Padarėme klaidą, palikę komunistų nusikaltėlių teismą Dievui


Print

Po 2001 m. rug­sė­jo 11 die­nos tra­ge­di­jos Niu­jor­ke prof. V. Land­sber­gis ra­šė: „Šis tra­giš­kas įvy­kis su­žei­dė Ame­ri­ką, o Ru­si­ją su­stip­ri­no. Tai at­si­spin­dė­jo ir Lie­tu­vo­je. Ru­si­jos įta­ka smar­kiai di­dė­ja, o Lie­tu­vos val­džia pa­kri­ku­si, ne­vie­nin­ga, ka­pi­tu­lian­tiš­ka. Spau­di­mas tu­ri aiš­kų stra­te­gi­nį tiks­lą: sa­te­li­zuo­ti, pa­vers­ti mū­sų ša­lį Ru­si­jos įta­kos zo­na, bei var­tais ple­čiant įta­ką Eu­ro­po­je“.

Ne­se­niai pa­mi­nė­jo­me prieš dvi­de­šimt me­tų at­gau­tą Lais­vę ir su­dė­tas gy­vy­bės au­kas. Per 700 000 Lie­tu­vos pi­lie­čių pa­ju­to oku­pan­to žiau­ru­mus, trem­tis, ka­lė­ji­mus ir žu­dy­nes Lie­tu­vos miš­kuo­se ir KGB rū­muo­se. Dar iki šiol ne­ži­no­ma, kur už­kas­ti tūks­tan­čių nu­žu­dy­tų­jų kau­lai, dar ne­su­da­ry­ti vi­sų nu­žu­dy­tų­jų są­ra­šai – tur­būt lau­kia­ma, kol iš­mirs gy­vi liu­dy­to­jai.

Iki šiol ofi­cia­liai nė­ra pa­skelb­ta, kad Mask­vo­je buvo su­šau­dy­ta per šim­tą lie­tu­vių pat­rio­tų. O kur dar su­šau­dy­tie­ji Gor­kio ka­lė­ji­me ir 16 mi­nist­rų, de­vy­ni ge­ne­ro­lai, aš­tuo­ni ma­jo­rai, ka­ri­nin­ko Vy­tau­to Bul­vi­čiaus ben­dra­žy­giai ir dau­gy­bė dva­si­nin­kų. Jų są­ra­šai iki šiol dar ne­su­da­ry­ti. Lie­tu­vos miš­kuo­se ir Vil­niaus KGB ka­lė­ji­muo­se žu­vo per 22500 par­ti­za­nų.

Ap­gai­les­tau­jant bū­ti­na pa­sa­ky­ti, kad ir da­bar par­ti­za­nų ir lais­vės ko­vo­to­jų at­mi­ni­mas ne tik ne­ger­bia­mas, bet  ir nie­ki­na­mas. Ario­ga­lo­je, par­ti­za­nų ir lais­vės ko­vo­to­jų šven­tė­je, ne­bu­vo nė vie­no aukš­čiau­sio val­džios pa­rei­gū­no. Ge­rai, kad pri­si­me­na­mi gar­bin­gi žmo­nės, įam­ži­na­mas did­vy­rių at­mi­ni­mas. Štai At­ei­ti­nin­kų fe­de­ra­ci­ja mi­nė­jo sa­vo or­ga­ni­za­ci­jos šimt­me­tį, ir tai ver­ta pri­si­min­ti – juk at­ei­ti­nin­kai 1941 me­tais su­da­rė pir­mą­ją prof. J. Amb­ra­ze­vi­čiaus vadovaujamą vy­riau­sy­bę. Rug­pjū­čio 22 die­ną Kau­ne bu­vo pa­šven­ti­na skulp­tū­ra „Žu­vu­sių už Lie­tu­vos lais­vę Mo­ti­nai“. Ta­čiau vi­suo­se šiuo­se mi­nė­ji­muo­se ne­da­ly­va­vo joks aukš­tos val­džios at­sto­vas.

Bol­še­vi­kams pa­vy­ko įti­kin­ti ir aukš­to­sios val­džios at­sto­vus, kad Lie­tu­vo­je yra ne ūki­nin­kai, dar­bi­nin­kai ir in­te­li­gen­tai, bet ir va­di­na­ma­sis eli­tas (pas­ku­ti­niu lai­ku pra­lo­bę api­plėš­da­mi tau­tos žmo­nes) bei va­di­na­mie­ji run­ke­liai. Tai­gi, vi­si lais­vės ko­vo­to­jai už Lie­tu­vą pa­da­ry­ti run­ke­liais. Mes, Lais­vės ko­vo­to­jai, to­kio žmo­nių skirs­ty­mo ne­pri­pa­žįs­ta­me. Mūsų nuomone yra lais­vės ko­vo­to­jai, pat­rio­tai ir ko­la­bo­ran­tai.

Bu­vę ko­la­bo­ran­tai vis įžū­liau nie­ki­na lais­vės ko­vo­to­jus. Da­bar ku­ria­mas  Al­gir­do My­ko­lo Bra­zaus­ko (AMB) kul­tas. Kai­šia­do­rių se­niū­nė L. Ka­te­lev­skie­nė su­kvie­tė pa­si­ta­ri­mą dėl AMB at­mi­ni­mo įam­ži­ni­mo. Se­niū­nai­tis Vir­gi­li­jus Ur­bo­na­vi­čius pa­siū­lė Kai­šia­do­ris pa­va­din­ti Bra­zaus­ko var­du. Ky­la min­tis – ar šis žmo­gus yra silp­na­protis, ar nu­si­kal­tė­lis. Ži­no­mas ko­mu­nis­tų vei­kė­jas Č. Jur­šė­nas va­do­vau­ja AMB at­mi­ni­mo įam­ži­ni­mo ko­mi­si­jai. Ko­mu­nis­tų-so­cial­de­mok­ra­tų fan­ta­zi­ja – be ri­bų. Jie sva­jo­ja su­teik­ti AMB var­dą til­tui Vil­niu­je, Sei­mo sa­lei ar­ba Kau­no tech­no­lo­gi­jos uni­ver­si­te­to sa­lei, iš­leis­ti auk­si­nę mo­ne­tą ar paš­to žen­klą. O mes pa­ta­ria­me bent vie­ną Lu­kiš­kių ka­lė­ji­mo ka­me­rą pa­va­din­ti AMB var­du.

Kuo nu­si­pel­nė AMB Lie­tu­vai? Ar tai, kad jis va­do­va­vo Lie­tu­vos ko­mu­nis­tų par­ti­jai, vyk­džiu­siai Lie­tu­vos ge­no­ci­dą? Tuo pa­čiu jis, kaip pir­ma­sis Ko­mu­nis­tų par­ti­jos CK sek­re­to­rius, va­do­va­vo ir KGB.

Mes, Lais­vės ko­vo­to­jai, nuo­šir­džiai pa­ta­ria­me Ro­kiš­kio mies­to va­do­vams su­teik­ti mies­to gar­bės pi­lie­čių var­dus A. Bra­zaus­ko pus­bro­liui ir pus­se­se­rei, ku­rie ne­to­li Ro­kiš­kio žu­vo ko­vo­je už Lie­tu­vos Lais­vę. Ga­li­mas da­ly­kas, kad par­ti­za­nų Bra­zaus­kų ko­vos ir žū­ties gar­sas pri­ver­tė A. Bra­zaus­ko tė­vą pa­lik­ti Ro­kiš­kį ir per­si­kel­ti į Kai­šia­do­ris.

Kai­šia­do­rie­čiai, su­tei­kę A. Bra­zaus­kui gar­bės pi­lie­čio var­dą, pa­da­rė ne­do­va­no­ti­ną klai­dą. Rei­kė­jo iš­rink­ti gar­bės pi­lie­čiu Die­vo tar­ną ar­ki­vys­ku­pą Te­ofi­lį Ma­tu­lio­nį, ku­ris 16 me­tų pra­lei­do bol­še­vi­kų mir­ties konc­la­ge­riuo­se ir stip­ri­no dva­sia ka­li­nius, ar­ba J. Mi­siū­ną, Di­džio­sios ko­vos par­ti­za­nų  apy­gar­dos įkū­rė­ją. Jis bu­vo pa­im­tas į ne­lais­vę ir Mask­vo­je su­šau­dy­tas. Par­ti­za­nų gre­to­se žu­vo jo žmo­na ir  dau­ge­lis ki­tų kai­šia­do­rie­čių.

Ko­mu­nis­tai šiuo me­tu da­ro ban­dy­mą: jei kils di­džiu­lis pa­si­prie­ši­na­mas šiam AMB „įam­ži­ni­mo“ su­ma­ny­mui, ta­da bus pa­si­ten­kin­ta ir ma­žes­niu, o jei­gu ne­bus pa­si­prie­ši­ni­mo – ta­da ape­ti­tai dar la­biau iš­augs. Pri­si­min­ki­me Ryt­prū­siuo­se žu­vu­sio ge­ne­ro­lo Čer­nia­chov­skio at­ve­jį. Jį pa­lai­do­jo Vil­niu­je, prieš da­bar­ti­nius Vy­riau­sy­bės rū­mus, o Vil­nių Aukš­čiau­sio­jo­je Ta­ry­bo­je bu­vo siū­ly­ta pa­va­din­ti Čer­nia­chov­skiu. Vi­siems de­pu­ta­tams ty­lint at­si­sto­jo ra­šy­to­jas An­ta­nas Žu­kaus­kas-Vie­nuo­lis ir ener­gin­gai už­pro­tes­ta­vo. Jis sa­kė: „At­va­žia­vęs į sos­ti­nę lie­tu­vis ne­ži­nos jos pa­va­di­ni­mo“. Ta­da ko­mu­nis­ti­nė val­džia nu­si­lei­do ir Vil­nius iš­sau­go­jo sa­vo var­dą. Mal­do­je mi­nė­ki­me šį gar­bin­gą lie­tu­vių ra­šy­to­ją.

Pri­si­min­ki­me AMB pa­sa­ky­tas fra­zes:

Apie Lie­tu­vos tri­spal­vę: „Kol ka­bės ši­tas sku­du­ras, aš ne­kal­bė­siu“ (taip bu­vo pa­sa­ky­ta Są­jū­džio mi­tin­ge Vil­niaus Ka­ted­ros aikš­tė­je, pa­ly­dint Lie­tu­vos de­le­ga­ci­ją į va­di­na­mą­ją par­ti­nę kon­fe­ren­ci­ją Mask­vo­je).

„Į sa­va­ran­kiš­kos Lie­tu­vos vals­ty­bės idė­ją aš žiū­riu nei­gia­mai. Aš ma­nau, kad tai ne­re­a­lu“ (In­ter­viu „Ar­gu­men­ty i fak­ty, 1989 m. Nr. 47).

„Kai ku­rie as­me­nys at­kak­liai per­ša mums Lie­tu­vos Res­pub­li­kos at­kū­ri­mo idė­ją. Esa­me įsi­ti­ki­nę, jog ne­įma­no­ma nu­trauk­ti pen­kių de­šimt­me­čių ta­ry­bų Lie­tu­vos rai­dos. Pa­ga­liau nė­ra ir pa­kan­ka­mai pa­grįs­tų ar­gu­men­tų, kad tai da­ry­ti bū­ti­na“ (Žo­dis Lie­tu­vos ko­mu­nis­tams, „Ko­mu­nis­tas“, 1989, Nr. 9).

„Ku­ria­me so­cia­liz­mą TSRS su­dė­ty­je. Jo­kio ki­to ke­lio nė­ra ir ne­ga­li bū­ti. Kraš­tu­ti­niai šū­kiai – iš­sto­ti iš Ta­ry­bų Są­jun­gos, pa­skelb­ti ne­pri­klau­so­mą Lie­tu­vą – mums ne­pri­im­ti­ni“ (Kal­ba „Vil­mos“ įmo­nė­je, „Tie­sa“, 1989 03 03).

Apie oku­pa­ci­nės ka­riuo­me­nės iš­ve­di­mą: „Mes vis­ką ver­ti­na­me tik vie­nu po­žiū­riu: kad tik lie­tu­viai tar­nau­tų Lie­tu­vo­je ir – lauk oku­pa­ci­nė ka­riuo­me­nė. At­sa­ky­ki­te man į pa­pras­tą klau­si­mą: o kas gins Lie­tu­vą?“ (Kal­ba su­si­ti­ki­me su kom­jau­nuo­liais. „Lie­tu­vos ry­tas“, 1990 01 25).

„At­ei­ty­je Lie­tu­vos res­pub­li­ka pir­miau­sia tu­rės ge­rai su­gy­ven­ti su kai­my­nais. Ka­žin ar tai pa­vyks, jei kel­si­me bal­są prieš ta­ry­bi­nę ar­mi­ją“ (Kal­ba TSKP CK ple­nu­me Mask­vo­je. „Tie­sa“, 1990  02 10).

„Kaip mes ga­li­me ap­si­ei­ti be Ta­ry­bų Są­jun­gos? Tam, ku­ris tai pa­da­rys, aš duo­siu No­be­lio pre­mi­ją“ (in­ter­viu lėk­tu­ve skren­dant į Mask­vą).

Šios min­tys liu­di­ja AMB gi­lią ne­apy­kan­tą Lie­tu­vai ir jos ne­pri­klau­so­my­bei.

Vi­si ge­rai pri­si­me­na, kad val­dant A. Bra­zaus­kui  Lie­tu­va vir­to ma­fi­ji­ne vals­ty­be. A. Bra­zaus­ko as­me­niš­kai įvyk­dy­tas  „Drau­gys­tės“ vieš­bu­čio, „Lie­tu­vos du­jų“, „Va­ka­rų skirs­to­mų­jų tin­klų“, „Ali­tos“ pri­va­ti­za­vi­mas, Mai­šia­ga­los afe­ra at­ne­šė Lie­tu­vos Res­pub­li­kai mi­li­jar­di­nę ža­lą.

Bu­vęs pre­zi­den­tas A. Bra­zaus­kas Iz­ra­e­ly­je nie­kie­no ne­įga­lio­tas at­si­pra­šė žy­dų tau­tos už žy­dų tau­tos ge­no­ci­dą, bet pa­mir­šo pa­sa­ky­ti, kad šimt­me­čiais Lie­tu­vo­je žy­dai gy­ve­no lais­vai, kū­rė sa­vo kul­tū­rą  ir nie­kas jų ne­per­se­kio­jo. Be to, tuo lai­ku Lie­tu­va bu­vo oku­puo­ta na­cių. Mes pri­si­me­na­me ir N. Du­šans­kį, Sla­vi­ną ir dau­ge­lį ki­tų KGB tar­dy­to­jų, bet mes ne­kal­ti­na­me žy­dų tau­tos, nes tuos nu­si­kal­ti­mus Lie­tu­vai da­rė at­ski­ri žy­dų tau­tos as­me­nys. Ne pa­slap­tis, kad kiek­vie­no­je tau­to­je pa­si­tai­ko ir nu­si­kal­tė­lių. Ši tai­syk­lė tu­ri bū­ti tai­ko­ma ir Lie­tu­vai.

A. Bra­zaus­kas už­mir­šo pri­min­ti, kad per 3500 lie­tu­vių šei­mų na­cių oku­pa­ci­jos me­tais gel­bė­jo žy­dus. Vė­liau vie­ni nu­ken­tė­jo ir net žu­vo nuo na­cių, ki­ti nuo KGB. Pa­skai­ty­ki­te žy­dų iš­leis­tą kny­gą „Žy­dų gel­bė­ji­mas Lie­tu­vo­je 1941–1944 m.“ (tie­sa, ją su­ras­ti tur­būt jau ne­įma­no­ma – so­vie­tams, ka­lu­siems mums į gal­vą apie lie­tu­vius žyd­šau­džius, ši kny­ga ne­bu­vo pa­ran­ki). Čia aiš­kiai pa­ra­šy­ta, kad per 130 dva­si­nin­kų gel­bė­jo žy­dus. Juos gel­bė­jo ir dau­ge­lis Lie­tu­vos in­te­li­gen­tų, net po­li­ci­jos pa­rei­gū­nai.

Ver­ta pri­si­min­ti prel. M. Kru­pa­vi­čių, ku­ris 1917 me­tais Vo­ro­ne­že už akių bol­še­vi­kų bu­vo nu­teis­tas mir­ties baus­me. Lai­mei, jį įspė­jo ge­ri žmo­nės ir jam pa­vy­ko pa­bėg­ti į Lie­tu­vą. Kai Lie­tu­vo­je na­ciai pra­dė­jo per­se­kio­ti žy­dus, Kru­pa­vi­čius su bu­vu­siu že­mės ūkio mi­nist­ru Alek­sa pa­ra­šė pro­tes­tą A. Hit­le­riui. Bu­vo ka­ro me­tas ir tuo­jau abu­du bu­vo areš­tuo­ti, o prel. M. Kru­pa­vi­čius na­cių bu­vo nu­teis­tas mir­ties baus­me. Ne­tru­kus an­glai su­bom­bar­da­vo Til­žės ka­lė­ji­mo pa­sta­tą, ku­ria­me bu­vo prel. M. Kru­pa­vi­čiaus by­la. Vo­kie­čiai, ne­tu­rė­da­mi by­los, ka­li­nį lai­kė ka­lė­ji­me iki 1943 m. ir vė­liau per­kė­lė į Re­gens­bur­go mo­te­rų vie­nuo­ly­ną. 1945 me­tais iš čia jį iš­va­da­vo ame­ri­kie­čiai…

Ar sta­bu da­ro­mas A. Bra­zaus­kas ka­da nors pro­tes­ta­vo, kai Lie­tu­vos jau­ni­mas gu­lė­jo tur­gaus aikš­tė­se ir ant mies­te­lių grin­di­nio? Ar bent vie­nas ko­mu­nis­tas juos už­jau­tė? Ar sten­gė­si ne­lai­min­guo­sius gel­bė­ti? Ar bent vie­nas ko­mu­nis­tas sten­gė­si Lie­tu­vą gel­bė­ti? Ar A. Bra­zaus­kas ka­da nors pa­reiš­kė pro­tes­tą dėl ne­kal­tų žmo­nių trė­mi­mo?

A. Bra­zaus­kas nie­ka­da vie­šai neat­si­pra­šė Lie­tu­vos žmo­nių už sa­vo nu­si­kal­ti­mus, ne­pa­gai­lė­jo jų ir ne­at­si­ly­gi­no. To ne­pa­da­rė ir vi­si  jo ben­dra­min­čiai ko­mu­nis­tai. Taip bu­vo pa­da­ry­ti žvė­riš­ki nu­si­kal­ti­mai prieš Lais­vės ko­vo­to­jus.

Štai bri­ga­dos ge­ne­ro­lo Adol­fo Ra­ma­naus­ko-Va­na­go (1918 03 06 – 1957 11 29) li­gos is­to­ri­jos iš­trau­ka (vers­ta iš ru­sų kal­bos).

Ak­tas. 1956 m. spa­lio 15 d., Vil­nius

Mes, že­miau pa­si­ra­šę gy­dy­to­jų ko­mi­si­ja, ku­rios su­dė­ty­je LTSR MVD ka­lė­ji­mo Nr. 1 chi­rur­gi­nio sky­riaus ve­dė­ja vyr. ltn. E. A. La­gois­ka­ja, chi­rur­gas kon­sul­tan­tas V. S. Vo­robjov, san. da­lies vir­ši­nin­kas kpt. Kuz­min, su­ra­šė­me ak­tą apie tai, kad:

Ka­li­nys Ra­ma­naus­kas Adol­fas, Liud­vi­ko, g. 1918 m., pri­sta­ty­tas į ka­lė­ji­mo Nr. 1 chi­rur­gi­nį sky­rių 1956 m. spa­lio 12 d. 16 val. 30 min. itin sun­kio­je būk­lė­je. Į klau­si­mus ne­at­sa­ki­nė­jo, be są­mo­nės, pe­ri­odiš­ki vi­sų kū­no ga­lū­nių rau­me­nų trau­ku­liai.

Pul­sas vos jun­ta­mas, minkš­tas, krau­jo spau­di­mas 60/40. Li­go­nis vi­sas kru­vi­nas: ly­ti­nių or­ga­nų sri­ty­je ma­sy­vus raiš­tis, per­si­sun­kęs švie­žiu rau­do­nu krau­ju. Nu­ė­mus raiš­tį pa­ste­bė­ti di­džiu­liai krau­jo kre­šu­liai, ant kap­še­lio – pla­ti plėš­ti­nė žaiz­da, pa­deng­ta krau­jo kre­šu­liais.

De­ši­nė akis pa­deng­ta he­ma­to­ma, ant vir­šu­ti­nio vo­ko, taip pat ant apa­ti­nio vo­ko še­šios dur­ti­nės žaiz­dos, pa­gal dia­met­rą pa­da­ry­tos plo­nu lai­du ar vi­ni­mi. Dau­gy­bė mė­ly­nių pil­vo sri­ty­je, ant kai­rės ran­kos 3-ojo pirš­to – pjau­ti­nė žaiz­da.

Iš­ve­dant li­go­nį iš šo­ko būklės sku­biai per­pil­tas krau­jas 400, gliu­ko­zė 40 proc. – 40, mor­fi­jus, vais­tai šir­džiai.

Po šių prie­mo­nių pa­ki­lo krau­jo spau­di­mas iki 120/80, pul­sas ta­po pa­ten­ki­na­mas, są­mo­nė vis dar ne­aiš­ki. Li­go­nis nu­ga­ben­tas į ope­ra­ci­nę.

Ant ly­ti­nių or­ga­nų pa­ste­bė­ta: de­ši­nė­je kap­še­lio pu­sė­je di­de­lė plėš­ti­nė žaiz­da ir kai­rė­je pu­sė­je žaiz­da, nė­ra abie­jų kiau­ši­nė­lių, sėk­li­džių ka­na­lė­lių.

Pa­da­ry­ta chi­rur­gi­nė ope­ra­ci­ja: pa­ša­lin­ti ne­gy­vi au­di­niai, su­stab­dy­tas krau­jo­plūdis, kap­še­lio žaiz­dos už­siū­tos ket­gu­to siū­lais.

Ope­ra­ci­jos me­tu kom­pli­ka­ci­jų ne­bu­vo. Po ope­ra­ci­jos są­mo­nė li­ko ne­aiš­ki, nors ope­ra­ci­jos me­tu li­go­nis re­a­ga­vo į skaus­mą. Są­mo­nę at­ga­vo 1956 m. spa­lio 13 die­ną. Pas­ta­ruo­ju me­tu pra­de­da­mas gy­dy­mas: an­ti­bio­ti­kai, vais­tai šir­džiai, per­ri­ši­mai.

Li­go­nį kon­sul­ta­vo spec. gy­dy­to­jas oku­lis­tas, nes ant de­ši­nio­jo vo­ko ir akies daug dur­ti­nių žaiz­dų, ga­li­mas de­ši­nio­sios akies re­gi­mo­jo ner­vo pa­žei­di­mas. Krau­jo iš­si­lie­ji­mas į akį. Pa­skir­tas gy­dy­mas. Po­ope­ra­ci­nis pe­ri­odas nor­ma­lus, be kom­pli­ka­ci­jų, nors lai­ko pra­ėjo dar la­bai ma­žai, li­go­nis tai­so­si.

Po­ope­ra­ci­nė diag­no­zė: Trau­mi­nis šo­kas. Pla­čios kap­še­lio žaiz­dos, nė­ra kap­še­lio tu­ri­nio. Smar­kus krau­jo­plūdis, dur­ti­nės žaiz­dos ant de­ši­nės akies. Sa­vęs su­ža­lo­ji­mas.

Tar­dy­mas ga­li­mas (sėk­min­gai gy­dant) po 2–3 sa­vai­čių.

MVD ka­lė­ji­mas NR 1 Sky­riaus ve­dė­ja vyr. leit. La­gois­ka­ja

Chi­rur­gas kon­sul­tan­tas Vo­rob­jov.

MVD ka­lė­ji­mo Nr. 1 san. da­lies vir­ši­nin­kas kapt. Kuz­min.

Ge­ne­ro­las A. Ra­ma­naus­kas-Va­na­gas – vie­nas žiau­riau­siai nu­kan­kin­tų Lais­vės ko­vo­to­jų. At­kreip­kite dė­me­sį į KGB diag­no­zę – „sa­vęs su­ža­lo­ji­mas“ .

Lais­vės gy­nė­jai, vi­si Lie­tu­vos pat­rio­tai, taip pat ir ko­la­bo­ran­tai tu­ri ap­gal­vo­ti šią kru­vi­ną is­to­ri­ją ir pa­da­ry­ti ati­tin­ka­mas iš­va­das. Ga­li­mas daik­tas, kad kai ku­rie nu­si­kal­tė­liai iš­vengs Lie­tu­vos teis­mo, bet is­to­ri­jos teis­mo ir Die­vo teis­mo ne­iš­vengs.

Lie­tu­viai pa­da­rė di­de­lę klai­dą – pa­li­ko ko­mu­nis­tų nu­si­kal­tė­lių teis­mą Die­vui. Lie­tu­viai – la­bai krikš­čio­niš­ka tau­ta, to­dėl nė vie­nas so­vie­ti­nis  tar­dy­to­jas, tei­sė­jas ar pro­ku­ro­ras ne­bu­vo nu­baus­tas už pa­da­ry­tus nu­si­kal­ti­mus. Taip ne­bau­džia­mi jie su­grį­žo į val­džią. Bū­ti­na at­sta­ty­ti tei­sę ir tei­sin­gu­mą. Šiuo me­tu jie ke­lia bal­są prieš Lie­tu­vą ir no­ri įam­žin­ti ko­la­bo­ran­tus, nu­si­kal­tė­lius ir bra­zaus­kus.

Kris­ti­nai, su­grio­vu­siai Bra­zaus­kų šei­mą, ruo­šia­ma­si skir­ti 6900 li­tų ren­tą iš žmo­nių sun­kiai už­dirb­tų pi­ni­gų ir lei­sta gy­ven­ti Tur­niš­kė­se. Taip da­ro­mas nu­si­kal­ti­mas. Ir šis nu­si­kal­ti­mas tu­ri bū­ti sku­biau­siai ati­tai­sy­tas.

Kvie­čia­me vi­sus ge­ros va­lios Lie­tu­vos žmo­nes ener­gin­gai pro­tes­tuo­ti prieš ne­są­ži­nin­gą ko­mu­nis­tų su­ma­ny­mą. Kvie­čia­me at­ei­ti­nin­kus, skau­tus, stu­den­tus, šau­lius ir ki­tas jau­ni­mo or­ga­ni­za­ci­jas gel­bė­ti Lie­tu­vą. Tai šven­ta kiek­vie­no gar­bin­go lie­tu­vio pa­rei­ga.

Su Die­vo pa­gal­ba į nau­ją Lie­tu­vos ir jos žmo­nių dva­sios at­gi­mi­mą!

Nuotraukoje: ge­ne­ro­las A. Ra­ma­naus­kas-Va­na­gas – vie­nas žiau­riau­siai nu­kan­kin­tų Lais­vės ko­vo­to­jų.

Straipsnio autorius: mons. Al­fon­sas Sva­rins­kas, Lais­vės ko­vo­to­jas, Lie­tu­vos par­ti­za­nų ka­pe­lio­nas.

„XXI amžius“, Nr. 66

2010.09.23


Prisijunkite prie diskusijos