Pasiklydę tarp Garliavos ir Minsko


Print

Prieš keletą dienų daugelis Lietuvos gyventojų galėjo stebėti tikras riaušes, kurios vyko Minske. Gėdingai pralaimėjusi JAV pinigais remiama Baltarusijos opozicija (tarpininkaujant Lietuvai ir to labai neslepiant) nesugebėjo savo pralaimėjimo priimti civilizuotai.

Buvo daužomi langai, galimai apgirtusių ar kitaip apsvaigusių “opozicionierių” rankomis. Baltarusijos ypatingosios paskirties milicijos būrio pareigūnai buvo priversti atlikti savo pareigą ir tikrai žiauriai nuslopino įsisiautėjusius chuliganus.

Į visą tai nedelsiant sureagavo ne tik Lietuvos politikai, bet ir save vadinančio “didžiausio ir nepriklausomo Lietuvos dienraščio” apžvalgininkai, unisonu, savo skystais balseliais pradėję šaukti ir liesais kumšteliais pradėję baksnoti į “Lukašenkos fašizmą”. „Šalin Lukašenką” – tapo visų progresyviais save vadinančių Lietuvos politikos apžvalgininkų straipsnių antraštės.

Žinoma, besaikis jėgos panaudojimas nedaro garbės jokiai valstybei. Jokiam politikui. Žmogaus Teisių ir Laisvių pamynimas – taip pat. Tačiau įdomiausia tai, kad Minsko “demokratus“ palaiko tie, kurie dar prieš mėnesį klykė apie “nevaldomą Garliavos minią”  ir joje įžvelgė “grėsmę valstybei”.  Pasirodo, egzistuoja du “minių” tipai: vienas – kurį galima įžeidinėti ir žeminti, kitas – neliečiamas ir šventas. Nesvarbu, kad viena minia tik meldėsi ir taikiai neleido galimai seksualiai išnaudotos mergaitės atiduoti jos motinai, kuri galimai ir dalyvavo tame išnaudojime, o kita minia elgėsi agresyviai ir chuliganiškai. Tas jau – nebesvarbu. Mat vieną minią remia JAV, o kitą – tai tik paprasta liaudis – “runkeliai”, kalbat “metų stiliaus moters“ žodžiais.

Keista, kad viena “minia“ ta, kuri atskleidė visą Lietuvos valdžios infantilumą, tapo tokia bjauri “lygiausiems” Lietuvos piliečiams, o ta  minia, kuri parodė savo infantilumą ir nebrandumą Minske – tokia artima. Mat dabar “lygiausi” galės šaukti, kad Lietuvoje nėra taip blogai su Žmogaus Teisėmis ir Laisvėmis, bei pirštu savo rinkėjams (mums – “buduliams” ir “runkeliams”) rodys į Baltarusiją ir šauks chruščiovišku stiliumi:  “o pas juos negrus karia !”.

Beje, valdžios apologetai šauks apie “Baltarusijos vadžios despotiškumą” visiškai pamiršę, kaip praeitais metais Viešojo Saugumo Tarnybos pareigūnai lygiai taip pat žiauriai ir negailestingai, pasenusiomis ir sukietėjusiomis guminėmis kulkomis, išvaikė turgaus prekeivius, pamiršę, kad “violetinės rėksnių minios” aktyviausi veikėjai buvo nubausti piniginėmis baudomis už tai, kad sutrukdė vykdyti jau dabar nebegaliojančio Teismo sprendimą.

Lietuvai atkovojus Nepriklausomybę, tikėjau, kad bus atsisakyta dvigubų standartų politikos. Kad juoda – visada bus juoda, kad balta – visada bus balta. Bet netobulinama Laisvė linkusi išsigimti. Sintetinama Demokratija praranda savo dailų veidą ir tampa bjauria grimasa, priverstinė Tolerancija pavirsta į paranojinę tolerastiją. Galų gale dvigubus standartus sau leidžianti Valstybė virsta anekdotu ir praeitimi .

Kažkurioje TV laidoje ekonomistė dr. Aušra Maldeikienė liudijo, kaip 2010 metų sausio 16 dieną protesto akcijos prie Seimo dalyvius galimai išprovokavo Seimo klerkai – iš saugaus atstumo ir už VST būrių nugaros rodę miniai nepadorius ženklus ir grimasas, bei mobiliausias telefonais filmavę ir fotografavę protestuojančius  “runkelius”  bei  “budulius” ir visa tai siuntinėję savo draugeliams. Kažkuris Seimo veikėjas tada laidoje pažadėjo “išsiaiškinti”. Aiškinasi iki šiol, manydamas, kad “pažadėjau – patiešijau”.

Mane kaip beviltišką optimistą džiugina viena – jeigu mūsų “lygieji” sugebėjo pasiklysti tarp dviejų pušų, lygiame lauke – tarp Minsko “demokratų” ir Garliavos “minios”, tai reiškia, kad tą jų  paklydimą puikiai įvertins rinkėjai. “Minia” gal ir nesugeba kalbėti ir rašyti įmantriai, savo mintis paversdama tarptautinių žodžių litanija. Bet tokia “minia“ turi kitą puikią savybę – ji jaučia. Jaučia, kur tiesa ir kur gėris. Nes politikai, nesimokantys iš savos istorijos, pasmerkti tapti politikos užribiu.  Visada akcentuoju, kad Lietuvos Partizanų vadovybė suprato, jog pagrindinis Lietuvos Laisvės netekimo faktorius buvo socialinė nelygybė ir dvigubų standartų taikymas. Mūsų politikai šito suvokti paprasčiausiai nepajėgūs.

Nuotraukoje: komentaro autorius Vadimas Juška.

2010.12.06


Prisijunkite prie diskusijos