trumpame pretendentų į „Oskarą“ sąraše, jau sukėlė nepasitenkinimą Maskvoje, kur jį demonstruoti didžiajame ekrane buvo uždrausta. Markas Lerneris neatmeta galimybės, kad Rusijos sostinėje bus surengta keletas privačių demonstracijų. Pats uždraudimas jo per daug nenustebino. M.Lernerio požiūriu, Nadežda Tolokonnikova ir Marija Aliochina išėjimo į laisvę momentu pasirodė „puikiai ir žavingai“: jos pademonstravo, kad yra „nepalaužiamos, bet nepasipūtusios“.

Filme anglas taip sako: „Nemanau, kad mūsų filmą galima vadinti kampanijos elementu, nors jame, matyt, atsispindi mūsų požiūris. Reakcija į jo įrašymą į „Oskaro“ trumpąjį lapą Rusijoje buvo labai įdomi: ten įsitikinę, kad akademija vadovaujasi politiniais sumetimais. O iš tikrųjų ji iš prigimties istoriškai apolitiška, jeigu ne konservatyvi… Jei kalbėsime apie tai, kaip mes darėme „Pussy Riot…“, aš, suprantama, visiškai nepretenduoju į objektyvumą, Toks objektyvumas bet kokiu atveju mitas… Aš įsitikinęs, kad galima būti kieno nors pusėje, neužsiimant propaganda. Mes norime, kad žiūrovai patys spręstų“.

Nuotraukoje: „Pussy Riot“ lyderė Nadežda Tolokonnikova.

Šaltinis: The Observer

2014.01.21; 06:15


Prisijunkite prie diskusijos