Plungės teismas grąžino Andriaus Kavecko bylą prokuratūrai


Print

Šių metų rugsėjo mėnesį portalas Slaptai.lt ir laikraštis “XXI amžius” buvo paskelbęs straipsnį “Imitacija ar provokacija”, kurioje bandėme išsiaiškinti, kaip ir kodėl plungiškis Andrius Kaveckas tapo kaltinamuoju asmeniu iš šalies žvelgiant itin žiaurioje baudžiamojoje byloje.

Minėta baudžiamąja byla visuomenės aktualijų portalas Slaptai.lt ir laikraštis “XXI amžius” susidomėjo dėl to, kad mums buvo sunku patikėti Plungės miesto gyventojui inkriminuojamų nusikaltimų pagrįstumu bei realumu. Žadėjome šia byla domėtis iki atomazgos.

Savo pažado laikomės. Spalio 28-ąją šių eilučių autorius stebėjo dar vieną Plungės rajono apylinkės teismo posėdį viešame baudžiamąjame procese, kuriame narpliota keista A.Kavecko baudžiamoji byla.

Tik susimąstykime: remiantis Plungės rajono prokuratūros surinkta medžiaga, anksčiau niekad niekur neteistas, aukštąjį išsilavinimą įgijęs, vedęs, auginantis du vaikus, sveiką gyvenimo būdą propaguojantis, Klaipėdos universiteto kūno kultūros fakultete paskaitas skaitantis plungiškis A.Kaveckas organizavo veiksmus, pavojingus kito plungiškio šeimos narių gyvybei, sveikatai ir turtui. Tiksliau tariant, siekė padegti garažą, sugadinti automobilį, apvogti butą, sumušti sūnų ir išžaginti dukrą.

Vadovaujantis teisininkų terminais, plungiškis A.Kaveckas privalėtų turėti itin rimtą motyvą nekęsti kaimyno Alvydo Meištininko, jei taip plačiai užsimojo. Tačiau priežastis, kurią prokurorė įvardino Plungės rajono apylinkės teismo salėje, – mažai įtikinama. Pasirodo, tame pačiame Plungės name gyvenantys A.Kaveckas ir A.Meištininkas susikivirčiję viso labo dėl “gyvenamojo namo bendrijos administravimo klausimų”. Tik tiek. Bent jau šių eilučių autoriui sunku patikėti, jog dėl buitinio pobūdžio nesutarimų būtų organizuojami garažų padegimai ar kūno sužalojimai. Žinoma, šiandieninis gyvenimas – itin margas, sudėtingas, komplikuotas. Ir vis dėlto sunku įsivaizduoti, jog dėl buitinių kivirčų kaimynas kaimyną planuotų taip žiauriai bausti.

Plungiškiui A.Kaveckui metami kaltinimai neatrodo įtikinami dar ir dėl to, jog Plungės rajono teisėsauga remiasi vien liūdnai pagarsėjusio Pavelo Iljino liudijimais. P.Iljiną vadiname “liūdnai pagarsėjusiu” asmeniu pagrįstai, nes jo pavardė ne sykį buvo minima net keliose baudžiamosiose bylose. Pavyzdžiui, 2008-aisiais Klaipėdos miesto vyriausiasis policijos komisariatas tyrė bylą, kurioje P.Iljinui pareikšti įtarimai dėl “sukčiavimo, dokumento klastojimo ar disponavimo suklastotu dokumentu”.

Tais pačiais 2008-aisiais metais Klaipėdos apskrities vyriausiasis policijos komisariatas tyrė bylą dėl “neteisėto informacijos apie privatų asmens gyvenimą rinkimo, neteisėto specialiosios technikos įrengimo ar panaudojimo informacijai rinkti”. Šioje byloje P.Iljinas įvardintas įtariamuoju.

2010-aisiais Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato pareigūnai P.Iljinui pateikė įtarimus dėl neteisėto disponavimo narkotinėmis ar psichotropinėmis medžiagomis turint tikslą jas platinti arba jomis neteisėtai disponuoti. Omenyje turimas būtent “didelis narkotinių ar psichotropinių medžiagų kiekis”. Tąsyk P.Iljinui paskirta griežčiausia kardomoji priemonė – suėmimas. Jis buvo pristatytas į Šiaulių tardymo izoliatorių. Griežčiausia kardomoji priemonė suėmimas panaikinta tik šių, 2011-ųjų, metų sausio 19 dieną.

Jau remiantis vien šiais faktais P.Iljinas negali atrodyti panašus į labai patikimą liudytoją. O juk keistų istorijų, į kurias jis buvo įsivėlęs, esama ir daugiau. Apie tai jau sykį rašėme. Todėl priminsime tik pačius svarbiausius momentus, be kurių spalvinga P.Iljino biografija nebūtų išsami.

Šis rusų tautybės Lietuvos pilietis pirmą kartą pagarsėjo 2000-aisiais, kai savo ar kieno nors kito iniciatyva įsivėlė į šnipinėjimo skandalą. To meto lietuviškoje spaudoje pasirodė pranešimų, kad Rusijos federalinės saugumo tarnybos pareigūnai sulaikė 24-ketverių metų Lietuvos pilietį P.Iljiną. Pasak Rusijos slaptųjų tarnybų, P.Iljinas yra Lietuvos VSD agentas ir įtariamas šnipinėjimu amerikiečių labui. Esą jis turėjo įsilaužti į Rusijos federalinės saugumo tarnybos kompiuterių tinklus.

Būtina pabrėžti, kad rusiškoji Temidė P.Iljino nei teisė, nei sodino į kalėjimą. Pats P.Iljinas spaudoje neigė esąs kaltas.

Nurimus šnipinėjimo skandalui P.Iljinas dingo iš Lietuvos. Kur gyveno, ilgokai niekas nieko nežinojo. Tik vėliau paaiškėjo, jog jaunuolis apsistojo Švedijoje. Bet 2005-aisiais P.Iljinas ir vėl – Lietuvoje. Čia jis patenka į naują ne itin malonią istoriją. Jam pateikiami kaltinimai bandžius nelegaliai įsilaužti į Vilniaus banko kompiuterines informacines sistemas.

Tai štai tokios tokelės. Plungės rajono apylinkės prokuratūra kaltinimus niekad niekur neteistam A.Kaveckui grindžia iš skandalų liūno neišbrendančio P.Iljino parodymais. Daugiau jokių argumentų prieš A.Kavecką Plungės rajono prokuratūra neturi.

Šių metų spalio 28-ąją Plungės rajono apylinkės teismo posėdyje paaiškėjo naujų aplinkybių, kurios leidžia įtarti, jog plungiškiui A.Kaveckui pateikti kaltinimai gali būti neverti nė sudilusio skatiko. P.Iljino parodymai menkavečiais atrodo ne tik dėl to, kad pats liudytojas – abejotinos reputacijos. Remiantis A.Kavecko interesus ginančio advokato Arūno Marcinkevičiaus nuomone, prieš jo ginamąjį neteisėtai taikytas pats nusikalstamos veikos imitavimo modelis. Pirma, abejotinos reputacijos P.Iljinas bandė provokuoti A.Kavecką kur kas anksčiau, nei iš teisėsaugos institucijų buvo gavęs leidimą šiai veiklai. Laiko atkarpa – užtektinai didelė. Atlikti nusikalstamos veikos imitavimo modelį (NVIM) teismas P.Iljinui leido tik 2011 metų balandžio 18-ąją. Tiksliau tariant – praslinkus net 11-ai parų po to, kai P.Iljinas savo iniciatyva slapta įrašė pirmąjį pokalbį su plungiškiu A.Kavecku.

Tačiau įtartinas P.Iljino skubėjimas provokuoti savo buvusį kūno kultūros dėstytoją – tik aisbergo viršūnė. A.Kavecką ginantis “Balticus Advocatus” kontoros advokatas A.Marcinkevičius spalio 28-osios dienos Plungės rajono apylinkės teismo posėdyje pastebėjo, jog Plungės teisėsauga iš viso negalėjo leist taikyti NVIM, kadangi iki modelio taikymo neturėjo jokių objektyvių žinių, esą plungiškis A.Kaveckas kurpia nusikalstamus planus. O pagal specialias Lietuvos Aukščiausiojo teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus plenarinės sesijos ir Europos Žmogaus teisių teismo Didžiosios kolegijos nutartis, NVIM leistina taikyti prieš asmenį tik tuo atveju, jei žinoma, kad asmuo jau nusikalsta. Tiksliau tariant, nusikalstamos veikos imitavimo modeliu galima tik prisijungti prie jau atliekamų neteisėtų veiksmų, siekiant kuo greičiau išaiškinti ir suimti visus potencialius kaltininkus. Tuo tarpu nei Plungės policininkai, nei prokurorai iki NVIM taikymo neturėjo jokių žinių, esą plungiškis A.Kaveckas planuoja nuskriausti savo kaimyną.

Pažymėtina, jog dėl neteisėto NVIM taikymo Lietuvos teisėsauga jau turėjo didelių nemalonumų. Tereikia atsiversti 2008-ųjų metų vasario 5-osios dienos EŽTT nutartį byloje “K.Ramanauskas prieš Lietuvą”. Tąsyk EŽTT teisėjai vienbalsiai pripažino, jog Lietuva nederamai taikė nusikalstamos veikos modelį prieš savo pilietį K.Ramanauską. Labai panašiai – kaip ir prieš plungiškį A.Kavecką.

Taigi EŽTT išteisino K.Ramanauską. Ne tik išteisino ir reabilitavo, bet ir įpareigojo Lietuvos valstybę sumokėti nepagrįstai persekiotam ir nepagrįstai nubaustam savo piliečiui solidžią piniginę kompensaciją. Po šio nemalonumo lietuviškoji Temidė dar sykį oficialiai, viešai ir įsakmiai pabrėžė, jog nė vienai Lietuvos teisėsaugos institucijai nevalia provokuoti asmens nusikalsti. NVIM taikytinas tik tuo atveju, jei prisijungiama prie jau įgyvendinamų nusikalstamų veiksmų. Nejaugi šie nutarimai nežinomi ir neprivalomi Plungės rajono prokurorei Danutei Rudienei, palaikančiai valstybinį kaltinimą?

Taip pat svarbu pabrėžti, jog plungiškis A.Kaveckas, duodamas šių eilučių autoriui interviu, pabrėžė, esą ir tie abejotinos reputacijos P.Iljino slapta daryti garso įrašai jam nėra pavojingi. Nes jis niekad niekam niekur nėra sakęs, jog norėtų susidoroti su savo kaimynu ir pritartų smurtiniams veiksmams. Tai P.Iljinas ragino jį griebtis drastiškų priemonių ir netgi – prekiauti narkotikais. Jis pats gi tokiems planams nepritarė. Jis tvirtino sieksiąs visus konfliktus ir įtartinas situacijas “išspręsti išimtinai teisėtomis priemonėmis”. 

Plungiškio A.Kavecko advokatas A.Marcinkevičius spalio 28-osios dienos teismo posėdyje akcentavo, kad Plungės prokurorai, prieš pateikdami medžiagą teismui, “teisiškai net neapibrėžė kiekvieno bylos proceso dalyvio statuso”. Plungiškis A.Kaveckas kaltinamas tuo, kad ketino pakenkti tiek A.Meištininko turtui, tiek A.Meištininko artimiesiems. Tačiau minėtoje baudžiamojoje byloje nukentėjusiuoju kažkodėl pripažįstamas tik vienas A.Meištininkas, nors prokurorė teigė, kad nei turtinė, nei fizinė, nei moralinė žala niekam nėra padaryta. Taigi nesuprantama, kodėl ir kokiu pagrindu nukentėjusiuoju pripažintas A.Meištininkas, jei nėra padaryta jokia žala. Be to, nei A.Meištininko sūnus, nei A.Meištininko dukra neįvardinti ir nepripažinti nukentėjusiaisiais. Jie byloje net neapklausti. Kodėl?

Spalio 28-osios teismo posėdyje advokatas A.Marcinkevičius taip pat pastebėjo, jog deramai neapibrėžtas ir paties P.Iljino statusas. Šiuo metu P.Iljinas įvardinamas liudininku, nors vienuolika parų savavališkai, neturėdamas tam įgaliojimų, kurstė plungiškį A.Kavecką nusikalsti, siūlydamas jam įvairiausius pasibaisėjimą keliančius susidorojimo su A.Meištininko šeima būdus. O tai reiškia, kad pats P.Iljinas galimai nusikalto prieš Lietuvos įstatymus. Lietuviškoji teisė byloja, jog net gi teisėtai ir pagrįstai sancionuotas NVIM neatleidžia nusikalstamą veiką imituosiančio ar imitavusio asmens nuo asmeninės teisinės atsakomybės tiek už sankcionuoto NVIM ribų peržengimą, tiek už iki NVIM sankcionavimo momento padarytas nusikalstamas veikas. Juk čia labai nesunku įžvelgti akis badantį paradoksą. A.Kaveckas prokurorų įvardinamas kaip nusikalstamos veikos organizatorius. Bet byloje kažkodėl neįvardintas nė vienas vykdytojas. Vadovaujantis sveika nuovoka, nusikaltimo organizatoriumi neįmanoma tapti be nusikaltimą atlikti sutinkančių vykdytojų.

Prie spalio 28-osios dienos posėdžio keistų ypatumų reikėtų priskirti ir aplinkybę, jog pertraukos metu liudytojas P.Iljinas teismo koridoriuje atvirai ir itin draugiškai bendravo su A.Meištininku, tarsi jie būtų seni pažįstami, ir prašė, kad A.Meištininko advokatas pareikalautų teisėjo išklausyti jo parodymus. Esą jam nusibodo pastoviai važinėti į Plungės rajono apylinkės teismą. Kai advokatas A.Marcinkevičius viešai, visiems girdint, paklausė, kokie iš tikrųjų santykiai sieja nukentėjusįjį su P.Iljinu ir ar toks pokalbis reiškia, kad jie seniai vienas kitą pažįsta, P.Iljinas ir A.Meištininkas nutilo ir daugiau nebesikalbėjo. Nors ir vėl: prasidėjus viešam teismo posėdžiui sėdėjo vienas šalia kito. 

Nukentėjusiojo A.Meištininko atsakymas į advokato A.Marcinkevičiaus klausimą, ar jis norėtų, jog baudžiamojon atsakomybėn būtų patraukti tikrieji nusikaltimo organizatoriai, ar vien tik kaimynas A.Kaveckas, nustebino teismą ir proceso dalyvius. Pasak A.Meištininko, jam užtenka, kad teismas nubaustų tik A.Kavecką. Kodėl A.Meištininkas toks priešiškas A.Kaveckui, o kitiems galimiems nusikaltimo organizatoriams bei vykdytojams atlaidesnis? – taip ir liko neaišku. Gal atsakymas slypi tikruosiuose A.Meištininko ir P.Iljino santykiuose?

Į teisėjo klausimą, ką manąs dėl kaltinamojo akto atitikimo įstatymams ir galimybės nagrinėti bylą teisme, savo nuomonės A.Meištininkas neturėjo, todėl paliko šį klausimą spręsti bylą nagrinėjančiam teisėjui Vaidui Gasiūnui.

Baigdamas dėstyti savo prašymo argumentus advokatas A.Marcinkevičius atkreipė dėmesį, jog “Plungės rajono apylinkės teismui kartu su bylos medžiaga perduotasis kaltinamasis aktas ne tik kad prieštarauja faktinėms bylos aplinkybėms, Teismų praktikai ir prejudicinę galią turintiems Teismų sprendimams, bet ir savo esme bei turiniu neatitinka Baudžiamojo proceso įstatymo jam keliamų reikalavimų”. Pasak advokato, kartu su visa byla grąžintinas prokuratūrai visiems trūkumams pašalinti, todėl būtų labai protinga siūlyti prokurorei D.Rudienei “pačiai prašyti Teismo grąžinti jai baudžiamąją bylą su kaltinamuoju aktu trūkumams ištaisyti”.

Šie plungiškio A.Kavecko interesus ginančio advokato žodžiai smarkiai supykdė prokurorę D.Rudienę. Ji teismui pareiškė, jog ištardamas tokius priekaištus advokatas peržengė savo kompetecijos ribas. Žodžiu, ji jokiu būdu bylos neatsiims, nes, pasak prokurorės, byla parengta tinkamai. Todėl advokato keliamas klausimas, prokurorės nuomone, įžeidė prokuratūros instituciją. Kaip bebūtų keista, tačiau advokato A.Marcinkevičiaus pozicijai šiuo klausimu pritarė ir nukentėjusiojo A.Meištininko advokatas Algis Staškūnas. Pasak jo, neįmanoma nesutikti su pagrįstai išdėstytais kaltinamojo gynėjo argumentais dėl akivaizdžių bylos trūkumų.

Plungės rajono apylinkės teismo teisėjas Vaidas Gasiūnas, išklausęs visas puses ir nuomones, spalio 28-ąją tenkino A.Kavecką ginančio advokato prašymą. Oficialioje teisėjo nutartyje rašoma, jog baudžiamoji A.Kavecko byla grąžinama prokurorams, kad šie pašalintų kaltinamojo akto trūkumus. Šie trūkumai, teismo nuomone, atima galimybę teismui iš esmės teisingai išnagrinėti bylą ir priimti teisingą nuosprendį, nes byloje liko neištirta daugybė esminių aplinkybių, kas verčia abejoti kaltinimo pagrįstumu. Trūkumų pašalinimui teismas skyrė dviejų mėnesių trukmės terminą.

Tiesa, ši teisėjo V.Gasiūno nutartis gali būti skundžiama per 7 dienas nuo jos priėmimo dienos Klaipėdos apygardos teismui. Kaip pasielgs prokurorai, dar nežinia.

Stebint Lietuvoje vykstančius teismo procesus įvairiose baudžiamosiose bylose dera pastebėti, jog atvejai, kuomet teismas grąžina bylą su kaltinamuoju aktu prokuratūrai trūkumams pašalinti, mūsų teismų praktikoje – itin retas reiškinys. Tokie grąžinimai liudija itin prastą ikiteisminio tyrimo kokybę ir kelia klausimą dėl asmens atidavimo teismui pagrįstumo, teisėtumo bei pareikštų kaltinimų teisingumo.

Kuo labiau gilinuosi į šią baudžiamąją bylą, tuo labiau kyla įtarimas, jog Plungės prokurorai, užuot ieškoję tikrų, ne menamų nusikaltėlių, visą savo energiją nukreipė tik į teisybės ieškotoju Plungėje pramintą mokytoją A.Kavecką, beje, visiškai nepanašų į nusikaltėlį. Nejaugi Plungės prokuratūrai neturi reikšmės Europos Žmogaus teisių teismo Didžiosios kolegijos ir Lietuvos Aukščiausiojo teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų plenarinės sesijos nutarimai bei išaiškinimai?

Gintaro Visocko (Slaptai.lt) nuotraukoje: plungiškio Andriaus Kavecko interesus ginantis “Balticus Advokatus” kontoros advokatas Arūnas Marcinkevičius.

2011.11.02


Prisijunkite prie diskusijos