Po Paryžiaus kupolais – rusų šnipai


Richard Werly / Le Temps

Po iškilmingo stačiatikių soboro (katedros) ir rusų kultūros centro atidarymo Prancūzijos sostinėje spalio 19 dieną pasigirsta kalbų apie tos vietos panaudojimą kitiems tikslams – šnipinėjimui. 

Prancūzijos sostinė Paryžius savanoriškai palengvina darbą Rusijos žvalgybai.
Prancūzijos sostinė Paryžius savanoriškai palengvina darbą Rusijos žvalgybai.

Apie tai informuoja Šveicarijos laikraščio Le Temps korespondentas Rišaras Verly.

Dešiniųjų jėgų kandidatas būsimuosiuose prezidento rinkimuose Fransua Fijonas, kuris buvo ministras pirmininkas oficialiai patvirtinant Rusijos projektą 2007 metų rudenį, aršus strateginės ašies Paryžius–Maskva šalininkas, ryžtingai atmeta įtarinėjimus.

„Iškart kaltinti Rusiją noru paversti tą stačiatikių kultūros centrą Paryžiaus centre radijo perėmimo stotimi, tai tuščių ir žalingų fantazijų vaisius“, – argumentavo jis mums Ženevoje gegužės mėnesį, Kopės pilyje surengtame seminare Rusijos klausimais, rašo žurnalistas.

Jeigu Vladimiras Putinas, kaip buvo numatyta, asmeniškai būtų perkirpęs juostelę per iškilmingą atidarymą spalio 19 dieną, tai, be abejo, būtų įžiebę polemiką Prancūzijos žiniasklaidoje, sakoma straipsnyje. Nuo šiol privilegijuotame rajone Senos pakrantėje yra įsikūręs didžiausias rusų stačiatikių kultūros centras Vakarų Europoje. Tik Vladimiras Putinas galiausiai neatvažiavo.

„Viskam galas? Ne. Daugelis tikrai gerai informuotų, tačiau panorusių likti anonimais, prancūzų diplomatų apgulė Eliziejaus rūmus ir ministeriją, kad juos perspėtų, – sakoma straipsnyje. – Vieno buvusio ambasadoriaus Maskvoje paaiškinamajame rašte, su kuriuo susipažino korespondentas, išsakomas įsitikinimas, kas bus aptikta, kai Rusijos šnipinėjimo tarnybos panaudos tas vietas, kur jau prasidėjo įvairios kultūrinės konferencijos. „Tokiomis aplinkybėmis mes rekomenduojame sustiprinti saugumą Orsė krantinėje įrenginiais, trukdančiais pasiklausymams“.

Le Temps dar sužinojo, kad Vokietijos ambasadorius Joachimas Biterlichas, kurio rezidencija yra netoliese, šią vasarą, kaip spėjama, užsakė savo kontržvalgybos tarnyboms atlikti patikrinimą. Šveicarijos ambasada yra arti, jai tai irgi aktualu. Autoriaus nuomone, ypatingo dėmesio reikalauja ir už keliasdešimt metrų nuo kupolų esantys butai Branli gatvėje, naudojami Prancūzijos prezidento, įskaitant ten gyvenančius diplomatinį patarėją bei jo štabo viršininką. Ten gyveno Ana Pinžo, Fransua Miterano meilužė ir jų dukros Mazarin motina, priduria Verly.

Rusijos ambasadorius Prancūzijoje Aleksandras Orlovas kiek tik išgalėdamas neigia kaltinimus. Jis priskiria tokius gandus „antimaskvietiškam oligarchų tinklui“, kuris, jo nuomone, sunkiai taikstosi su tuo, kad Prancūzijos teisingumas panaikino draudimą tam sklypui, kuris buvo paskirtas 2010 metais ir vienu metu buvo areštuotas dėl teisinių procedūrų, susijusių su magnato Michailo Chodorkovskio naftos koncerno JUKOS akcininkų ieškiniu. „Visos tos vietos buvo lankomos statybų laikotarpiu. Baikime tas fantazijas“, – aiškina Orlovas Rusijos ambasadoje.

„Ar jūs įtariate Vašingtoną naudojant Amerikos bažnyčią, kuri yra už poros žingsnių? – tęsia mūsų pašnekovai rusai. – Juk Amerikos ambasada beveik prigludusi prie Eliziejaus rūmų, ir 2015 metais spauda minėjo pasiklausymo sistemas, kurias ten įrengusi JAV tarnyba NSA“.

„Knygoje „Rusiškoji Prancūzija“ žurnalistas Nikolia Enenas trumpai išdėstė tą dosjė, supindamas tikrą šnipinėjimo riziką su Maskvos noru pasitelkti tą centrą kaip vietą užmaskuotai propagandai, „minkštos jėgos“ naudojimui Paryžiaus centre. Ten jis minėjo „pastabą apie Rusijos žvalgybos veiklą Prancūzijoje, kur parodyta, kaip ji vėl perėjo prie šaltojo karo laikų konfigūracijos, tačiau veiksmingesnėmis ir stipresnėmis priemonėmis“. Iki šiol niekas to nepaneigė“, – apibendrina Verly.

Informacijos šaltinis: leidinys Le Temps.

2016.11.06; 04:14

print