Politologai: pralaimėtas balsavimas dėl Partnerystės pakirto valdančiųjų kovinę dvasią


„Didysis šeimos gynimo maršas 2021“. Dainiaus Labučio (ELTA) nuotr.

Valdantiesiems Seime antradienį jau pateikimo stadijoje dviejų balsų skirtumu pralaimėjus balsavimą dėl daugybę emocijų visuomenėje keliančio lyčiai neutralios Partnerystės įstatymo projekto, išryškėjo ir parlamentinių frakcijų vienybės trūkumas. Šį projektą vieningai palaikė tik balsavime dalyvavę Laisvės frakcijos nariai, o iš valdančiosios Liberalų sąjūdžio frakcijos projekto nepalaikė 3 parlamentarai, kurių balsų būtų užtekę iniciatyvos pateikimui ir tolesniam svarstymui Seime.
 
Dar daugiau oponentų Partnerystės projektas susilaukė tarp valdančiųjų konservatorių.
 
Visgi Mykolo Romerio universiteto (MRU) docentas dr. Virginijus Valentinavičius sutinka, kad šis balsavimas buvo svarbus koalicijai, tačiau didesnių pasekmių koalicijos santykiams, politologo teigimu, tai neturėtų turėti, kadangi valdančiuosius vienija būtent dešiniosios pažiūros ekonominiais, verslo klausimais, o ne žmogaus teisių klausimai.
 
„Koalicijos kovinę dvasią šitas balsavimas pakerta. Tai, ko gero, yra pirmas tikrai rimtas ir svarbus balsavimas, kuris buvo pralaimėtas, bet nemanau, kad koalicijai artimiausiu metu bus kažkoks rimtesnis poveikis, nes tai pačiai Laisvės partijai valdančioji koalicija yra vienintelė vieta, kur jie gali daryti tai, ką žada“, – Eltai teigė V. Valentinavičius.
 
Valdančiosios koalicijos santykių neskuba laidoti ir Vytauto didžiojo universiteto (VDU) docentas dr. Andžejus Pukšto, pabrėžiantis, kad ideologine vienybe nepasižymi beveik visos parlamentinės frakcijos.
 
„Neskubėčiau laidoti šitos koalicijos, nes partijų vadovai tarpusavyje ir su premjere tikrai puikiai sutaria. O tai, kad mūsų politinių partijų narių ir netgi parlamentarų nesujungia ideologiniai principai, tai ne pirmą kartą šitą matome. Galiausiai šis balsavimas parodė, kad tie skirtumai eina per visas partijas, net partijose nėra vienybės“, – sakė A. Pukšto, pažymėdamas, kad Partnerystės projekto nepalaikė ne tik valdančiosios koalicijos politikai, bet ir opozicinės Lietuvos socialdemokratų partijos (LSDP) nariai, deklaravę palaikymą šiam klausimui partijos programoje.
 
„Jeigu šis projektas būtų gavęs palaikymo iš socialdemokratų, kurių vadovybė labai aiškiai pasisakė ir jų programoje buvo apie tai parašyta, kad palaikys visus įstatymus, kurie palengvina gyvenimą homoseksualiems žmonėms“, – pažymi VDU politologas.
Vytauto Didžiojo universiteto politologas Andžejus Pukšto. Dainiaus Labučio (ELTA) nuotr.
 
Tuo tarpu visišką pasipriešinimą šiam projektui demonstravusioje Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjungoje (LVŽS) buvo trys politikai (Tomas Tomilinas, Rūta Miliūtė bei Lukas Savickas), kurie balsavo už valdančiųjų iniciatyvą, o tai, A. Pukšto nuomone, tik dar kartą įrodo, kad visose politinėse partijose lyderių skelbiama oficiali pozicija ne visada sutampa su eilinių partijos narių veiksmais.
 
„Kita vertus, „valstiečių“ partijoje, kuri tvirtai pasisakinėjo prieš, irgi matome, kad 3 parlamentarai pritarė valdančiosios koalicijos iniciatyvai (…) mūsų politinės partijos susikūrusios neaiškiu principu, faktiškai visose tose partijose yra 2-3 lyderiai ir po to yra tokia masė, kuri, neaišku, kaip balsuos“, – teigia VDU politologas.
 
Balsavimas dėl Partnerystės parodė, kiek „talibų“ yra tarp konservatorių
 
Visgi antradienį vykęs balsavimas, V. Valentinavičiaus nuomone, turės daugiau įtakos ne Laisvės partijai, o didžiausiai parlamentinei frakcijai – Tėvynės sąjungai – Lietuvos krikščionims demokratams, kadangi išryškėjo progresyvesnę kryptį palaikančios vadovybės pažiūroms oponuojančių parlamentarų masė.
 
„Rimtesnių pasekmių šitas balsavimas gali sukelti Tėvynės sąjungos viduje, nes paaiškėjo, kad vadinamųjų „talibų“ yra daugiau, negu buvo galima tikėtis. Jie labai stipriai padrąsinti prezidento Nausėdos paramos Garliavos-Vingio parko mitinge, pakėlė galvas ir parodė, kiek jų iš tiesų yra“, – mano MRU politologas.
 
Kartu jis netiki, kad TS-LKD įvyktų skilimas, tačiau krikdemiškasis frakcijos flangas, anot jo, yra reikšminga atsvara konservatorių partijos modernėjimui.
 
„Skilimo greičiausiai nebus, bet jauna ir ambicinga partijos vadovybė susiduria su realybe, kad pakankamai skaitlinga frakcijos dalis atstovauja vakarykštei Lietuvai ir iš principo seka prezidento Nausėdos populistiniu keliu“, – teigia V. Valentinavičius.
 
Tačiau tarp konservatorių jau ilgą laiką susiformavęs krikdemiškasis flangas, o tai VDU politologui A. Pukšto ir leido tikėtis, kad dalis TS-LKD parlamentarų nepalaikys Partnerystės įstatymo.
 
„Konservatoriai, ko gero, mažiausiai nustebino, nes tie žmonės yra iš vadinamojo krikdeminio ir tautininkiškojo flango ir, ko gero, šis flangas mažiausiai nustebino. Šitie žmonės, ar Vilija Aleknaitė- Abramikienė, ar Audronius Ažubalis, šitie žmonės labai daug laiko apie tai kalba ir demonstruoja savo poziciją, jie niekada homoseksualių žmonių liberaliųjų teisių nepalaikys“, – tikina A. Pukšto.
 
Partijoms kyla iššūkių suderinti ideologines nuostatas su regionuose išrinktais frakcijų nariais
 
Valdančiųjų iniciatyvos nepalaikė ir trys Liberalų sąjūdžio frakcijos nariai: LVŽS iniciatyvų palaikymu praėjusioje kadencijoje pasižymėję Jonas Varkalys, Juozas Baublys bei su „valstiečiais“ į parlamentą praėjusioje kadencijoje pirmą kartą patekęs Viktoras Pranckietis. Būtent buvusio Seimo pirmininko susilaikymo Partnerystės klausimu nesureikšmina A. Pukšto, teigiantis, kad ideologinio nuoseklumo išlaikymas į politiką neva atsitiktinai patekusiems asmenims apskritai nėra svarbus.
 
Virgis Valentinavičius. Dainiaus Labučio (ELTA) nuotr.

„Žmonės, kurie atsitiktinai papuola į politiką, jiems politika yra kažkas labai nesvarbaus, svetimo“, – tikina VDU politologas, kartu pabrėždamas, kad konkrečiai V. Pranckiečio ideologinis nenuoseklumas gali išryškėti ir ateityje.
 
„Pranckiečio minkštumui, ko gero, ribų nėra, čia jis dar nustebins ne vieną kartą per šią kadenciją, kaip ir nustebino per praėjusią“, – teigia A. Pukšto.
 
Tačiau V. Valentinavičius mano, kad šis balsavimas tik dar kartą patvirtino kitą frakcijų problemą – regionuose išrinkti politikai ne visada remia ideologinę partijų liniją. Tačiau šis balsavimas, MRU politologo nuomone, takoskyrų tarp valdančiųjų neturėtų sustiprinti.
 
„Išskyrus pačią progresyviausią ir smarkiausią Laisvės partiją, kiekviena partija turi problemų su savo konservatyviuoju, kaimiškuoju sparnu. Liberalų sąjūdis tą irgi turi, bet tie nesutarimai, kurie matėsi jau anksčiau, nemanau, kad dabar jie kažkaip ypač sustiprėtų. Svarbesnieji klausimai, pirmiausiai pandemijos valdymas, turėtų bent jau kol kas išlaikyti visus vienoje valtyje“, – sako V. Valentinavičius.
 
Informacijos šaltinis – ELTA
 
2021.05.26; 06:00
print

Prisijunkite prie diskusijos

El. pašto adresas nebus skelbiamas.