Pirmasis, kurį apkaltino bendradarbiavus su gamtosauginėmis organizacijomis šnipinėjimo tikslais


Print

Rusijos karinių jūrų pajėgų atsargos kapitoną Aleksandrą Nikitiną sulaikė 1996 metų vasario 6 dieną. Suėmė jį ne kas kitas, o būtent pagrindinė Rusijos slaptoji tarnyba – Federalnaja služba bezopastnosti (lietuviškai – FST).

Rusijos federalinės saugumo tarnybos FST pateikti kaltinimai skambėjo grėsmingai – kapitonas įtariamas tėvynės išdavimu. Suėmimo dieną kapitonas oficialiai, legaliai bendradarbiavo su garsia Norvegijos ekologine organizacija “Bellona”. Toje kompanijoje jis dirbo konsultantu. Todėl buvo akivaizdu, jog Rusijos Temidė kapitoną kaltina šnipinėjus Norvegijos Karalystei.

Juolab kad minėtoji “Bellona” užsiėmė Rusijai nemalonia tema – tyrė iš Rusijos povandeninių atominių laivų į aplinką patekusių branduolinių atliekų poveikį gamtai. Žodžiu, “Bellonos” tyrimai bent jau netiesiogiai buvo susiję su Rusijos karinėmis paslaptimis. Tačiau konkrečių įrodymų, jog kapitonas išties norvegams teikia slaptą informaciją, Rusijos FSB neturėjo.

Kapitonas A.Nikitinas dar 1995-ųjų pavasarį suprato, jog yra sekamas. Tuo metu Rusijos Vyriausybės parėdymu ekologinei norvegų organizacijai “Bellona” buvo geranoriškai pateikti oficalūs dokumentai ir kompiuterių duomenys, susiję su neleistinai, avarijų metu, į aplinką patekusiomis Rusijos povandeninių laivų branduolinėmis atliekomis. Tačiau jau vos po kelių dienų Rusija pareikalavo, kad “Bellona” nedelsiant grąžintų visus dokumentus. Savo elgesio motyvų nepaaiškino. Be abejo, “Bellonos” vadovybė ne sykį teiravosi, kada jai Maskva vėl suteiks galimybę analizuoti oficialius Rusijos dokumentus. Tačiau oficialusis Kremlius tylėjo. Tylėjo iki pat 1995-ųjų rudens.

Norvegijos gamtos apsaugos specialistai įsižeidė dėl atsainios Rusijos valdžios laikysenos. “Bellona” vieną po kito skelbė protestus. Tačiau FSB vadovybė net nesiruošė atsiprašyti tarptautinį pripažinimą turinčių norvegų ekologų už sutrukdymus bei nepatogumus. FSB išplatino pareiškimą, esą norvegiška “Bellona” ir kai kurios kitos panašaus pobūdžio organizacijos, dirbdamos Rusijos teritorijoje, iš tiesų domisi ne vien ekologinėmis temomis.

Oficialiame FSB vadovybės pareiškime nebuvo tokių sąvokų kaip “žvalgyba” ar “nelegalus slaptos informacijos rinkimas”. Tačiau FSB, naudodama užuominas, aiškiai pasakė: “Bellona” ir jos darbuotojai kaltinami šnipinėję Rusijos Federacijos teritorijoje. Tvirtinimai apie gražius gamtosauginius tikslus tėra širma, kuria siekiama pridengti tikruosius tikslus.

Štai tada atsargos kapitonas A.Nikitinas ir sukluso. Jei “Bellona” kaltinama renkant žvalgybinę informaciją apie karinius Rusijos povandeninius atominius laivus, vadinasi, greičiausiai nelegalia veikla įtariamas ir jis, tos firmos konsultantas. Tačiau jau buvo vėlu ką nors keisti ar atsitraukti. Į A.Nikitino biurą atvyko FSB darbuotojai ir išsivežė kapitoną. Štai taip skambėjo kapitonui pateikti kaltinimai: “valstybės paslapties statusą turinčių dokumentų perdavimas užsienio organizacijai”.

Manoma, kad A.Nikitinas tapo pirmuoju rusu, kuris buvo apkaltintas būtent šnipinėjimo tikslais bendradarbiavęs su gamtosauginėmis užsienio organizacijomis. Norvegų “Bellona” pasiuntė atsargos kapitoną teisinantį laišką tiesiai tuometiniam Rusijos prezidentui Borisui Jelcinui. Norvegijos parlamento vadovai tiesiogiai kreipėsi į Rusijos Federacijos Valstybės Dūmą prašydami dar sykį atidžiai peržiūrėti atsargos kapitono bylą, nes A.Nikitinas, norvegų politikų tvirtinimu, nėra joks šnipas. 1996-aisiais metais vasario 16-ąją norvegų dienraštis “Dagblader” redakcijos skiltyje pareiškė: “Jeigu Nikitiną Maskva nuteis, šis žingsnis turės katastrofiškų pasekmių Rusijos ekologijai, kadangi Rusijos gamta, taip pat ir jūra, teršiamos neįsivaizduojamai sparčiai ir plačiai”.

Taip pat žinoma, jog 1996-aisiais metais JAV viceprezidentas Albertas Goras Vašingtone specialiai susitiko su tuometiniu Rusijos prezidento Boriso Jelcino patarėjumi ekologiniais klausimais ponu Alėksėjumi Jablokovu. JAV viceprezidentas pareiškė didelį susirūpinimą dėl atsargos kapitono suėmimo. Jis pabrėžė, jog oficialusis Vašingtonas netiki kapitonui pareikštų kaltinimų pagrįstumu. Tačiau JAV žvalgybos enciklopedijose, taip pat Normano Polmaro ir Tomo B.Aleno knygoje “Šnipinėjimo enciklopedija”, nėra jokių tikslių žinių, ką Amerikos viceprezidentui tądien atsakė Rusijos prezidento patarėjas ekologiniais klausimais.

Be kita ko, kapitono A.Nikitino istorija byloja, jog Rusijos valdžia savo slaptosioms tarnyboms dar B.Jelcino laikais suteikė itin plačius įgaliojimus. FSB dar B.Jelcino valdymo metais tapo ypatingai galinga, beveik niekam netskaitinga organizacija. Į valdžią atėjęs Vladimiras Putinas tokias nuostatas tiesiog įteisino, įtvirtino. Bet pradžią Rusijos slaptųjų tarnybų stiprinimui davė būtent demokratu laikomas B.Jelcinas.

Šis faktas neakivaizdžiai byloja, jog B.Jelcinas neatsitiktinai savo įpėdiniu pasirinko kietosios linijos šalininką – būtent Vladimirą Putiną. Kai kurie informaciniai šaltiniai šiandien įrodinėja, esą B.Jelcinas galbūt suklydo, pasirinkdamas V.Putiną. Vaizdžiai tariant, manė, kad V.Putinas – demokratas, o pasirodė, kad – kietojo kumščio gerbėjas. Arba bandoma įrodyti, esą B.Jelciną apgavo, įpiršdami jam kietosios pozicijos atstovą, sumaniai įviniotą į demokratijos skraistę. Liūdna kapitono A.Nikitino istorija tarsi prieštarauja tokioms versijoms. 

Rusijoje nūnai bet kas gali būti apkaltintas šnipinėjimu užsienio valstybei. Šių kaltinimų pagrįsti konkrečiais, neginčijamais įrodymais Rusijos slaptosioms tarnyboms nė nebūtina. Arba bent jau ne visada būtina.

Lapkričio 23 dieną laikraštis “XXI amžius” išleido dar vieną specializuoto priedo “Slaptieji takai” numerį. Norintieji įsigyti popierinę “Slaptųjų takų” versiją turėtų kreiptis: gilanis.gintaras@gamail.com.

2011.11.26


Prisijunkite prie diskusijos