Piniguočių šutvei – neperžengiama užkarda


Lazdynų bei kitų artimų Vilniaus mikrorajonų gyventojai jau šiuo metu kenčia dėl blogo kvapo, sklindančio iš Vilniaus miesto nuotekų valyklos. Vilniaus Visuomeninės sveikatos tyrimų centras, 2007-08-16 atlikęs oro užterštumo tyrimus, užfiksavo tūkstančius kartų normą viršijantį merkaptanų kiekį ore. Manoma, kad jis sklinda iš vandens valymo įrenginių Titnago gatvėje. Kokį poveikį sveikatai turi šie teršalai, neskelbiama, tačiau vien blogas kvapas, keliantis neigiamą psichinį poveikį, turi tiesioginį neigiamą poveikį sveikatai. Jei fekalijų kvapas vidurnakty žadina iš miego, apie poveikį sveikatai netenka kalbėti… Be abejonės, neigiamą poveikį gyventojų sveikatai turi ir Jočionių gatvėje UAB “Senovė“ deginamos medicininės atliekos, nuo kurios dūmai taip pat sklinda ir į kaimyninius mikrorajonus.

Antroji ir Trečioji šiluminės elektrinės, intensyvus transporto eismas Oslo bei Gariūnų gatvėmis bei jau minėti taršos šaltiniai, kartu sudėjus, nors tokių tyrimų niekas nesivargina daryti, neabejotinai turi neigiamą poveikį žmonių sveikatai.

Numatomas įkurdinti dar vienas didelės taršos šaltinis – Vilniaus regioninė komunalinių atliekų deginimo gamykla Jočionių gatvėje, tik 3 kilometrai nuo mikrorajono, kurios statybą, nederindama su aplinkiniais gyventojais, nepaisydama jų protesto, akivaizdžiai proteguoja Vilniaus miesto savivaldybė.

Lazdynų ir gretimų mikrorajonų gyventojai protestuoja prieš minimą aplinkos taršos objektų koncentraciją, ypač prieš kėslus greta Lazdynų mikrorajono įsteigti dar vieną taršos šaltinį, “miegamąjį“ sostinės mikrorajoną paversti kenksminguoju. Bendruomenė jau ne kartą kreipėsi į įvairias institucijas, tarp jų – į Seimo Aplinkos apsaugos komitetą, tačiau atsirašinėjama, o realių žingsnių taršos mažinimo link nepadaryta.

Antai, š. m. kovo 25 d. raštu Aplinkos apsaugos komiteto Pirmininkas bendruomenei atsiuntė komiteto pasitarimo dėl komiteto sprendimo nuotekų valymo klausimu protokolo išrašą, kuris liudija, kad Komitetas, pripažindamas netoleruotiną padėtį, ne tik nesiima neatidėliotinų ryžtingų sprendimų padėčiai gerinti, tačiau paveda įvairioms institucijoms rengti priemonių planus, stebėti aplinką, teikti Komitetui informaciją (net iki 2010 m. rugsėjo mėn. 10 d.). Toks komiteto elgesys prilygsta reikalo vilkinimui, dėmesio itin rimtai problemai spręsti stoką. Atkreiptinas dėmesys į tai, kad Komitetas pasitarime nesvarstė ir neišreiškė savo pozicijos itin grėsmingos atliekų deginimo gamyklos greta mikrorajono statybos klausimu.

Po pakartotino kreipimosi Komiteto pirmininkas raštu pranešė, kad ankščiau minėtas oro užterštumo matavimas merkaptanais esąs momentinis, neatitikęs metodinių reikalavimų. Tik kodėl tuomet nepavesta atitinkamoms institucijoms atlikti matavimus, atitinkančius metodiniams reikalavimams arba vykdyti nuolatinį monitoringą? Dėl atliekų deginimo gamyklos projekto Komitetas išvis rankas nusiplovė, nes konkreti planuojama ūkinė veikla, esanti vykdomosios valdžios ir savivaldos kompetencijos sritis. O tai, vaizdžiai tariant, yra Rubikono, UAB “Vilniaus vandenys“, šilumos ūkio bendrovės “Dalkija“ ne tik įtakojama, bet ir valdoma sritis. Tokiai “savivaldai“ turi priešintis seniūnijos, vietos bendruomenės.

Aukštą gyventojų pasitikėjimą turinti Lazdynų seniūnija, turėtų ne tik stebėti „rubikoninkų“ bei mero judesius atliekų tvarkymo reikalu, bet budriai saugoti ir ginti gyventojų interesus, aktyviau informuoti apie padėtį, organizuoti gyventojus protestui. Seniūnijos rūpesčiu surinkti 8000 gyventojų protesto prieš atliekų deginimo gamyklos statybą parašų, tačiau parašų rinkimas sustabdytas. Kodėl? Gal tik ketvirtadalis mikrorajono gyventojų protestuoja, gal kitiems atliekų deginimas su oro tarša priimtinas?! O gal meras savo storu pirštu seniūnui pagrasino? Ir kodėl nesigirdi Lazdynų bendruomenės savivaldijos balso (net visuomenę informuojantį tinklapį panaikino)? Panašu, kad rimčiausiu balsu laikytinas vietos bendruomenės balsas yra kliuvinys ne tik Vilniaus merui, bet ir seniūnui.

Iš tikrųjų, savivaldybės buldozeriniams veiklos būdams pasipriešinimas turi būti toks, kad be gyventojų sutikimo jokie įtartini ar kenksmingi projektai nebūtų įgyvendinami, o biurokratų ir piniguočių šutvei būtų pastatyta neperžengiama užkarda.

Nuotraukoje: straipsnio autorius Algimantas Zolubas.

2010.05.05

print

Prisijunkite prie diskusijos

El. pašto adresas nebus skelbiamas. Būtini laukeliai pažymėti *