Pasaulio ekonomikos mozaika – keičiasi


Print

2011 metai prognozuojami kaip pasaulinės ekonomikos atsigavimo metai. Dar 2010 metų pabaigoje pastebėta daug ekonomikos atsigavimo tendencijų – įvairiose šalyse pradėjo kilti atlyginimai, mažėjo bedarbystė, išaugo prekybos apyvarta.

Labai sparčiai augo kelių Azijos valstybių (Kinijos, Indijos, Taivanio, Singapūro, Pietų Korėjos) ekonomika. Ir Jungtinių Amerikos Valstijų ekonomika  sparčiai atsigauna.

Tiesa, čia pasitaiko įvairių netikėtumų. Štai nuo kovo pradžios staiga pakilo maisto produktų kainos. Kainų augimas siekia 4 procentus, o atskirų prekių kainų augimas kur kas ryškesnis. JAV labai populiarios „Tropicana“ firmos sultys pabrango 8-9 procentais. 6-7 procentais brangsta ir mėsa, brangsta ir kruopos, makaronai bei kiti maisto produktai. Toks staigus kainų šuolis aiškinamas tuo, kad kyla vaisių, grūdų kainos, savo produkcijos kainas kelia ir stambesnieji mėsos tiekėjai.

Tuo tarpu Lietuvoje pastoviai vykstantis maisto produktų ir kuro kainų augimas jau nieko nestebina. Tam yra ir objektyvios priežastys (pirmiausia – pernelyg dideli mokesčiai). Bet pagrindinė priežastis – kainų augimu suinteresuoti Lietuvoje įsigalėję monopolinio kapitalizmo karteliai. Šių struktūrų savininkai palaiko artimus ryšius su korumpuotais politikais bei pareigūnais ir užsitikrina priedangą nelegaliai veiklai.

Ir kituose oligarchijos valdomuose Rytų Europos kraštuose (Rusijoje, Ukrainoje, Bulgarijoje, Latvijoje) didesnių ekonominės pažangos ženklų kol kas nematyti. Ekonominis nuosmukis šiose šalyse itin ryškus. Ekonominis ir socialinis nuosmukis siejamas su valdymo krize. 2011 metų sausį per teroro aktą Maskvos Domodedovo oro uoste tragiškai žuvusi Ukrainos dramaturgė Ana Jablonskaja 2010 metų gruodį sakė: ,,Mus valdo pachanas, kolūkio pirmininkas ir čekistas. Ir tai yra daugelio Rusijai, Baltarusijai ir Ukrainai trukdančių negerovių priežastis“ (,,Pachanu“ vadinamas kelis kartus teistas Ukrainos prezidentas V.Janukovyčius). Tuo tarpu Baltarusijos prezidentas A.Lukašenka kadaise yra dirbęs kolūkio pirmininku. O Rusijos premjeras V.Putinas yra čekistas – profesionalus KGB pareigūnas, šioje struktūroje dirbęs daugelį metų).

Tai, kad ekonominės krizes padarinius galima greitai įveikti, rodo ir Vengrijos pavyzdys. Ši šalis 2008-2009 metais susidūrė su didžiuliais išbandymais. Valstybės biudžete labai trūko lėšų, buvo sumažintos ir pensijos, biudžetinio sektoriaus darbuotojų atlyginimai, o bedarbystės lygis labai išaugo. Tačiau nuo 2010 metų Vengrija pradėjo kilti iš nuosmukio liūno – pensijos grąžintos į ankstesnį lygi, šiek tiek pakilo atlyginimai, bedarbystės lygis mažėja. Šiuo metu didelės dalies Vengrijos gyventojų pajamos – 700-800 eurų per mėnesį. Tokio dydžio atlyginimus gauna didelė dalis mokytojų, darželių auklėtojai, kvalifikuoti darbininkai, vairuotojai, žemesnio rango tarnautojai. Gydytojų algos kiek didesnės ir siekia 1000-1200 eurų per mėnesį. Kuro kainos panašios kaip Lietuvoje, elektra kiek pigesnė, pigesnė ir mėsa, daržovės, vynas ir dar kai kurie maisto produktai.

Karibų jūros regione esančios Prancūzijos užjūrio teritorijos Martinika, Gvadelupė ir Prancūzų Gviana irgi patyrė tam tikras ekonominės krizės grėsmes. 2008-2009 metais čia smarkiai išaugo bedarbystė (štai 400 tūkstančių gyventojų turinčioje Martinikos saloje 2009-ųjų metų pavasarį bedarbių buvo net 26 procentai), staiga pabrango kai kurie maisto produktai, o atlyginimai nedidėjo ar net kai kuriose įmonėse buvo sumažinti. 2009 metų pavasarį ir vasaros pradžioje Martinikoje, Gvadelupėje ir Prancūzų Gvianoje vyko masiniai neramumai – didžiuliai mitingai, demonstracijos. Jie peraugo ir į smurto veiksmus – parduotuvių, kavinių ir pašto skyrių užpuolimus. Smurto proveržius net tramdė specialieji būriai. Valdžia vis tik nusileido protestuotojų reikalavimams ir minimalia algą padidino 130 eurų – nuo 470 iki 600 eurų. Martinikoje didelės dalies vietos gyventojų pajamos šiuo metu siekia 600-800 eurų per mėnesį. Kuras čia gerokai pigesnis nei Lietuvoje (kuro kainos, pavertus į litus – nuo 3 iki 3,5 lito už litrą). Pigesnės ir maisto kainos, o PVM tarifas spaudai – tik 3 procentai.

Įvairūs ekonomistai ir politikos apžvalgininkai dar gerokai iki pasaulinės ekonominės ir finansų krizės pradžios prognozavo tokios krizės pasireiškimą. Rusijos ekonomistas ir politologas Michailas Chazinas dar 2004 metais prognozavo arėjančią pasaulinę ekonomikos krizę, o kiek vėliau, 2005 metais, kai Kremliaus režimas mėgavosi savo galia ir pradėjo tikrą „veržlių sukimo“ politiką, panaikino gubernatorių rinkimus, pradėjo įnirtingai pulti opoziciją ir Kremliui nepalankią spaudą, M.Chazinas prognozavo: „Rusijos ateitis tamsi. Tokia didžiulė šalis laikosi tik gamtinių išteklių dėka. Jokio aiškaus ir perspektyvaus politinio modelio dabartiniai Rusijos lyderiai neturi. Jie remiasi tik viduramžiška priespaudos sistema, bet tokia primityvia sistema, kuri egzistavo Ivano Rūsčiojo laikais, šiais laikais valdžios ilgai išlaikyti neįmanoma. Galėtume savo įtakoje laikyti tiek Nepriklausomų valstybių Sandraugos šalis, tiek Iraną ir Indiją. Bet tam reikia lankstesnės, labiau išmintingos politikos, o kai Rusijoje įsigalėjusi tokia savanaudė ir grobuoniška biurokratija, tai neįmanoma. Iki 2025 metų Rusija bus suskaldyta. Ji skils mažiausiai į kelias dalis. Už Uralo įsigalės Kinijos įtaka. Pietinėje Rusijoje įsigalės islamo valstybės, o tuose kraštuose, kur dar XIII-XV amžiuose buvo rusų žemės, gali formuotis kelios valstybės – skirtingo ekonominio lygio ir politinės santvarkos. Žinoma, yra galimybė, kad čia egzistuos viena, o ne kelios valstybės, bet galimybių tokiai įvykių raidai nedaug“.

Ukraina patiria didžiulius išbandymus. Šalies ekonominė ir socialinė padėtis labai sunki – daugelio žmonių pensijos ir atlyginimai nedideli, o kainos staiga auga, labai smarkiai kyla ir mokesčiai. Klesti tik siauros korumpuotos kastos – pirmiausia kriminalinė oligarchų klasė. Žymus visuomenės veikėjas, rašytojas baronas Eduardas Chodosas teigia: „Ukrainą griauna parazituojantys klanai. Tie klanai pradėjo įsigalėti dar prezidento Kučmos valdymo laikais. Kučma buvo bepradedančių kilti Ukrainos oligarchų ir Rusijos saugumiečių klanų statytinis. Jo rinkimų kampanijai 1994 metais vadovavo su Rusijos saugumiečiais artimai susijęs D.Tabačnikas. Nuvertus Kučmos režimą, padėtis jau šiek tiek keitėsi, bet tie patys oligarchai, palaikomi Rusijos saugumiečių ir tarptautinės mafijos klanų, padarė taip, kad V.Juščenka ir J.Timošenko būtų sukompromituoti, o į valdžią ateitų oligarchų statytinis V.Janukovyčius“.

Ukrainos oligarchinis modelis veikia piramidės principu. Viršuje – Ukrainos prezidentas V.Janukovyčius, šalies saugumo tarnybos vadovas oligarchas V.Choroševskis, įtakingas oligarchas D.Firtašas ir su šiais veikėjais artimai susijęs Donecko klanas (šiam klanui vadovauja artimas V.Janukovyčiaus bičiulis, labai įtakingas oligarchas R.Achmetovas). Kiek žemiau išsidėsto kiti stambesni klanai – Charkovo klanas, kuriam vadovauja A.Feldmanas, Odesos srityje veikiantys du klanai – V.Markovo klanas ir „Ubirų“ klanas bei kituose šalies regionuose veikiantys stambesni klanai. Smulkesniuose rajonuose karaliauja vietos klanai – korumpuotų pareigūnų ir kriminalinių lyderių vadovaujamos grupuotės. O žymus Ukrainos visuomenės veikėjas J.Ziselsas mano: „Ukrainoje vėl tarpsta ksenofobija – pirmiausia antisemitizmas ir prieš kaukaziečius nukreiptos melo ir smurto kampanijos. Ukrainoje įsigalėję klanai nuskurdino šalį, sukūrė ištisą korupcijos tinklą, o dabar, norėdami nukreipti dėmesį nuo tikrųjų problemų, ieško priešų ir teigia, kad dėl daugelio Ukrainoje įsigalėjusių negerovių kalti žydai, gruzinai, armėnai, čečėnai“.

Įdomu pastebėti, kad iš Lietuvos kilę verslininkai sėkmingai dirba įvairiuose užsienio kraštuose. Štai Saulius Karosas jau daugelį metų gyvena Šveicarijoje, valdo stambią naftos bendrovę ,,Western Petroleum“, susijęs ir su kai kurių Lietuvoje veikiančių verslo struktūrų veikla – yra „Medicinos banko“ akcininkas, valdo „SK Impex“ įmonių grupę. Buvę Kauno įmonės „Gardėsis” savininkai Drazdauskai 2003 metais pardavė savo verslą Lietuvoje ir apsigyveno Ispanijoje, čia valdo kelias nedideles įmones. O V.Tikuišis su žmona iš Lietuvos išvyko 2001 metais. Metus jie gyveno Prahoje, o tada persikėlė į Šveicariją. Kurį laiką dirbo viename koncerne, vėliau nusprendė imtis savo verslo. ,,Nuo 2009 metų įsteigėme nuosavą verslą – pristatinėjame žmonėms į namus maisto produktus. Čia maisto produktams taikoma tik 2,5 procento PVM tarifas, tad užsiimti tokiu verslu gana paranku. Be to, mūsų verslas priskiriamas smulkaus verslo kategorijai, tad mums taikomos didelės mokesčių lengvatos“, – teigia V.Tikuišis. 1997 metais į Jungtines Amerikos Valstijas išvyko verslininkas iš Mažeikių Romas Marcinkevičius. Ir Jungtinėse Valstijose jis ėmėsi įvairių verslo projektų ir sėkmingai vysto savo veiklą.

Gintaro Visocko (Slaptai.lt) nuotraukoje: Marijampolės maisto produktų turgavietė.

XXI amžiaus“ laikraštis

2011.03.24


Prisijunkite prie diskusijos